Valstybės kontrolė trečiadienį Seime pristatė naujausią COVID-19 ligos pasekmių valdymo apžvalgą. Šįkart, kaip ir anksčiau, Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad nerimą kelia rekordiškai didelė Lietuvos skola.
Rekordinė skola
„Lietuvos Vyriausybė skolinasi, kad galėtų finansuoti pagalbos priemones verslui, žmonėms, sveikatos apsaugos sektoriui. Pabaigėme praėjusius metus su 23 mlrd. eurų valstybės skola.
Žvelgiant į ateitį, Finansų ministerijos duomenimis, Vyriausybė šiais metais planuoja skolintis papildomai per 5 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad šių metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola sieks per 26 mlrd. eurų, arba beveik 52 proc. BVP“, – Audito komitete trečiadienį kalbėjo Ekonomikos audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Aurita Buragienė.
Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė nuogąstavo dėl skolos dydžio, kuris metų pabaigoje sudarys pusę šalies bendrojo vidaus produkto.
„Mūsų finansų ministrė sako, kad viskas yra labai gerai, ekonomika mūsų neblogai laikosi, valstybės skolai turėsime kažkaip strategiją. Ar Valstybės kontrolė mato nors kažkokią padidėjusią riziką dėl augančios skolos? Nerodo mūsų valstybė labai didelio ūkiškumo, visos lėšos galėtų būti nukreiptos patenkinti socialinius poreikius“ – kalbėjo Seimo narė.
Anot valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko, pats skolos dydis nereiškia, kad situacija yra itin bloga, nes Lietuva turi vieną mažiausių skolų Europos Sąjungoje. Vis dėlto svarbu, kokį planą sukursime skolą suvaldyti.
„Svarbu, kokią strategiją valstybė prisiims suvaldant ateityje skolą, kokie planai, ar turėsime tam tikras priemones, kurios mažins skolą, ar kitokias kažkokias priemones. Žinome, kad Finansų ministerija rengia kažkokią skolos valdymo strategiją, apie kurią mes jau eilę metų kalbame.
Taip pat rengia tam tikrus rodiklius, kuriais remiantis būtų galima svarstyti, kokia skola Lietuvai yra priimtina ir ką reikėtų daryti arba ko imtis, kai skola peržengia tam tikrus lygius“, – sakė M. Macijauskas.
Įtarimą kelia didelis bankrotų skaičius
Be augančios valstybės skolos Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį ir į nemokumo bei bankroto rodiklius. Nors bankrotų fiksuojama mažiau, aišku, kad jų padaugės vos tik bus nutrauktos Vyriausybės skiriamos paramos verslui priemonės.
„Palyginus su 2019 m., 51 proc. sumažėjo bankrotų skaičius. Bet čia turime žinoti, kad įprastomis sąlygomis dalis įmonių būtų bankrutavusios ir išliko jos tik dėl valstybės teikiamos pagalbos – mokesčių atidėjimo, subsidijų ir kt. Didesnė bankrotų dalis, matyt, neišvengiamai bus pasibaigus pagalbos priemonėms“, – kalbėjo A. Buragienė.
Seimo narė Laima Nagienė atkreipė dėmesį, kad vienas labiausiai pastaruoju metu bankrotų skaičiumi pasižyminčių sektorių – statybos sektorius. Jis pagal bankrotų skaičių – antras po didmeninės ir mažmeninės prekybos. Parlamentarė kelia klausimą, ar šie bankrotai nėra dirbtiniai.
„Gal kas gali padaryti analizę, didelės ar mažos [įmonės bankrutavo]? Realiai po to yra įsteigiamos naujos įmonės. Va čia reikia analizę padaryti, pažiūrėti, kas yra akcininkai, nes čia labai graži seka pastoviai vyksta“, – kalbėjo L. Nagienė.
Anot A. Buragienės, Valstybės kontrolė dar nespėjo įsigilinti į informaciją apie statybų sektoriaus bankrotus, tačiau aišku, kad didžioji dalis bankrutavusių įmonių – akcinės bendrovės, didesnės įmonės.
Tyrimą atlikti paprašyta Valstybės kontrolė sakė nesanti tikra, ar turės galimybę atsekti besikeičiančius įmonių akcininkus.
„Nesu tikras, ar Valstybės kontrolė turėtų galimybę atsekti savininkus, savininkų pasikeitimus bankrotų atveju. Šituo atvejų, matyt, reikėtų kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri tokią galimybę turi“, – sakė M. Macijauskas.
Atsigauna darbo rinka
Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais Lietuvos ekonomikoje fiksuojamos ir geros tendencijos. Valstybės kontrolė pranešė, kad per pastaruosius mėnesius Lietuvoje mažėjo registruotas nedarbas.
„Lietuvos darbo rinkoje, balandžio 1 d. duomenimis, matome teigiamus pokyčius, bedarbių skaičius sumažėjo 6 proc. Didžiausi nedarbo rodiklių mažėjimai fiksuoti Pasvalio, Šalčininkų, Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų buvo registruota bedarbiais Lazdijų, Kelmės Ir Ignalinos rajonų savivaldybėse“, – vardijo A. Buragienė.
Jos teigimu, darbo rinka pamažu atsigauna laisvėjant karantinui.
„Pagerėjimas yra todėl, kad laisvėja karantino suvaržymai, aktyvėja sezoninių darbuotojų paieška, ypač žemės ūkyje ir statybos sektoriuje. Pamažu laisvėjant suvaržymams, vis daugiau asmenų pradeda vykdyti savarankišką veiklą verslo liudijimus“, – pastebėjo A. Buragienė.
Karantinas Lietuvoje galioja iki vasaros pradžios.
