REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad tiesioginiai merų rinkimai bus įtvirtinti minimaliai keičiant Konstituciją ir tai turėtų įvykti netrukus. Pasak parlamento vadovės, didžiosios diskusijos ir ginčai vyks toliau, kai bus priimami įstatymai, kurie numatys, kokias galias turi tiesiogiai išrinktas meras. Visgi V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad visos pusės turės susitaikyti, kad teks nusileisti ir ieškoti kompromiso.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad tiesioginiai merų rinkimai bus įtvirtinti minimaliai keičiant Konstituciją ir tai turėtų įvykti netrukus. Pasak parlamento vadovės, didžiosios diskusijos ir ginčai vyks toliau, kai bus priimami įstatymai, kurie numatys, kokias galias turi tiesiogiai išrinktas meras. Visgi V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad visos pusės turės susitaikyti, kad teks nusileisti ir ieškoti kompromiso.

REKLAMA

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Seimo pirmininke, Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen bei šios frakcijos seniūnu Seime Eugenijumi Gentvilu aptarė siūlymus keisti Konstituciją dėl tiesioginių merų rinkimų.

„Prezidentas teiravosi, kokia dabar yra situacija Seime dėl susitarimo, konsensuso paieškų dėl Konstitucijos keitimo.

Aš jam pristačiau jam situaciją, kad svarstome galimybę Konstituciją keisti, eiti tokiu lakoniškuoju keliu, tai yra, pakeisti minimaliai, įrašant mero instituciją į Konstitucijos straipsnį ir paliekant diskusiją dėl mero santykio su taryba įstatymo reguliavimui, tai yra, vėlesniam etapui“, – po susitikimo su prezidentu kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo pirmininkė teigė, kad Konstitucijos pakeitimą planuojama registruoti iki pavasario sesijos pabaigos, tai yra, dar šį mėnesį.

V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad diskusijų tiek koalicijos viduje, tiek su opozicija metu išsiskiria nuomonės, kaip turėtų būti apibrėžtos mero galios.

REKLAMA

„Dar turime skirti šiek tiek laiko diskusijai dėl šito, nes girdime ir merų [nuomonę], ir savivaldybių asociacijos“, – sakė parlamento vadovė.

„Aš tikiu, kad pavyks rasti kompromisą, bet visoms pusėms reikės susitaikyti su tuo, kad teks šiek tiek nusileisti, nes tokia kompromiso prigimtis“, – pridūrė ji.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.

Valdantieji konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios institucija, o tarybai pirmininkautų kitas politikas. Tuo metu didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija nori išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – kad meras yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas.

Šiuo metu Seime rengiamas kompromisinis trečiasis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų