• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Likus vos kelioms savaitėms iki lietuvių kalbos egzamino, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) netikėtai pakeitė ilgai komunikuotą sprendimą Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine, dėl privalomojo autoriaus, sukeldama pasipiktinimą švietimo bendruomenėje. Tiesa, NŠA pabrėžia, kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino tiek struktūra, tiek forma nesikeičia.

Likus vos kelioms savaitėms iki lietuvių kalbos egzamino, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) netikėtai pakeitė ilgai komunikuotą sprendimą Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine, dėl privalomojo autoriaus, sukeldama pasipiktinimą švietimo bendruomenėje. Tiesa, NŠA pabrėžia, kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino tiek struktūra, tiek forma nesikeičia.

REKLAMA

Likus kelioms savaitėms iki egzamino, NŠA netikėtai pakeitė ilgai kartotą susitarimą dėl privalomojo autoriaus. Biologijos mokytojas Paulius Sungailos savo feisbuko paskyroje dalinosi, kad NŠA pasiekė dugną.

REKLAMA
REKLAMA

„NŠA pasiekė naują dugną. Trejus metus mokytojams ir mokiniams buvo kartojama: probleminio klausimo svarstyme bus galima remtis privalomuoju autoriumi. Tai teikė bent šiokį tokį aiškumo ir saugumo jausmą vykstant visuotiniam programų ir egzaminų pertvarkos chaosui.

REKLAMA

Apie tai buvo kalbėta per programų svarstymus, mokymus. Viskas atrodė aišku. Ir štai, likus vos kelioms savaitėms iki egzamino, Nacionalinė švietimo agentūra tyliai, penktadienio popietę, praneša, kad visgi privalomasis autorius bus neprivalomas“, – rašė jis.

Apie egzamino pertvarkymą: viena kalbama, o kita daroma

Pažadų nesilaikymas griauna pasitikėjimą švietimo sistema ir visais jos principais, kadangi apie viena buvo kalbėta, o kita buvo padaroma.

REKLAMA
REKLAMA

„Viena kalbėta, kita daroma. Klasika. Ši citata taikliai atspindi pasitikėjimo švietimo sistema griūtį: kai ilgai kartoti pažadai staiga paneigiami, prarandamas pasitikėjimas ne tik institucijomis, bet ir pačiu mokymosi procesu“, – akcentavo mokytojas.

Pasak P. Sungailos, biurokratinis teisinių formuluočių naudojimas negali pateisinti prarasto pasitikėjimo ir aiškumo švietimo sistemoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Cinizmo viršūnė yra bandymas dangstytis esą „viskas buvo apraše“. Bet švietimas laikosi ne ant formuluočių, o ant susitarimų ir pasitikėjimo. O dabar aiškiai matome: žodis šioje sistemoje nieko nevertas. Formuluotė „viskas buvo apraše“ tampa biurokratiniu skydų nuo kritikos, tačiau ji nekompensuoja mokinių ir mokytojų praradimo: aiškumo, pasitikėjimo ir laiko“, – teigė jis.

REKLAMA

Kaip sakė biologijos mokytojas, tai ne tik keičia žaidimo taisykles finišo tiesiojoje, tai trenkia į pačią švietimo bendruomenės šerdį: mokytojus, mokinius, vadovus, kurie ruošėsi, planavo, tikėjo. Tokie žingsniai griauna paskutinius pasitikėjimo likučius ir rodo visišką atsakomybės stoką.

Skatinimas nepasiduoti neteisybei dėl egzaminų pertvarkymo

NŠA biurokratinis elgesys ir vengimas atsakomybės kelia didelį išbandymą tiek mokytojams, tiek aplinkiniams, skatina apie tai netylėti ir nepasiduoti neteisybei.

REKLAMA

„NŠA elgiasi ne kaip ugdymo institucija, o kaip uždaras biurokratinis mechanizmas, kur svarbiausia išsisukti, o ne paaiškinti. Kur svarbiau išlaikyti veidą, nei laikytis žodžio.

Šiandien tai labai aiškus išbandymas visai švietimo bendruomenei. Ar turime drąsos viešai pasakyti: „ne, taip negalima“? Šis klausimas tampa kvietimu bendruomenei reaguoti ne pasyvumu, o viešu nepakantumu neteisybei. Tai nėra tik emocinis sušūkis – tai moralinis testas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Švietimo griovimas nevyksta per reformas. Jis vyksta tada, kai nutylėjimas ir išsisukinėjimas tampa sistema“, – pabrėžė P. Sungaila.

NŠA vadovas: priimu atsakomybę ir atsiprašau – pakeitimai atšaukiami

Jis taip pat papildė, sakydamas, kad NŠA vadovas Simonas Šabanovas penktadienį vakare, nuvilnijus pasipiktinimui, taip paaiškino situacijos priežastis ir sprendimą: „Suprantu, kad kiekviena diena iki egzamino yra svarbi, suprantu mokinių ir mokytojų lūkesčius besirengiant šiam svarbiam egzaminui.

REKLAMA

Todėl atsižvelgdamas į tai, kokią reakciją sukėlė paskelbta žinutė, noriu informuoti apie priimtą sprendimą palikti tokią pačią lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduoties struktūrą kaip buvo bandomojoje užduotyje“, – P. Sungaila citavo NŠA vadovo S. Šabanovo žodžius.

NŠA internetiniame puslapyje gegužės 23 d. buvo taip pat rašoma, kad tiek prie išplėstinio (A), tiek prie bendrojo (B) kursų egzaminų užduočių bus pateikti grožiniai tekstai: ir prie kiekvienos probleminio klausimo svarstymo užduoties, ir prie kiekvienos interpretacijos užduoties bus pateikiamas vienas tekstas iš privalomų programos grožinių kūrinių sąrašo, kitas – ugdymo procese nenagrinėto kūrinio tekstas.

REKLAMA

NŠA atsakas

Kaip paaiškino NŠA Komunikacijos skyriaus vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino struktūra iš tiesų nesikeičia, tačiau vietoje vieno privalomo kūrinio pateikiami du, iš kurių vienas bus iš privalomos programos, o kitas – neprivalomas, ir mokiniams išlieka galimybė rinktis.

„Pirmiausia, svarbu pabrėžti, kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino nei struktūra, nei forma nesikeičia. Tarp keturių grožinių tekstų užduotyse iš privalomų programos grožinių kūrinių sąrašo vietoje vieno teksto (kaip buvo numatyta anksčiau) bus pateikti du. Galimybė rinktis iš neprivalomų tekstų mokiniams išlieka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiek išplėstinio, tiek bendrojo kurso egzamine ir prie probleminio klausimo svarstymo užduoties, ir prie teksto interpretavimo užduoties bus pateikiamas vienas tekstas iš privalomų programos grožinių kūrinių sąrašo, kitas – ugdymo procese neprivalomas tekstas“, – rašė ji.

Praėjusių metų spalį patvirtintame Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduoties apraše buvo numatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (2025 m. ir 2026 m.) vienas tekstas interpretavimui parenkamas iš privalomų kūrinių.

REKLAMA

Tačiau atsižvelgdama į mokytojų ir mokinių lūkesčius dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduoties, kurie nesutapo su apraše numatytais reikalavimais, NŠA priėmė sprendimą palikti tokią pačią lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotį kaip buvo bandomajame pasitikrinime.

Palikta tokia pati užduotis, kokia buvo bandomajame egzamine

Reaguodami į kilusias diskusijas dėl egzamino reikalavimų, NŠA nusprendė palikti bandomajam pasitikrinimui identišką užduotį ir ėmėsi aiškinti taisykles, kad mokiniai galėtų kuo geriau atskleisti savo gebėjimus

REKLAMA

„Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl mokytojų ir mokinių lūkesčių ir numatytų reikalavimų egzamino užduočiai nesutapimo, Nacionalinė švietimo agentūra gegužės 23 d. priėmė sprendimą palikti tokią pačią lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotį kaip buvo bandomajame pasitikrinime.

Siekdama, kad būtų kuo mažiau skirtingų interpretacijų dėl egzamino užduoties, agentūra inicijavo minėto aprašo formalius pakeitimus. Dedamos visos pastangos sudaryti sąlygas mokiniams maksimaliai pademonstruoti savo gebėjimus“, – teigė J. Kažukauskaitė-Sarnickienė

REKLAMA
Gal šiuolaikiniai vaikai ir patingi,ir daugiau palepinti,bet kiek galima juos murkdyt su tom reformoms??!!
Ir kokie proto bokštai dirba tose švietimo kontorose,kurios atsakingos už egzaminus?!
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų