• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žurnalistika ir politika – glaudžiai susijusios, tačiau tuo pat metu ir be galo skirtingos sritys. Nors patirtis žiniasklaidoje gali praversti dirbant politiko komandoje, toks karjeros posūkis kelia klausimų, kur baigiasi žurnalisto vaidmuo ir prasideda politinė veikla. Kaip šias skirtingas patirtis vertina abi sritis iš arti pažinęs žmogus?

Žurnalistika ir politika – glaudžiai susijusios, tačiau tuo pat metu ir be galo skirtingos sritys. Nors patirtis žiniasklaidoje gali praversti dirbant politiko komandoje, toks karjeros posūkis kelia klausimų, kur baigiasi žurnalisto vaidmuo ir prasideda politinė veikla. Kaip šias skirtingas patirtis vertina abi sritis iš arti pažinęs žmogus?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie žurnalisto karjerą, viešosios komunikacijos iššūkius ir darbo su ministre užkulisius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo Ignas Grinevičius.

REKLAMA

Rinkimų naktys ir darbas tiesioginiame eteryje

Kas per reikalas yra rinkimų naktis tiems, kurie mus žiūri ir galbūt nėra to patyrę ar nelabai žino, kaip tai atrodo?

I. Grinkevičius: Pats įdomiausias sportas man. Man vis tiek patinka visos patirtys, kurios kažkiek susijusios su azartu. Ar tai būtų tiesioginis eteris, ar, pavyzdžiui, rinkimų naktis. Man rinkimų naktis ar olimpinių žaidynių koks nors mačas dėl medalių yra panašios patirtys, todėl kad keičiasi rezultatai, tu turi į juos greitai reaguoti. Tada jautiesi maksimaliai išreiškęs ir išpildęs save, nes turi labai mažą akimirką kažką padaryti arba gerai, arba paskęsti.

REKLAMA
REKLAMA

Kiekvieną kartą, kai padarai gerai, nežinau, kokius smegenų centrus tai tiksliai skatina, bet tikrai skatina. Tai be galo, bent jau man, smagus ir vežantis jausmas. Tai tikrai nėra darbas, per kurį kažkaip išsisemi, kad jau baigėsi rinkimų naktis ir nebegaliu. Dažniausiai po rinkimų nakties aš dar galiu bet ką. Atrodo, keletą valandų užmigti sudėtinga arba nustoti sekti, kaip viskas vystosi toliau, nes dažniausiai iki ryto dar būna kažkokių atnaujinimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai ir šventė, ir konkurencija, ir kažkoks sportas. Pavyzdžiui, ir „Eurovizijos“ fanas esu dėl tokių pačių dalykų. Kažkas vis tiek varžosi. Kažkaip ir menas, ir kūryba, ir sportas, kas ir politikoje yra, sueina į vieną vietą ir man tada tiesiog „clickina“, jeigu taip galima sakyti, per visur. Tai buvo pirmoji rinkimų naktis ir tada jau prasidėjo mano kelionė žiniasklaidoje. Toje pačioje televizijoje, kur rinkimų naktį teko sudalyvauti kaip vienam iš kalbintojų štabuose, prasidėjo savaitinės laidos apie Seimą ir jo veiklą.

REKLAMA

Bet, tiesą sakant, man tai nepatiko. Rengti tokius reportažus nuolat ir ieškoti kažkokių temų, kurios nebūtinai dega, kurias gal per savaitę turi išsiaiškinti arba ieškoti. Pavyzdžiui, jeigu man nėra kažkokios problemos, tai aš nematau jos ir nėra, tiesą sakant. O reportaže vis tiek turi būti kažkokia problema, kažkokia aktualija.

REKLAMA

Man labai lengvai kartais atrodo, kad tai yra tiesiog nesvarbu. Dėl to tradicinei medijai, kuri turi dirbti nuolatinį darbą ir kepti, aš gal ir netinku. Nes jeigu man neįdomu, nesvarbu, jeigu aš nematau problemos, visiškai pateisinu kokį nors politiko veiksmą arba jį žmogiškai bent jau suprantu, man neįdomu būti kritiškam, kažko ieškoti, už ko užsikabinti. Aš arba bendrai matau, kad čia yra įdomu ir problema, arba manęs tai nedomina. Jeigu rutiniškai reikia surasti tokių vidutinio įdomumo temų, man tas darbas nelabai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tada greitai baigėsi mano tolesnė veikla su tokiomis reportažinėmis laidomis, kur reikia ieškoti problemų, duomenų, temų, pašnekovų. Man atrodo, jeigu viskas taip natūraliai neatsiranda, tai šiek tiek pritempta ir aš tada nejaučiu kažkokio malonumo. Bet tada buvo 2017 metų „Eurovizija“, kas yra irgi mano didžiulė meilė. Ten su Audriumi Siaurusevičiumi susipažinau visiškai netyčia ir kažkaip jam pareiškiau, kad norėčiau vesti politinių aktualijų laidas.

REKLAMA

Man visą laiką tas žanras atrodė pats patraukliausias. Aš jas visas žiūrėdavau nuo tada, kai vyko Pakso apkalta ir man buvo turbūt aštuoneri metai. Tuo metu man tai atrodė geriausia, įdomiausia televizijos laida. Tiek skirtingų kampų, tiek intrigų, vieni taip, kiti taip galvoja, kažkokia diskusija vyksta. Tas žanras man atrodė pats patraukliausias.

REKLAMA

Aš jam pareiškiau, kad norėčiau vesti. Paskui atsirado man tokia galimybė. Jis kažkada laiku atsiminė, Rolandas Skaisgirys ten irgi buvo, kažkaip jis mane nuvedė iki tos galimybės. Tada jau prasidėjo tokia visa apimanti veikla žiniasklaidoje. Kažką vedi, ką ir dabar tenka daryti, tokio pramoginio ar pusiau pramoginio, moderuoji konferencijas pačiomis įvairiausiomis temomis ir formą palaikai tiesiog kasdien aktualijų laidose, kurios keičiasi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gali pašnekovas atsirasti per 30 minučių, bet tada išmoksti dirbti. Yra buvę ir per mažiau, per minutę kitą. Išmoksti dirbti su informacija ir ją apdoroti taip, kad vis tiek tame pokalbyje kažkur nukeliautum. O tada dar gauni tokią dovaną, kai prasideda karai ar dar kas nors. Tai nėra dovana, aišku, pasauliui tai didžiulė tragedija, bet kaip vedėjui tau tai yra dovana. 

REKLAMA

Viskas vyksta, visų dėmesys yra ten, tada tu tiesiog mėgaujiesi savo darbu, maitiniesi iš dalies ta atmosfera. Tai tave darbe paverčia tokiu geru, kokiu galbūt šiaip šiokiadienį ir nebūtum. Bent jau man taip yra. Mano profesiniai sėkmingiausi momentai, jeigu save vertinčiau, visą laiką yra tie kritiniai momentai, kurie reikalauja maksimalaus susikaupimo, buvimo čia ir dabar, apskritai tokios stresinės situacijos.

REKLAMA

Darbe, tiesioginės transliacijos metu, kas nors griūna. Jeigu yra gera komanda, tai yra malonumas iš to išplaukti. Man teko, ačiū Dievui, dirbti su tokiomis komandomis. Tai taip aš daugiau mažiau atsidūriau toje žurnalistikoje, žiniasklaidoje.

Pasiūlymas dirbti Dovilės Šakalienės patarėju

Ir po kiek laiko mes gauname pranešimą, kad Ignas Grinevičius tampa tuo metu ministrės Dovilės Šakalienės atstovu. Kaip visa tai įvyko? Pasiūlymą gavai?

REKLAMA
REKLAMA

I. Grinkevičius: Jo, gavau pasiūlymą. Paskambino Dovilė Šakalienė, kad norėtų mane pasikviesti pasikalbėti į Seimą, berods. Aš nebuvau sulaukęs panašaus profilio pasiūlymo anksčiau iš politikų. Ta prasme, yra buvę tokių politikų, kurie norėtų, kad tu juos pakonsultuotum ar dar kažką.

Bet buvo aišku, kur veda šis skambutis, ar dar ne?

I. Grinkevičius: Nujaučiau kažkaip ganėtinai greitai. Nes vis tiek, kadangi nebuvo tokių precedentų iki tol, ypač, tai kažkoks išskirtinis atvejis. Jau turbūt kažką siūlys tokio. Iki tol nebent esu turėjęs tokių nerimtų politikų pasiūlymų kažką pakonsultuoti, bet kai dirbi žurnalistu, tai net nelabai etiška ir įmanoma. Tai kažkaip ir nelabai teko tuo užsiimti.

Tada sulaukiu Dovilės Šakalienės skambučio ir nukeliauju pas ją į Seimą. Galvoju, maždaug nujaučiu, kur tai veda. Maniau, kad tai neįmanoma, nes turėjau tiesiog begalę įvairiausių veiklų. Bet gerai, nukeliavau į tą Seimą ir pasikalbėjau. Tai eksministrė moka tikrai įtikinėti. Paaiškino, kodėl tai svarbus laikotarpis Lietuvai, kodėl komunikacija bus be galo svarbi. Ir aš tik dabar turbūt supratau tą jos mintį iki galo, nes vis tiek kažkur galvojau, kad tiesai didelio marketingo nereikia. Tai dabar manau, kad reikia.

REKLAMA

Ji labai motyvavo tuo, kad bus labai svarbu ir visuomenės pasirengimui, ir atsparumui, ir kovojant politines kovas. Kiek padėsime per komunikaciją suvokti krašto apsaugos, saugumo temų svarbą, prasmę ir taip toliau. Tada aš pasižiūrėjau, ar galiu kažkaip atsisakyti kitų veiklų. Esu dėkingas kolegoms, kurie man leido, nes ne visos situacijos priklausė nuo manęs.

Ir tada iškeliavau dirbti į Krašto apsaugos ministeriją. Tikrai turėjau labai daug vertingos patirties, suprasdamas, kaip veikia įvairūs mechanizmai valstybėje apskritai ir krašto apsaugoje, būdamas šalia įspūdingai atsidavusių savo valstybei žmonių. Tikrai ten ne pinigai veda į priekį. Dažnu atveju yra valstybės tarnautojų, ant kurių tiesiog laikosi visas valstybės aparatas ir valstybė apskritai. Tuo pat metu tai buvo vis dėlto ne mano būdui darbas, todėl kad aš vis dėlto pratęs, turbūt mano smegenys veikia kitaip.

Man krizės patiko irgi visai ten. Jeigu kažkas dega, man patiko. Bet kitu atveju, jeigu tu taip kažkaip komunikuoji, komunikuoji, tada, pala, tas reitingas koks nors arba vietoje stovi, arba krenta, tai sudėtinga kažkaip apčiuopti tą savo darbą. Aš vis dėlto pratęs, ypač jeigu koks kovinio sporto renginys, tai tu kažką pasakei – paplojo, pristatei pavardę – nušvilpė. Man patinka iš karto gauti rezultatus. 

REKLAMA

Aišku, ministru jau čia būtų man buvęs absurdas būti, bet, nors ir taip, pasirodo, įmanoma. Čia ne krašto apsaugoje turiu omeny. Bet kadangi tu esi tiktai patarėjas, tai dažnai tavo kažkoks įdirbis patarimu ir baigiasi. Tu tą patarimą suformulavai ir jis gyvena toliau savo gyvenimą. Tu jau nebevaldai situacijos po to arba nežinai, ten kas nors gal užkulisiuose perkalba, o tada vėl kažką.

Toks neapčiuopiamas tas darbas tada tampa, todėl jis galbūt ne visiškai man. Bet kai kurios situacijos buvo ir man. Ta prasme, jeigu kas nors miršta, dega ir taip toliau, tai tos situacijos mane visai sukoncentruoja. Bet tuo pat metu, pavyzdžiui, jeigu žmonės užsiima tiesioginėmis transliacijomis visą gyvenimą daugiau mažiau ir kyla ten kas – garsas dingo ar dar kažkas, tai jie žino, kaip komandai išeiti iš tos situacijos.

Valstybėje, aišku, yra personalo kaita ir visa kita, vyriausybių kaita ir taip toliau, bet valstybėje žmonės kartais būna labiau pasimetę arba labiau nereikalingai išgyvena dėl kurios nors tokios situacijos, kurioje gali pulti į paniką arba į ją nepulti. Arba linkę susipykti tada dėl kažko. Tai kažkokia tokia keista savybė. Nežinau, čia valstybės brandos klausimas, talento pritraukimo į valstybės tarnybą ir taip toliau.

REKLAMA

Nors, sakau, yra ir fantastiškų žmonių, bet nėra mūsų valstybė idealiai išmokusi kažkaip išgyventi tas kritines situacijas ir jose nukeliauti į maksimalų konstruktyvumą, o ne rasti, kur susipykti, kur užkliūti už kokios nors politinės kovos. Ta prasme, ten nėra jokia tragedija, bet varo į neviltį. Aš nežinau.

Dovilės Šakalienės pasitraukimas

Bet turi omeny ir tą situaciją, kai jau Dovilė pasitraukė, visus tuos komentarus, visą tą reikalą? Ar čia irgi apie tai, ką tu dabar ką tik kalbėjai?

I. Grinkevičius: Taip, ten irgi buvo nesusikalbėjimas, mano nuomone, absoliutus. Todėl, kad niekas neturėjo jokių piktybinių intencijų, bet susikalbėjo taip, kad atrodė, jog visi turi tų piktybinių intencijų. Mano manymu, buvo galima iš tos situacijos išeiti visiškai kitaip, bet ten yra keletas turbūt epizodų, kurie nulėmė tokią baigtį.

Kai jau du žmonės arba netgi daugiau žmonių netiki vienas kitu, nepasitiki, galbūt neįsijaučia iki galo į vienas kito poziciją, kodėl žmogus taip elgiasi, kodėl jo tokia motyvacija. O politikoje tai būdinga. Kartais tada jau ir nebesigilini, jeigu pozicijos nesutampa, to tokio žmogiško supratimo tarpusavio, to tokio aukščiausiu lygiu, kad tai visiškai nekenktų valstybės interesams.

REKLAMA

Yra mūsų istorijoje keletas politikų, mano manymu, tiktai turėję, kurie jau skaito situacijas taip, kaip reikia skaityti iš institucijos ir valstybės pozicijų, ir neįsileidžia į tai kažkokios politinės buities. O ta situacija taip buvo užvaldyta politinės buities, tam tikro gal ir nepatyrimo. Aš manau, niekas ten nieko blogo tėvynei nenorėjo tikrai, galbūt tik gero.

Aš atsimenu, iš Krašto apsaugos ministerijos kolektyvo perspektyvos labai daug buvo tikrai patriotizmo ir gerų norų kovojant dėl to krašto apsaugos finansavimo. Bet įvyko situacija, pasiklydo vertime. Tai turbūt viena iš tų situacijų, kur aš suprantu, kad tai yra visiškai normalu, įvyksta tų nesusikalbėjimų, bet ar tai yra tobula situacija man, sakykim, būti? Tai turbūt, kad ne. Turbūt, kad ne visai.

Tai yra vienas iš tų dalykų politikoje, kurių aš tiesiog nemėgstu. Aš laidoje atsisėdęs galėčiau komentuoti tokią situaciją, jau dabar įvykusią, ir pamatęs, kodėl taip įvyko, kas čia tą darė, kas čia tą darė, bandyti jausti politikų motyvaciją, nes man ją, atrodo, kaip ir pavyko suprasti.

Bet aš tiesiog nematau, kam švaistyti laiką. Kam švaistyti laiką ir patiems politikams, ir būnant šalia jų. Tiesiog kartais tas procesas dėl buities tampa ne visai efektyvus. Bet demokratija yra kančia, viskas su tuo irgi normalu

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

tv3,lt, MRF

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų