Taip jis kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudamas Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.
„Daugiau išlaidų gynybai reiškia, kad turime daugiau investuoti, dabartinis mūsų skiriamų lėšų lygis yra per mažas, kad pasiektume rezultatus ten, kur turime būti“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Hagos viršūnių susitikime turime mažiausiai padvigubinti savo pradines išlaidas gynybai – nuo dviejų iki keturių procentų“, – sakė jis.
K. Budrio teigimu, Europa turi dvigubinti gynybos finansavimą, kad turėtų tokių pajėgumų, kurių reikia, jog NATO būtų stiprus gynybinis aljansas.
„Mes, Lietuva, iš savo pusės darome daug. Per pastaruosius dešimt metų savo išlaidas gynybai padidinome dešimt kartų, todėl prie krašto apsaugai išleidžiamos sumos galite pridėti dar vieną nulį“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, apie gynybos finansavimo didinimą diskutuoja tos NATO valstybės, kurios arba jau dabar skiria daugiau lėšų krašto apsaugai, arba ketina tą daryti.
„Mes negirdime balso tų, kurie nė 2 proc. neturi, kai kalbame apie pietinę Europos papilvę, nežinau, ar tinkamai mes ją galime taip vadinti, ten turime daug (finansavimo – BNS) mažesnius skaičius, nematome diskusijoje tų šalių“, – sakė K. Budrys.
„Suprantu, kad tai sunku pasiekti, sunku politiškai užfiksuoti ir prieš sąjungininkus įsipareigoti, čia ne šiaip rinkimų pažadas, tu ateini ir pasakai sąjungininkams, kad aš padarysiu, aš pažadu“, – teigė ministras.
Anot K. Budrio, NATO ministrų susitikimas yra proga tokiai diskusijai.
Pernai liepą Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso lyderiai sveikino daugiau nei du trečdalius sąjungininkų įvykdžius įsipareigojimą skirti mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, tačiau pažymėjo, jog lėšų turėtų būti skiriama daugiau.
Kaip rašė BNS, kovo pradžioje amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais, paskelbė, kad JAV peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas Donaldas Trumpas svarsto teikti pirmenybę valstybėms, kurios skiria daug lėšų gynybai.
Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį.
D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO šalis, kad jos nesilaiko dabartinio tikslo gynybai skirti mažiausiai 2 proc. savo BVP. Jis teigė, kad tai neteisinga ir užkrauna papildomą naštą JAV.
Šiemet jis yra sakęs, kad sąjungininkės Europoje bendrai turėtų skirti gynybai tiek, kiek skiria vienos Jungtinės Valstijos. Neseniai D. Trumpas pareiškė, kad NATO narės gynybai turėtų skirti 5 proc. savo BVP.
Lietuvos valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP. Tam lėšų pirmiausia planuojama imti skolinantis, o vėliau dalį išlaidų padengti įvedus naujus mokesčius, padidinus kai kuriuos jau esančius tarifus ir iš ekonomikos augimo.
Premjeras Gintautas Paluckas kovo gale teigė, kad Vyriausybė kitąmet gynybai ketina numatyti 5,25 proc. BVP,
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
