Apie tai laidoje pasakojo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Vieną dieną Trumpas grasino sunaikinti Iraną, kitą dieną paskelbė apie dviejų savaičių paliaubas. Tiesa, Izraelis apšaudė Libaną, Izraelis ir Amerika aiškina, kad tas susitarimas neapima Libano, o Iranui atrodo kitaip. Kiek tvarios yra šios paliaubos jūsų akimis ir kokios yra jų sąlygos?
K. Budrys: Jos tvarios yra tiek, kiek visos pusės jų laikysis. Lietuvos raginimas yra labai aiškus – laikytis paliaubų. Nuo pat pradžių sakėme, kad diplomatinis kelias yra teisingiausias kelias. Derybomis reikia spręsti klausimus ir karinės jėgos naudojimas yra visiškai kraštutinė priemonė, tik tada, kai kitų nebėra.
Aš džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti bent jau šitą susitarimą dėl lango, per kurį turėtų vykti derybos, tikėkimės, kad visos pusės to ir laikysis. Situacijos eskalacija Libane neramina tiek humanitariniu požiūriu, tiek bendro nestabilumo. Reikėtų, kad visos pusės išnaudotų šitą galimybę, jeigu realiai nori susitarti.
Trumpas kalbėjo apie savo šimtaprocentinę pergalę, Iranas kitaip tą pergalę mato, čia išsiskyrimas akivaizdus. Trumpas neslepia, kad Kinija čia taip pat turėjo savo vaidmenį, įtikino Iraną sutikti su paliaubomis. Kaip jums atrodo, kieno čia pergalė, kad tos paliaubos yra? Ar iš viso galime pasakyti, kad tai yra kažkokia pergalė?
K. Budrys: Taip, paliaubos yra nauja žaidimo aikštelė, kurioje gali turėti pergalę visos pusės. Aš manau, kad tiek įlankos šalys, kurios buvo atakuotos, tiek visas regionas, tiek visi galų gale Lietuvos vartotojai, piliečiai, kurie mato iškilusias, augančias kuro ir visas kitas kainas, bus laimėtojai, jeigu Hormūzo sąsiauris bus vėl atidarytas, jeigu bus užtikrintas stabilumas ir globali laivyba galės veikti normaliomis sąlygomis.
Kas, kuriame taške pasiskelbs daugiau laimėjęs, suprantame, kad tai yra didelis politinis dalykas. Politiniai procesai vyksta įvairiose šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose intensyvi rinkiminė kampanija yra prasidėjus, tai tos retorikos gali būti įvairios. Mums yra svarbiausias rezultatas. Pagal tai, ką pavyks pasiekti per šią, dvi savaites, galėsime ir vertinti.
Iš Europos Sąjungos pusės raginimas buvo nuolatinis. Nuo pat pirmos atakų dienos Europos Sąjunga ragino grįžti prie diplomatinių pastangų. Matėme, kad anąsyk Omanas atliko svarbų tarpininko vaidmenį, šį kartą Pakistanas atlieka tarpininko vaidmenį ir Pakistane vyks derybos. Dėl to visos valstijos, valstybės, kurios deda pastangas, daro tikrai didelę naudą visai globaliai bendruomenei.
Kaip jūs manote, ar įmanoma sutarti dėl ilgalaikės šio karo pabaigos? Tą ragina daryti vakarų lyderiai, bet kiek tai yra realu ir ko tam reikia?
K. Budrys: Problema, dėl ko ir Iranui sankcijos buvo įvestos, dėl ko tarptautinis spaudimas buvo daromas. Priminsiu, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalių, dabar Europoje JAV su Izraeliu perėmusi buvo iniciatyvą nuo praeitų metų birželio, tai yra Irano branduolinė programa. Irano noras turėti branduolinį ginklą ir visai kitaip grasinti savo kaimynams, visai kitaip taikyti prievartą kitose srityse.
Žinoma, kad visų interesas, taip pat ir Lietuvos interesas, kad tai neįvyktų. Matėme, kad spaudimo priemonės buvo ekonominės, per sankcijas, jos nepasiekė to rezultato. Tada buvo karinės priemonės pritaikytos, derybos buvo pradėtos, dabar vėl karinės priemonės. Aš manau, kad tikslas turi būti pasiektas negrįžtamai.
Nebereikia daugiau branduolinių valstybių ir ypač tokių, kurios turi kaip vieną savo politinių tikslų nusibrėžusios, pavyzdžiui, sunaikinti kitą valstybę, kaip Izraelis. Tai vienas uždavinys. Antras uždavinys yra raketų programos, kurias Iranas yra išplėtojęs. Kaip matėme dabar, balistinių raketų smūgiai nuo Izraelio iki labiausiai nukentėjusių Jungtinių Arabų Emyratų.
Jungtinių Arabų Emyratai rodo, kad tai yra priemonė, kuri Iranui suteikia išskirtines galimybes asimetriškai atakuoti visus aplinkui, taip pat pasiekti ir Europą. Tai reikia nutraukti. Režimo klausimas buvo pakabintas. Žinoma, kad režimas, kuris mato save su misija sunaikinti greta esančius, yra nepriimtinas, tačiau tai nėra prioritetiniai tikslai.
Šiuos tikslus pasiekti reikia taikyti kolektyviai visas įmanomas priemones, taip pat ir Europos Sąjungoje atlikti savo vaidmenį. Mes turime svertų, turime svertus per ryšius su regiono valstybėmis, per diplomatinį spaudimą. Tai darėme. Beje, ir Lietuva prisidėjo, „sponsoriavo“ prie vienos iš Jungtinių Tautų rezoliucijų, kuria buvo raginama Iraną nutraukti kovinius veiksmus prieš kaimynus.
Taip pat turime sankcijų politiką, tam tikras karines priemones, kuriomis galime padėti. Pavyzdžiui, įlankos valstybėms apsiginti oro gynybos prasme arba priemonės, kuriomis galime užtikrinti saugesnę laivybą. Taip pat ir kitos opcijos. Nieko nereikia atmesti. Aš labai norėčiau, kad mes turėtume daugiau supratimo, jog tai yra visų reikalas, o ne vien tik atskirų valstybių, kad Iranas nebūtų branduolinė ir agresyvi valstybė.
Dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo ir kritikos, Trumpas sakė, kad nepakankamai padeda sąjungininkai šioje situacijoje su sąsiauriu. Kaip čia Europa mato savo vaidmenį? Kaip Lietuva mato savo vaidmenį, kad būtų užtikrinta saugi laivyba?
K. Budrys: Priemonės svarstomos tikrai įvairios. Mes linkę susikoncentruoti tik į karines. Vakariniai laivai įeina, atakuoja galimus paleidimo taškus Irano teritorijoje ir pnš. Ne tik tai yra. Kaip ir minėjau, yra diplomatinės spaudimo, tarptautinės bendruomenės priemonės. Labai svarbu Iranui parodyti, kad neturi jis čia draugų, sąjungininkų ir užtarėjų.
Gali susilaikyti kokią Kiniją, paremti Rusiją, bet bus ir tiek. Pasaulis yra susivienijęs. Mes nematėme tokio vieningumo Ukrainos paramos klausimu, bet dėl Irano veiksmų ji yra daug platesnė. Kita svarbi priemonė yra ekonominis spaudimas Iranui, tai yra sankcijos. Taip pat yra operacijos, kurias vykdo Europos Sąjunga regione, mes jas galime išplėsti, lydėti laivus, užtikrinti saugų praplaukimą.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
