Brandos egzaminus galės laikyti toli gražu ne visi: šiemet pakeista pernykštė tvarka

Iššūkių pasėję mokslo metai abiturientams atnešė dar vieną siurprizą – kovo pabaigoje paaiškėjo, kad dvyliktokai negalės laikyti tų dalykų egzaminų, kurių metinis įvertinimas nesiekia ketverto. Pernai abiturientams dėl pandemijos buvo taikyta išimtis, egzaminus jie galėjo laikyti ir turėdami neigiamus pažymius. Specialistai baiminasi, kad tokia tvarka dar labiau išskirs provincijos mokinius, o mokyklų direktoriai kategoriški – tinginius reikia pamokyti.

Be to, kad didžiąją dalį pastarųjų mokslo metų praleido mokydamiesi nuotoliniu būdu, abiturientai turės įveikti dar vieną iššūkį. Šiemet jie galės laikyti tik tų dalykų egzaminus, iš kurių turės teigiamus pažymius.

Taip turėjo būti ir pernai, tačiau dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos ir nukeltos egzaminų sesijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) reikalavimą vieneriems metams pakeitė.

Išskirs dalį abiturientų

Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė skaičiuoja, kad dabartiniai abiturientai nuotoliniu būdu mokosi jau daugiau nei vienerius metus. Pernai kovą paskelbus karantiną, ugdymo procesas buvo perorganizuotas.

Vien pernai pavasarį dabartiniai abiturientai nuotoliniu būdu mokėsi tris mėnesius. Rudenį sugrįžę į mokyklas, suoluose jie taip pat neužsibuvo – epidemiologinei situacijai suprastėjus, mokiniai netrukus buvo išsiųsti mokytis per nuotolį.

J. Kučinskaitė sako, kad nuotolinio ugdymo kokybė toli gražu nėra visur vienoda. Pašnekovė pastebi, kad tai stipriai priklauso nuo mokytojų. Juokaujama, kad mokytojai skirstomi į tris pagrindinius tipus – vieni taupo save, kiti moralizuoja, o treti yra abiejų mišinys. Jei mokytojas nenori skirti viso savęs abiturientų parengimui, tai esą dažnai atsispindi ir mokinių rezultatuose.

Tačiau yra ir tokių mokinių, kurie kokybiško mokymosi negavo dėl asmeninių priežasčių. Vieni dėl savo tingėjimo ir apsileidimo, o kiti dėl šeimos, mat ne visi abiturientai turi vienodas sąlygas mokytis namuose.

REKLAMA

„Matau labai didžiulį netolygumą. Žinau labai daug abiturientų, kurie puikiai gyvena ir laiką per šį karantiną, kai kurie nuo gruodžio mėnesio išvažiavo į Tenerifę ir jie puikiai leidžia laiką. <…> Jie puikiai gyvena Tenerifėje, turi nuotolinius korepetitorius. Yra Vilniuje gerų korepetitorių mokyklų ir jos dirba nuo pat rugsėjo pirmosios. Žinau turtingų šeimų vaikų, kurie turi korepetitorius ir jie tokio praradimo neturės.

Bet yra labai daug vaikų provincijoje, yra vaikų, kurie turi visokius tėvus – ir tėvus, kurie prarado darbus, neturi pinigų, ir tėvus, kurie vartoja alkoholį. Tie abiturientai tiesiog neturi jokių galimybių nusisamdyti korepetitoriaus ir, jeigu pamokos buvo nekokybiškos, neturi sąlygų, mokytojas nekažkoks mokykloje, tiesiog pasirengimas abiturientams yra tragiškas“, – tv3.lt komentuoja J. Kučinskaitė.

Kita priežastis, kodėl egzaminus reikėtų leisti laikyti ir neigiamus tų dalykų pažymius turintiems mokiniams, pasak J. Kučinskaitės, yra tai, kad pasiturinčių tėvų vaikams yra lengviau patekti į aukštąsias mokyklas. Šalyje vyksta išankstiniai stojimai, o jų metu galintys mokėti už mokslą, užsitirktina galimybę mokytis. Kaip sako pašnekovė, vien pernai dalis tarp 33 proc. neišlaikiusiųjų matematikos brandos egzamino, išankstinio priėmimo metu įstojo į aukštąsias mokyklas.

„Matau tokią nelygybę, kad tie, kurie stojo per išankstinį priėmimą, aišku, jie negali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas valstybiniuose universitetuose, bet stojant į nevalstybinius universitetus, privačius, ISM ar kitus, bet kuriuo atveju, mokėsi. <…>

O tie, kurie neturėjo pinigų, jie tarsi ir neturėjo tokių galimybių. Po to, tiesa, universitetai darė išlygų, ir Vytauto Didžiojo universitetas, ir VGTU, jie ignoravo ir priėmė tuos jaunuolius, kurie neišlaikė matematikos brandos egzamino, nes manė, kad tai nesėkmė, gal tas vaikas tiesiog būtent dėl karantino neišlaikė“, – sako J. Kučinskaitė.

REKLAMA

Todėl, „Reitingų“ žurnalistės teigimu, yra neteisinga egzaminus leisti laikyti tik teigiamus tų dalykų pažymius turintiems mokiniams.

„Manau, kad ir mes žinodami, kad abiturientai daugiau negu vienerius metus mokėsi karantino sąlygomis, finansinės galimybės, socialinė padėtis yra labai skirtinga. Vieni sėdi Tenerifėje, turi nuotolinius korepetitorius ir mokosi, o kiti yra vargšai – tėvas ar motina kur girti voliojasi lovoje ir bliauna, tas vaikas tokiomis sąlygomis yra priverstas mokytis, jei neturi gero mokytojo. Galbūt dėl tos priežasties jis yra nusivylęs, gal depresija apėmusi tą vaiką, visiška neviltis ir mes nesuteikiame jam šanso. Tai leiskime jam, nesvarbu, kad jis turi neigiamą pažymį tremestre, suteikime jam šansą pabandyti“, – komentuoja J. Kučinskaitė.

Pašnekovė pastebi, kad egzaminus galima išlaikyti nebūtinai tik atlikus pačias sunkiausias užduotis. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir literatūros egzamine dalis balų yra skiriama už raštingumą, o matematikos egzamine yra ir lengvesnių užduočių. Todėl būtų svarbu leisti abiturientams bent pabandyti laikyti egzaminus.

„Prancūzijoje į universitetus gali stoti visi. Nesvarbu, jeigu tu turi noro, jeigu tu baigei mokyklą, tu gali pabandyti įstoti. Po pirmos sesijos atkrenta 50 proc. visų priimtųjų, bet šansas yra suteikiamas visiems. Jei kalbame apie lygias teises, lygias galimybes, matome, kad tie metai buvo sudėtingi, tai galvoju, kad turėtume daryti išlygas“, – sako J. Kučinskaitė.

Pažymiams išsitaisyti abiturientai turi du mėnesius

Sprendimas iš dabartinių abiturientų reikalauti turėti teigiamus įvertinimus tų dalykų, kurių egzaminus planuoja laikyti, įsigaliojo kovo 25 d. Brandos egzaminų sesija šiemet prasideda birželio 7 d.

„Vis dėlto, vidury brastos tie arkliai nėra keičiami. Kam tas papildomas stresas? Dauguma šiųmečių abiturientų tikėjosi, kad jie turės tas pačias sąlygas, kaip ir praėjusių metų abiturientai. Kad galbūt jie turėdami skolų, neigiamus įvertinimus, irgi galės pabandyti laikyti. Kai kovo 25 d. priimama, nėra gerai. Tai turėjo būti padaryta bent jau kai pradėjo dirbti ši Vyriausybė.

REKLAMA

Pradėjusi dirbti ministrė galbūt negalėjo visko pamatyti, bet tam ir yra specialistai, kurie inicijuoja tokius pokyčius. Tikrai ne viena ministrė ar ne vienas viceministras pastebi, bet yra Nacionalinės švietimo agentūros, ministerijos specialistai, kurie ir pastebi, ir teikia tokius siūlymus ministrei, ministrė pasirašo arba politinis sprendimas nepriimamas.

Vis dėlto, galvoju, kad šitas politinis sprendimas buvo priimtas per vėlai. Jis turėjo arba gruodžio mėnesį būti priimtas arba turėjome palikti tokias pačias sąlygas, kaip praėjusiais metais“, – svarsto J. Kučinskaitė.

Iki birželio 3 d. mokyklos turi pateikti mokinių, negalinčių laikyti tam tikrų egzaminų, sąrašus. Tad iki tol abiturientai turi galimybę pažymius pasikelti. J. Kučinskaitė sako, kad pasikelti įvertinimus gali pavykti toli gražu ne visiems.

„Yra tokių atvejų, kur yra vadinamas „užsisėdimas“ arba „chemija“. Buvo kažkokie dalykai, kad tiesiog nesutampa mokinio ar mokytojo charakteris“, – paaiškina J. Kučinskaitė.

Pašnekovė sako žinanti istorijų, kai dėl konflikto su mokytoju, mokiniui rašomi prastesni pažymiai, tačiau praėjus egzaminui pamatoma, kad mokinys išties yra gabus ir egzamine pasirodo puikiai.

J. Kučinskaitė sako besitikinti, kad mokytojai supranta susidariusią situaciją, pasigailės mokinių ir suteiks jiems šansą laikyti egzaminus.

Mokyklų direktoriai: reikia pamokyti pamokyti tuos, kurie visą laiką „durnių voliojo“

Portalo tv3.lt kalbinti mokyklų direktoriai ŠMSM sprendimui reikalauti teigiamų pažymių pritaria. Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas yra įsitikinęs, kad egzaminus reikėtų leisti laikyti tik teigiamus, bent ketvertą siekiančius balus turintiems abiturientams.

„Aš tą sprendimą 100 proc. palaikau ir nemanau, kad moksleivis, kuris turi neigiamus balus, turėtų teisę laikyti egzaminus. Ši nuostata buvo anksčiau, pataisymas buvo įvestas tik pernai metais, aš nemanau, kad jis yra reikalingas“, – tv3.lt komentuoja E. Grigaliūnas.

REKLAMA

Paklaustas, ką tuomet reikėtų daryti tiems abiturientams, kurie, pavyzdžiui, prastesnius pažymius gauna dėl to, jog nesutaria su mokytoju, E. Grigaliūnas tokią situaciją pavadina nerealia. Jo teigimu, šiais laikais santykių per balus jau niekas nebesiaiškina.

„Kad jie neigiamą balą turi dėl to, kad yra susipykę su mokytojais, tikrai nepalaikau tos nuomonės. Nemanau, kad ji yra teisinga. Manau, kad yra kitos priežastys, yra pačio moksleivio požiūris į darbą, kiek jis pats įdėjo darbo“, – komentuoja E. Grigaliūnas.

Žirmūnų gimnazijos direktorius sako, kad mokytis abiturientai turėjo 12 metų, tad tikėtis, ir egzamine jie surinks didesnius balus, nei proporciškai turėjo mokykloje, nereikėtų.

„Moksleivis turi dirbti visus metus. Įsivaizduokime, jei jis gali laikyti egzaminą, tai ką, jis po to parodys stebuklą ir tą dalyką išmoks? Jei neišmoko per 12 metų, tai ta savaitė, dvi, trys, nežinau, ar sprendžia problemą“, – sako E. Grigaliūnas.

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė ŠMSM sprendimą vertina dvejopai.

„Iš vienos pusės, tai yra gerai, nes mokinys turi mokytis, iš kitos pusės, anksčiau buvo tvarka tokia, kad vaikas dar turi galimybę dar vytis ir iki pasibaigiant egzaminų sesijai likviduoti nepatenkinamą įvertinimą.

Nukentės tie, kurie dėl kažkokių objektyvesnių priežasčių tą neigiamą įvertinimą turėjo, bet pamokyti tuos, kurie visą laiką „durnių voliojo“, kurie nesistengė ir galvojo, kad praslys, gal ir gerai“, – tv3.lt komentuoja J. Andrijauskienė.

Gimnazijos direktorė sako, kad per suteiktą laiką abiturientams įmanoma išsitaisyti skolas ir pasikelti pažymius.

„Yra logika, kad mokslo metai abiturientams baigiasi iki gegužės 21 d. ir visi pažymiai privalo būti išvesti. Dabar yra balandžio pabaiga. Tie, kas labai nori, stebuklą padaryti gali. Stebuklo nepadarys tas, kuris metus–du nieko neveikė ir pas jį yra be galo daug spragų, bet per pusantro mėnesio likviduoti skolas iš tikrųjų, jei tai buvo labiau pagrįstos priežastys ir vaikui pritrūko tik laiko, manau, kad yra realu“, – sako J. Andrijauskienė.

REKLAMA

Išimtis taikyta tik 2020-aisiais

ŠMSM komentuoja, kad reikalavimas norint laikyti pasirinktą brandos egzaminą turėti bent patenkinamą metinį to dalyko įvertinimą iki pagrindinės brandos egzaminų sesijos pradžios buvo įprastas visada.

„Ši nuostata buvo pakeista 2019 m. rudenį, išimtis buvo taikoma tik vienus – 2020 metus. Tai buvo padaryta dėl to, kad kai kurie brandos egzaminai vykdavo dar nepasibaigus mokslo metams, tai yra mokiniams dar neturint metinių įvertinimų“, – rašoma tv3.lt pateiktame ministerijos komentare.

Įprastai pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėdavo balandį ir trukdavo iki birželio vidurio. Todėl iš pasirinkusiųjų laikyti tuos egzaminus, kurie vykdavo mokymosi metu, nebuvo prašoma turėti teigiamo metinio įvertinimo.

Tiems, kurių pasirinkti brandos egzaminai vykdavo jau ugdymo procesui pasibaigus, turėti teigiamą metinį įvertinimą reikėjo. Todėl, kaip nurodo ŠMSM, buvo nutarta sąlygas suvienodinti ir palikti patenkinamo metinio pažymio reikalavimą.

„Tačiau dėl pandemijos situacija pasikeitė. 2020 m. brandos egzaminai buvo vykdomi vėliau nei įprastai – jau pasibaigus mokslo metams, birželio mėnesio antroje pusėje, tad 2019 m. atliktas pakeitimas pasidarė nebetikslingas. Šiais metais brandos egzaminus numatoma vykdyti taip pat jau pasibaigus ugdymo procesui – birželio pradžioje.

Pandemijos sąlygota praėjusių ir planuojama šių metų praktika rodo, kad visą brandos egzaminų sesiją įmanoma suorganizuoti ugdymo procesui pasibaigus, tad prie ankstesnės praktikos – kai jie vykdavo mokymosi metu – ko gero, nebegrįšime“, – rašo ŠMSM.

Ministerija sako mananti, kad turėti teigiamus pažymius tiems, kurie nuolat mokėsi, nebus sunku.

„Reikalavimas norint laikyti egzaminą turėti bent patenkinamą to dalyko metinį įvertinimą užtikrina mokymosi ir jo rezultatų patikrinimo tęstinumą. Jei abiturientas mokėsi dalyko sistemingai ir yra pasirengęs išlaikyti egzaminą, jo metinis įvertinimas neturėtų būti nepatenkinamas – tik 3 arba mažiau iš 10-ties“, – rašo ministerija.

REKLAMA

ŠMSM taip pat primena, kad abiturientai jau šiuo metu gali gauti papildomą mokymosi pagalbą ir skatina dėl jos krieptis į savo mokytojus.

„Abiturientai, kurie mokymosi metu gaus nepatenkinamą dalyko metinį įvertinimą, tačiau gavę individualios pagalbos pasimokys papildomai, turės galimybę net ir pasibaigus ugdymo procesui – nuo gegužės 21 d. iki birželio 3 d. – su savo dalyko mokytoju sutarti dėl individualių sprendimų, kurie leistų pasiekti geresnių rezultatų ir gautą nepatenkinamą metinį įvertinimą pakeisti į aukštesnį“, – komentuoja ŠMSM.

Kokius brandos egzaminus laikys, abiturientai turėjo pasirinkti iki pernai lapkričio 24 d. Prašymus laikyti brandos egzaminus, Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, pateikė 27 733 asmenys. Tarp jų įskaičiuoti ir šių metų abiturientai, pasirinkę laikyti egzaminus, ir eksternai. Tai 521 kandidatu mažiau negu 2020 metais.

Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti bent du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą.


Rašyti komentarą...
A
A
2021-04-20 15:58:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ar ne mokyklu,ne mokytoju pareiga yra paruosti mokini egzaminams? Va cia jususu vizitine kortele. Ir ko galite reikalauti is mokiniu,kai patys juk nemokinote ju. Antrus mokslo metus vaikai mokinasi patys. Nusileiskite is padebesu. Ne jus cia su tokiu mokymu esate nuskriaustoji karta. Musu jaunimas zlugdomas.
Atsakyti
-1

G
Gabrielė
2021-04-20 14:52:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kokia dar nesamone jie sugalvos....tikrai.......
Mes ir taip stengiamės mokytis bent teigiamai,o dbr kuku jiems tikrai
Atsakyti
0

d
deblai
2021-04-20 14:24:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
debilai
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų