Rusijai pasitraukus iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties ir siekiant atkurti savo karinę įtaką posovietinėje erdvėje, Baltijos šalys gali virsti demilitarizuota „pilkąja“ zona, mano Lietuvos užsienio politikos analitikai.
Užsienio politikos ekspertai neabejoja, kad Rusija įvykdys grasinimą nuo gruodžio 12 dienos pasitraukti iš ĮGES, taip atsirišdama rankas dislokuoti daugiau karinės technikos Pietų Kaukaze ir tuomet "tikriausiai ne savo rankomis" bandys išprovokuoti Tbilisį kariniam konfliktui, kuris prieš kitų metų balandį Rumunijoje įvyksiantį NATO šalių vadovų susitikimą galutinai diskredituotų Gruzijos perspektyvą tapti Aljanso nare.
Ekpertai, pageidavę, kad jų pavardės nebūtų skelbiamos, taip pat mano, kad Rusija yra pasirengusi adekvačiai įvertinti Moldovos prezidento Vladimiro Voronino siekį "bet kuria kaina" likti valdžioj, todėl už ištikimybę Maskvos nustatytam kursui garantuotų jam Padnestrės balsus ir išvestų savo pajėgas.
Tuo pat metu, dirbtinai eskaluodama Irano bei nepriklausomybės siekiančio Kosovo problemas ir skatindama euroatlantinių partnerių susipriešinimą šiais bei vis aktualesniais energetiniais ir ekonominiais klausimais, Rusija galėtų pasiūlyti Vakarams savo grįžimo į ĮGES planą - mainais į leidimą Rusijai nustatinėti sutarties sąlygas.
Viena tokių sąlygų, galėtų būti "labai žemų karinės technikos lubų nustatymas Baltijos šalims". Tokiu atveju karinės galios pusiausvyra šiame NATO-Rusijos pasienio regione būtų vienareikšmiškai ne NATO, taigi, ir ne Baltijos šalių pusėje.
URM artimų analitikų nuomone, Vakarų šalys vis dar turi tam tikrą "šaltojo karo" kompleksą ir apsidžiaugtų Rusijai persigalvojus.
Tikruosius Rusijos norus ir ketinimus, kurie išryškės ateinantį pusmetį, anot analitikų, trukdo įžvelgti puikiai veikiantys jos viešieji ryšiai, kuriems atsispiria ir ne visos Vakarų valstybės.
Dar vasarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad jo šalis nuo gruodžio 12-osios gali nebesilaikyti sutarties, kuri riboja, kiek pajėgų Rusija gali turėti jos europinėje dalyje - taigi, kiek tankų ir kareivių gali dislokuoti ir Baltijos šalių pašonėje. Parlamentas jau patvirtino tokį sprendimą, apie jį oficialiai informuota NATO.
Rusija, pati neratifikuojanti šio dokumento, reiškia nepasitenkinimą, kad to nepadaro NATO, ir kad prie sutarties, pasirašytos dar tarp Aljanso ir nebeegzistuojančio komunistinio Varšuvos pakto, neprisijungia Baltijos valstybės.
Tuo tarpu Lietuva ne kartą pareiškė prisijungsianti prie ĮGES kai tam bus sudarytos sąlygos. Lietuva prie 1999 metais Stambule pasirašytos adaptuotos ĮGES galėtų prisijungti tik jai įsigaliojus, t.y. kai ją ratifikuos visos 30 prie jos tuomet prisijungusių valstybių. Kol sutartis nėra ratifikuota, naujos šalys, tarp jų ir Baltijos, prie ĮGES prisijungti negali.
Praėjus penkeriems metams po galutinio termino, pasibaigusio 2002 metais, Rusija nėra įvykdžiusi vienos iš esminių sutarties sąlygų - išvesti pajėgas iš Gruzijos ir Padnestrės Moldovoje.
Visos NATO valstybės iki šiol laikėsi pozicijos, kad kol Rusija neįvykdys savo įsipareigojimų, jos negalės įvykdyti savųjų, tai yra ratifikuoti sutarties.
1939 metų rugpjūtį stalininė Sovietų Sąjunga ir nacių Vokietija pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalino Europą. Šie sandėriai sudarė sąlygas sovietams pusei šimtmečio okupuoti Baltijos valstybes ir paskirti jose marionetines vyriausybes.
