Apie tai nujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) bendraįkūrėjas, „Atlantic Council“ atvirų šaltinių analitikas Lukas Andriukaitis.
Žmonės klausia, kiek čia galėtų būti toks atsitiktinumas? Jūsų vertinimu, čia tikrai taip gali atsitikti?
L. Andriukaitis: Aš operuoju tik atvirų šaltinių duomenimis, tai negaliu pasakyti, nei kokią informaciją tarnybos turi, nei kas yra įslaptinta kariuomenėje ir panašiai, bet iš atvirų šaltinių duomenų iš tikrųjų dėliojasi labai panašus paveikslas, nes net tie žemėlapiai, kuriais pasidalino ukrainiečiai, tos dienos drono atakos, kur yra tiesiog parodytos skridimo kryptys, tai būtent, kaip ir ponas Kasčiūnas minėjo, vienas būtent tą dieną matėsi, kad suko Šiaurės Ukrainoje tokį ratą ir buvo išskridimo taškas iš Ukrainos teritorijos į šiaurę, kas pagal tokį skrydžio tašką atrodo panašu, kad link Lietuvos ir buvo nukreipta.
Tai ši teorija man atrodo labai logiška, bet irgi po tyrimo gali paaiškėti ir galbūt kiti dalykai, nes nereikia pamiršti, kad „Zapad“ pratybos yra ant nosies ir, kaip taisyklė, dažniausiai tos pratybos iš tikrųjų prisideda kur kas anksčiau, negu yra skelbiama ir vyksta įvairūs pasiruošiamieji dalykai, o ypač jeigu būtų toks noras kažką testuoti, tai tikėtina, kad jis galėtų būti ir anksčiau.
Vėlgi, mano vertinimu, pagal atvirų šaltinių duomenis, labiau tikėtina paklydęs drono variantas.
Kartais karininkai sako, jeigu tai būtų „Shahed“, tai būtų kur kas liūdnesnė istorija, nes jis galėtų būti ir ginkluotas, jis galėjo nusileisti bet kur, ar ne? Jūsų vertinimu, ar galima būtų identifikuoti ginkluotus dronus greičiau, nei kad tokį suklaidintą droną? Ar jie visi yra toje pačioje kategorijoje?
L. Kasčiūnas: Pradėkime turbūt nuo to, kad kodėl ukrainiečiai neturi problemų dėl to? Dėl to, kad turi gerą detekcijos sistemą – akustinę, radijo dažnio analizatorius, turi tradicinius radarus, žemesnio lygio radarus, visokius kitokius, visokias kitokias sistemas ir taip, kaip sistema, veikia visai efektyviai, bet kadangi jie kare, karo metu, bet kas, kas yra ore, yra priešas.
Ir ten ne tiek svarbu, ar ginkluotas, ar neginkluotas – viskas yra taikinys ir jie kala. Mes esame taikos metu ir yra civilinė aviacija, tiek keleiviniai lėktuvai, tiek sportiniai lėktuvai, tiek oro balionai, galų gale, viskas, vyksta gyvenimas. Ir tai, natūralu, labai stipriai, koreguoja mūsų galimybes duoti atsaką.
Nepaisant to, gali būti situacijų, kai tu privalėsi atsaką duoti, dabar, kaip pavyzdys. Reiškiasi, latviškas variantas, ten buvo „Shahed“, nesprogęs, bet jis turėjo savyje rizikų, tai algoritmas buvo toks.
Kai pamatai, kad kažkur tai jau nuo Baltarusijos teritorijos artėja taškas, bet nematai, ar „Shahed“, ar „Gerbera“? Dar kol kas nematai, tik tašką matai, nes gi buvo atvejis po latviško drono, vėl Latvijoje skrido ir vėl kilo oro policija, o ten pasirodo paukščiai, taip gali būti. Taip yra su dabartiniais radarais.
Žodžiu, mintis yra kokia, kad reikia vizualaus nustatymo. Čia didžioji problema, kad reiškiasi, ukrainiečiai nieko nenustatinėja, jie kala ir viskas, ar ne? Numušinėja dronus vienaip, sparnuotąsias raketas kitaip, balistines, jeigu turi su kuo, dar kitaip, ir panašiai, bet bet principas yra toks, pas mus buvo toks algoritmas, kad naikintuvai pakyla, vizualiai nustato, ar čia yra grėsmė, viena vertus.
Tada jau galbūt galima nustatyti, kas čia per dronas, bet irgi, su tarpiniais variantais. Ir tada labai daug svarbiau stebi, kur jis juda. Jeigu tai laukas, miškas, pelkė, tai labiau tikėtina geriau leisti nusileisti, ta prasme, ar ne? Jeigu tai yra miestas, kritinė infrastruktūra, gyventojai, žmonės, tu turi priimti sprendimą dėl sunaikinimo, ir čia, tame balanse mes turime gyventi.
Bet čia kariškiai turi teisę priimti sprendimą? Ar dar reikia kažkokių teisės aktų pakeitimų? Nes čia vis tiek dar taikos metas, yra ir civilinė aviacija.
L. Kasčiūnas: Aš suprantu, kad dabar čia girdime apie tai, kažkokią dalinę oro erdvę uždarysime ir taip toliau, bet suprantate, kai nuo sienos, nors tu matai anksčiau tą droną ar kažką, objektą, bet kai nuo sienos įskrenda pas tave ir skridimo gali būti iki miesto dešimt minučių, tai čia trumpink tas sprendimų priėmimo grandines, nesutrumpinsi.
Čia yra sprendimas, mušti arba ne, turi priemones čia vietoje arba ne. Tam tikrų priemonių mes ir dabar turime, su kuo mes galėtume jį neutralizuoti, bet reikia efektyvesnių ir pigiau kainuojančių priemonių.
O kas tos priemonės, kurias mes dabar turime?
L. Kasčiūnas: Visokie variantai dabar gali būti. Sraigtasparnis su automatiniu pabūklu, mobilios oro gynybos sistemos, tu gali su juo, bet su visom rizikom, su tom, kurias mes aptarėm dėl civilinės aviacijos ir kitų šalutinių efektų.
Tam tikra prasme mes turime tų ginklų, bet nesame tame režime. 50 proc. dronų Ukrainoje yra „nužeminami“ arba „spūfinami“, tai yra radijo elektroninė kova, bet tai yra tas, kai tu smegenis paveiki tų dronų. Ir yra kai tu fiziškai sunaikini iš ginklų.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
