Tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybių šešėlinės ekonomikos rodiklis siekia 24 proc. ir sutampa su likusių savivaldybių vidurkiu.
„Lietuvoje žmonės teigė, kad jie būtų labiau linkę mokėti mokesčius, jeigu labiau pasitikėtų valstybine švietimo sistema“, – spaudos konferencijoje sakė „Civitta Lithuania“ partneris Kęstutis Jovaišas.
„Estijoje, palyginimui, žmonės didžiuojasi savo švietimo sistema – nėra tokio atotrūkio tarp didmiesčio ir kaimo vietovių. Rumunijoje, nors apeliuojama į švietimo sistemą, taip pat suprantama, kad socialinės išmokos yra gerai, tačiau yra papildomas elementas, kad žmonės mano, jog turi turėti pažįstamų ratą valstybinėse institucijose“, – teigė jis.
„Civitta“ tyrime analizuoti pasienio miestai – Visaginas, Švenčionys, Šalčininkai, Druskininkai, Alytus, Marijampolė – kokia dalis jų bendrojo vidaus produkto (BVP) yra šešėlyje. Visi miestai yra tarp keturių ES šalių – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos – ir keturių ne ES šalių – Rusijos, įskaitant Kaliningrado sritį, Baltarusijos, Moldovos bei Ukrainos.
Iš visų pasienio savivaldybių didžiausias šešėlinės ekonomikos rodiklis buvo Šalčininkuose – čia jis siekia net 39 proc., arba daugiau nei trečdalį viso rajono sukuriamo bendrojo vidaus produkto.
Tyrimas buvo atliktas laikotarpiu nuo 2017 metų rugpjūčio iki 2018 metų kovo.
