Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Dar neseniai vien iš Vilniaus autobusų stoties kasdien apie 40 autobusų išvažiuodavo maršrutu į Minską. Bet uždarius sienas nutrūko ir kelionės autobusais.
O vienas baltarusis parodė, kaip tokiomis aplinkybėmis atrodė jo kelionė namo. Iš darbo Nemenčinėje jis autobusu atvažiavo į Vilnių. Troleibusu keliavo iki autobusų stoties, ten sėdo į autobusą, važiuojantį iki Marijampolės. Marijampolėje jis persėdo į autobusą vežantį į Vilkaviškį. Vilkaviškyje ieškojo taksi, kad galėtų nuvažiuoti į Kybartus.
Degalinėje sutiktas vyras pasisiūlė už 20 eurų jį nuvežti iki sienos su Rusija. Sieną baltarusis kirto pėsčiomis, sėdo į tranzitinį traukinį ir galiausiai atsidūrė Baltarusioje. Nors Vilnių nuo Minsko skiria tik 200 kilometrų, bet vyrui kelionė užtruko apie 20 valandų. Bet netrukus viskas pasikeis, autobusai vėl kursuos.
Dar net nesulaukę oficialaus mūsų Vyriausybės sprendimo, kad pasienio punktai jau atidaryti, baltarusių vežėjai paskelbė žinią, kad baltarusiai gali pirkti bilietus kelionėms į Vilnių ir Kauną.
Kol kas A. Lukašenka nebesiunčia migrantų ir balionų
Politikai pabrėžia – Aleksandras Lukašenka pastaruoju metu elgiasi gražiai. Nesiunčia migrantų prie sienos, nefiksuojami ir kontrabandininkų balionai, nors vėjo kryptis jiems palanki.
„Retai taip pasitaiko, bet trijose šalyse – Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje – nebuvo užfiksuota nė vieno bandymo kirsti sieną, tai nežinau, ar čia sutapimas. Apie nelegalius migrantus, o balionus – irgi nebuvo kažkokių indikacijų, kad tai trukdo“, – teigia Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Vyriausybė atidarė Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus. Vyriausybė tikisi, kad mūsų vežėjų vilkikai iš karto galės pajudėti į Lietuvą. Bet iki galo neaišku, ar reikės jiems susimokėti už stovėjimą Baltarusijoje, ar ne.
Visos vilkikų krizės metu pratylėjęs susisiekimo ministras neturi ką pasakyti ir šiandien.
„Reikės jiems tuos pinigus mokėti, ar nereikės? Kokia situacija? – Dar yra tikrai ankstyvas klausimas dėl pinigų, susijusių su vežėjais. Tai šiuo momentu nenorėčiau aš komentuoti“, – komentuoja susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Baltarusiai skelbia, kad pas juos yra įstrigę apie 1200 lietuvių firmų vilkikų. Dalis verslininkų anksčiau kalbėjo apie norą gauti kompensacijas iš Vyriausybės.
„Šiai dienai nėra tokio svarstymo ir nemanau, kad ateityje irgi aš apie tai svarstysiu, apie kompensacijas vežėjams“, – teigia J. Taminskas.
K. Budrys siekia sankcijų A. Lukašenkai
Ir nors tai – mūsų Vyriausybės atsitraukimas šioje krizėje ir nusileidimas A. Lukašenkos reikalavimams, užsienio reikalų ministras dar nori tęsti kovą. Kęstutis Budrys toliau kalba apie sankcijas A. Lukašenkai.
„Tai, ką mes patyrėme pasienyje, negali likti be atsako. Mes jau gavome politinį solidarumą, dabar turime pereiti prie atsako ir prevencijos. Kalbėsimės apie sankcijas Baltarusijos režimui“, – teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tačiau diplomatiniame fronte K. Budriui nepavyko pasiekti pergalių šioje istorijoje. Sąjungininkai išsakė tik žodinį palaikymą, bet apie sankcijas ar kitus būdus, kaip nubausti A. Lukašenką, nekalba. Ingai Ruginienei tik pavyko susitarti su Donaldu Tusku, kad lenkai savo du punktus atidarytų dviem savaitėm vėliau.
„Bet tai nereiškia, kad mes turime konstatuoti, kad neva, suprask, Lietuva izoliuota, partnerių neturi, neturi jos problemas suprantančių, ją remiančių. Turime mes ir draugų ir už Atlanto, ir ES. Galbūt pritrūko išaiškinimo, galbūt kažko pritrūko. Arba galbūt ta situacija ne iš Lietuvos perspektyvos matoma kiek kitaip“, – komentuoja socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
R. Žemaitaitis: visi iš mūsų šaiposi
Bet situacija kitaip matoma ne tik užsienyje, bet ir pačioje koalicijoje. Remigijus Žemaitaitis ir toliau aiškina, kad uždaryti sieną buvo klaida. Ir sako, kad valdžia privalo atlyginti vežėjams nuostolius.
„Aš siūlysiu, jeigu iki biudžeto priėmimo išaiškės, kokia yra raiška, tai nuo Užsienio reikalų ministerijos, ar nuo Vidaus reikalų ministerijos nuimti tiek pinigų, kiek reikės. Nes politikai turi nešti atsakomybę už savo kvailus sprendimus, o šioje vietoje buvo kvailas sprendimas prieš visą Lietuvą ir prieš visą Europą Sąjungą, šaiposi iš mūsų jau, matyt, visi, kas jau nebetingi“, – komentuoja „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis.
Kurį laiką aktyviai komentavusi ir kritikavusi uždarytos sienos istoriją, A. Lukašenkai palanki baltarusių žiniasklaida dabar tyli. Apsiribojo tik trumpu pranešimu, kad Lietuva nusprendė sieną atidaryti anksčiau laiko.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
