Na, o pramogų industrijos iš tokio masinio žmonių smegenų „pūdymo“ susižeria milijoninius pelnus.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Jei bent kartais slankiojate per socialinių tinklų srautą – ypač „TikToke“ ar „Instagrame“ – keisti personažai jums turi būti matyti. Chaotiški, beprasmiški, dažnai irzliai juokingi ir labai dinamiškai besikeičiantys vaizdo įrašai, kuriuose pasirodo keisti, animuoti veikėjai, dažnai lydimi hipnotizuojančios muzikos ar kalbantys keistais balsai – vadinami terminu – „brain rot“.
Pažodžiui verčiant „brain rot“ reiškia „smegenų puvinį“. Terminas, kuris perkeltine prasme, tačiau kartu, gana taikliai apibūdina šio reiškinio poveikį. Kai žiūrint tokį turinį nuolat, mąstymas primityvėja ir regresuoja.
„Yra dopaminas lengvai prieinamas – gera emocija, nuotaika, nuostaba, jei tai keisti video“, – teigė psichologas Edvardas Šidlauskas.
Ypač populiaru tarp paauglių
Lengvas dopaminas, kaip žinia – turi savo kainą. Bet apie tai – vėliau. Vaikų ir paauglių tarpe „brain rot“ turinys yra labai populiarus. Peržiūrų ir patiktukų po tokiais vaizdo įrašais – milijonai:
„Labai mokykloj populiarus dalykas. Yra tas Tralalero tralala, Balerina Cappuccina. Man nelabai patinka, nelabai domiuosi, bet juokinga iš dalies.“
„Atsirado iš niekur, pasitrendino ant žaislų, pardavimai tarp vaikų, tu tiesiog žiūri ir atrodo, kad bukina.“
„Aš net neturiu žodžių. Pradžioj buvo juokinga, nesąmonė, bet tapo per populiaru, išsiplėtė.“
„Nemanau, kad turėtų pavojų, kiekvienas žmogus atsirenka, kas jam tinka, kas netinka.“
„Man visiškai nemalonu žiūrėt į tokį turinį, atrodo, mes kažkokiam kosmose, nebe žemėj.“
„Turinys neatsiranda iš kosmoso – jis neatskrenda pas mus. Jį kuria didžiulės industrijos – pramogų industrijos“, – tvirtino VU Filosofijos fakulteto mokslininkė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkė-kriminologė Maryja Šupa.
Susižeria milijonus
M. Šupa kalba apie tai, kad dėmesio ekonomikos eroje net tokie keisti personažai ir žaidimai, kuriuose sudėtinga įžvelgti prasme, yra globalių industrijų vystomas dalykas – iš kurio jie susižeria milijardus eurų.
„Kažkam jie neša pelną. Man patinkantis pavyzdys yra Skibidi toilet. Ten serialas iš trumpų serijų apie klozetų ir stebėjimo kamerų karą. Turi foninę muziką, kuri labai įstringa“, – pasakojo M. Šupa.
Į „brain rot“ sąvoka sutelpa ne tik keisti, greito vartojimo vaizdo įrašai, bet ir žaidimai. Ant bangos jaunimo tarpe dabar „Roblox“ platforma. Štai net trumpi vaizdo įrašai su besidalinančių žaidimo įrašais – peržiūrimi milijonus kartų.
Štai, ką apie šiuos žaidimus kalbėjo TV3 Žinių kalbinta praeivė:
„Tenai yra daug visokių žaidimų ir mes dažnai su draugėm susiskambinam, žaidžiam ką nors. Dažniausiai būna sodas, dar kažkas tai. – Kodėl tas įdomu? – Negaliu pasakyt, tiesiog patinka.“
„Brain rot“ – jau ir Oksfordo žodyne
Tačiau įdomu ir tai, kad pats terminas – „brain rot“ – atsirado dar XIX a. viduryje. Oficialiai, neseniai į Oksfordo žodyną įtraukta sąvoka apibrėžiama kaip įvairių intelektinių gebėjimų ir kritinio mąstymo mažėjimas dėl tam tikro vartojimo.
„Jei pasižiūrėsime istoriškai, pavyzdžiui, kai išpopuliarėjo ir į masinį naudojimą atėjo TV, buvo daug nuogąstavimų apie tai, kaip televizija gadina intelektinius gebėjimus, dėmesio laikymą“, – pasako M. Šupa.
O keičiantis laikams – keičiasi ir apibrėžimas. Tuomet ta pati dėmesio ir turinio kokybės problema persikelia ir mes diskutuojame jau apie „Robloxą“ ar „Tiktoką“, o ne TV kanalų perjungimą.
Tik štai kodėl keisti vaizdo įrašai, kuriuose vienas kadras trunka vos sekundę, o mintis – dar trumpiau, virto visuotinės internetinės manijos fenomenu, kaip magnetas prikaustantis prie ekranų tiek suaugusius tiek vaikus? Anot psichologo E. Šidlausko, priežasčių – ne viena. Visų pirma, toks turinys – nereikalauja pastangų.
„Iškart gauna pasitenkinimą. O kad suvokčiau kažkokio klasikinio romano esmę, patirti palaimą, tam reikia labai daug laiko“, – teigė psichologas.
„Brain rot“ turinio vartojimo pasekmės
Tačiau tokį turinį psichologas lygina su greituoju maistu, kurio, jei nevartoji saikingai – tunki ir žlugdai save.
„Tai lemia, kad mes atbunkam, ir nebegalime net ir įsigilinti į gyvenimo uždavinius ir patirti kažkokią sėkmę arba džiaugsmą. Tampam nebepajėgūs gyventi“, – teigė psichologas E. Šidlauskas.
„Jei tai yra vienintelė sąveika su pasauliu – tada tai jau tampa problematiška“, – konstatavo VU Filosofijos fakulteto mokslininkė M. Šupa.
Esą gyvenant pilnavertį gyvenimą, kuriame žmogus socializuojasi, būna gamtoje, sportuoja, eina į kiną, teatrą, šitoks, kad ir beprasmiškas turinys, lieka tiesiog keista, metamodernybės – amžiaus, kuriame beprasmybė įgijo estetinę vertę – pramoga.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
