Bakas: mano informacija susijusi su rinkimais ir aukštais pareigūnais

Seimo narys Vytautas Bakas surengė spaudos konferenciją po to, kai Seimo valdyba ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atsisakė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo, kišimosi į rinkimus. Tokį sprendimą valdyba priėmė trečiadienį, NSGK tą patį pasakė dar antradienį po slapto posėdžio. Savo ruožtu V. Bakas sako, kad informacija, kurią jis pateikė, buvo vieša, bet staiga tapo slapta. Informacija yra susijusi su aukštais pareigūnais ir rinkimais. 

V. Bakas spaudos konferencijoje tikino, kad tam tikru periodu buvo kišamasi į nemažos dalies privačių piliečių asmeninį gyvenimą. Taip pat, pasak jo, buvo kišamasi į demokratinį rinkimų procesą. Tai darė specialiosios tarnybos tam tikrų aukštų pareigūnų užsakymų. 

„Informacija, kurią pateikiau, kaip viešą teisėsaugos institucijoms, dabar yra įslaptinta ir šis faktas kalba pats už save. Seimo valdyba priėmė sprendimą ir aš jį gerbiu. <..> Jie išreiškė Seimo vadovybės valią. Ne, nesutinku su sprendimu. Mano manymu, jie suklydo. Sprendimą grindė antrine ar tretine informacija. Vakar NSGK posėdyje jokių sprendimų nebuvo priimta ir dėl jų balsuota, buvo tik išklausyta prokuratūros ir STT informacija“, – sakė V. Bakas.

Jis tikino, kad įslaptinta informacija stiprina įtarimus, kad tokie faktai buvo. Anot jo, vakar diena parodė generalinio prokuroro požiūrį į pažeidimus, kuriuos daro aukšti valstybės pareigūnai. 

„Daug klausimų kyla apie tikslesnę informaciją. STT vadovas ir generalinis prokuroras pateikė informaciją visiems NSGK komiteto ir kai kuriems Seimo valdybos nariams. Pateikta informacija, kokie buvo rinkimai ir kokios institucijos pareigūnai rinko informaciją.

Buvo kišamasi į nemažos dalies niekuo dėtų piliečių privatų gyvenimą, tam tikri asmenys siekė daryti įtaką demokratiniam procesui, norėdami įgyti pranašumą prieš politinius konkurentus ar juos kompromituoti, bei pareigūnų veikla nesuderinama su įstatymais ir jų darbu. <..> Viskas, kas susiję su šiuo įvykių buvo įslaptinta. Nors buvo vieša. Tai gali reikšti tik vieną, kad duomenys nebūtų viešai prieinami visuomenei. Nei NSGK komitete jokio dokumento nebuvo pateikta susipažinti, nelieka jokios galimybės patikrinti prokuratūros veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą“, – sakė V. Bakas. 

REKLAMA

Jis aiškino, kad vengiama atskleisti, jog įtakingi pareigūnai naudojo slaptąsias tarnybas savo siaurų interesų patenkinimui, politinių priešininkų kompromitavimui. 

„Kriminalinės žvalgybos, žvalgybos informacija negali būti renkami be pagrindo. <...> Jų užduotis apsaugoti piliečius, santvarką nuo nusikaltimų. Jokia institucija negali rinkti duomenų politiniams procesams. Pareigūnai suteikdami preferenciją konkretiems politikams pažeidė viešąjį interesą“, – kalbėjo V. Bakas. 

Jis tikino, kad tik gavęs jam adresuotą informaciją, matydamas nusikalstamos veikos požymius, iškart kreipiausi į STT ir informavau generalinį prokurorą asmeniškai su juo susitikdamas. Skubių veiksmų negalėjau imtis dėl trijų priežasčių: todėl, kad veiksmuose matė nusikaltimo požymių, o tada Seimo narys, kitas pareigūnas, privalo perduoti medžiagą institucijoms, šiuo atveju STT.

Antra priežastis: informacija susijusi su rinkimais ir aukštais pareigūnais, tai gali tikrinti tik specialiosios tarnybos, trečia – buvo svarbu užtikrinti pranešėjo saugumą.

„Visą tai padariau, bet generalinis prokuroras atsakymų nepateikia, abejonės neišsklaidytos“, – kalbėjo politikas.

Tyrimas prokuratūroje buvo vykdomas dešimt mėnesių, o išvadų nėra. Tai, pasak V. Bakas, susiję su konstituciniais šalies pagrindais. Situacija turi būti ištirta, sakė V. Bakas.

Jis aiškino, kad pernai jam buvo pateikta informacija be slaptumo grifų, ją pateikė žmonės, kurie nenorėjo „aptarnauti“ siaurų politinių interesų grupių. Informacija buvo vieša, bet po vakar dienos STT ir generalinio prokuroro paaiškinimo politikas suprato, kad informacija yra įslaptinta.

„Ten daug detalių, daug pavardžių. Parlamentiniame tyrime galima atsakyti į klausimus“, – sakė V. Bakas, patikinęs, kad pasirinks geriausią būdą, kaip dalykus paviešinti, kad visuomenei nekiltų abejonių ir nebūtų be pagrindo renkama žvalgybinė informacija.

REKLAMA

Bako žinios Seimo neįtikino

Tiesa, Seimo valdyba ir NSGK bendru sutarimu nutarė, kad pranešimas apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą nepasitvirtino.

„Gavome NSGK nuomonę, joje pasakyta, kad jie išklausė generalinį prokurorą, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą, ir jų nuomonė – kad tai yra NSGK kompetencija ir jie nusprendė, kad pradėti tyrimo neverta. Kitaip sakant, NSGK prisiėmė sprendimo atsakomybę“, – po valdybos posėdžio trečiadienį Seime žurnalistams sakė parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Mes negalime nepasitikėti komitetu, jis yra išrinktas ir yra veiksmus, jų sprendimas mums yra svarbus, nes mes ir taip ketinome kreiptis į NSGK“, – pridūrė jis.

NSGK pirmininko Seimo valdybai rašte teigiama, kad antradienį komiteto posėdyje dalyvavę teisėsaugos institucijų vadovai pranešė, jog jiems perduota informacija apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą buvo patikrinta, ji nepasitvirtino, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas antradienį po posėdžio sakė, kad V. Bako informacija – nepasitvirtino, pažeidimų, esą nerasta, jokios institucijos nenusižengė įstatymams. Tiesa, pats V. Bakas tikino, kad laikosi tokios pat nuomonės, kaip ir iki šiol, ir nenorėjo komentuoti posėdžio išvadų. 

„Nei nusikaltimo, nei suinteresuotumo, nei užsakymo greičiausiai nebuvo. Kaip ir manėme, informacija buvo vertinama subjektyviai ir neatitiko tikrovės“, – sakė D. Gaižauskas.

 Prezidentas ragina Baką neaitrinti situacijos

Prezidentas Gitans Nausėda ragina parlamentarą Vytautą Baką neaitrinti situacijos eskaluojant temą dėl galbūt neteisėtai rinktos informacijos vienoje iš saugumą užtikrinančių institucijų.

Prezidentas tvirtina situaciją aptaręs su Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Generalinės prokuratūros vadovais ir įsitikinęs, kad „nusikaltimo sudėties tikrai nėra“.

„Aš susitikau tiek su STT direktoriumi, tiek su generaliniu prokuroru, išsiaiškinau situaciją iš esmės, esu gerai informuotas apie jos pobūdį ir mano išvada tokia, kad tie sprendimai, kurie padaryti, yra teisingi, aš turiu galvoje tiek sprendimą komitete, tiek šiandieninį valdybos spendimą“, – trečiadienį žurnalistams Kazlų Rūdoje sakė G. Nausėda.

REKLAMA

„Tikrai nėra nusikaltimo sudėties ir aitrinti situacijos ten, kur nėra priežasčių to daryti, nereikia, juo labiau to nereikia daryti dėl kažkokių politinių priežasčių“, – pažymėjo šalies vadovas.

Seimo valdyba trečiadienį nutarė, kad nėra pagrindo pradėti parlamentinį tyrimą pagal parlamentaro Vytauto Bako pateiktą informaciją dėl galbūt neteisėtai rinktos informacijos vienoje iš saugumą užtikrinančių institucijų.

Bendru sutarimu priimdama tokį sprendimą parlamento vadovybė rėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) uždaro posėdžio protokolu bei komiteto vadovo Dainiaus Gaižausko raštu, kad pranešimas apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą nepasitvirtino.

Prezidentas G. Nausėda komentuodamas žurnalistams situaciją pabrėžė, kad ji neskelbtina viešai.

„Buvo tam tikri nuogąstavimai, tam tikri informacijos pateikimai, kurie neparodo ir neįrodo nusikaltimo sudėties, nes nėra pagrindinių nusikaltimų sudėties elementų. Aš manau, kad jau yra sprendimai padaryti, ir visos tarnybos gali toliau ramiai dirbti, nes visos savo pareigą jau yra atlikusios“, – kalbėjo prezidentas.

Bakas kreipėsi, nes sakė turįs svarbios informacijos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys bei buvęs vadovas V. Bakas prieš savaitę kreipėsi į Seimo valdybą siūlydamas pradėti parlamentinį tyrimą dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“.

V. Bakas informavo Seimo valdybą, kad dar 2019 metų pradžioje jam einant NSGK vadovo pareigas buvo pranešta, kad „vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams“.

Seimo narys nurodė, kad, kelias dienas pasvarstęs, praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos.

REKLAMA

Tačiau Generalinė prokuratūra BNS nurodė, kad V. Bako kreipimaisi prokuratūroje gauti 2020 metų sausio 18 ir 21 dienomis, atsakymas pateiktas 2020 metų sausio 29 dieną. „Detalesnė informacija neteiktina“, – BNS nurodė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

V. Bakas perklaustas, kada kreipėsi į prokuratūrą ir STT, ketvirtadienį BNS kartojo, teisėsaugai informaciją pateikęs „praėjusių metų pirmąjį ketvirtį“. Tikslesnės datos Seimo narys nenurodė.    Generalinė prokuratūra, dar kartą pasiteiravus, ar buvo gavusi parlamentaro raštų pernai, – atsakė negalinti pateikti daugiau informacijos. 

„Suprantame, kad viešai paskelbta ribotos aprėpties informacija kelia visuomenės susirūpinimą. Tačiau atsižvelgdami į  tai, kad V. Bakas viešai yra pasisakęs, kad traktuoja šiuos duomenis kaip konfidencialius ir neviešintinus bei tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko sprendimu vasario 25 dieną vyks neeilinis uždaras komiteto posėdis, į kurį numatoma kviesti prokuratūros bei STT vadovus, neturime galimybės pateikti Jūsų prašomų duomenų“, – teigiama Generalinės prokuratūros atsakyme BNS. 

Panašų atsakymą pateikė ir STT.  „Suprantame visuomenės susirūpinimą šiuo klausimu, tačiau, vertindami tai, kad V. Bakas aiškiai išreiškė savo poziciją, kad jo pateikta informacija nebūtų aptariama viešai, siekdami išlaikyti pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis, šios situacijos plačiau nekomentuojame“, - BNS ketvirtadienį teigė STT atstovė spaudai Renata Keblienė. 

Vykdančioji nacionalinio saugumo institucija

Kokioje institucijoje galėjo būti neteisėtai renkama informacija, V. Bakas taip pat neatskleidžia nei Seimui, nei žiniasklaidai.  Tačiau rašte Seimo valdybai jis nurodo, kad tai – viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas apibrėžia, kad nacionalinį saugumą užtikrinančios vadovaujančios institucijos yra Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas. Tuo metu vykdomosios ir kitos įstatyme išvardijamos šios: Valstybės gynimo taryba; Krašto apsaugos ministerija, krašto apsaugos ministrui pavaldūs kariuomenės vadas ir Gynybos štabas; kariuomenė; policija; Valstybės saugumo departamentas; Pilietinio pasipriešinimo rengimo centras; Civilinės saugos departamentas; Ginklų fondas.


Rašyti komentarą...
A
Antanas
2020-02-26 12:39:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nu jo!
Atsakyti
0

O
Ona
2020-02-27 09:46:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Daug prirašyta, o esmės nėra. Matomai tikslas tik skambinti varpais kad rinkejai girdėtų kad yra toks Bakas
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų