Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šių metų Kovo 11-osios minėjimas bus prisimintas dar ilgai. Vienas iš incidentų – signatarės Zitos Šličytės kalba – sukėlė teisėsaugos institucijas ant kojų. Aiškinamasi, ar pranešėjos pasisakyme buvo neapykantos kurstymas, nukreiptas prieš homoseksualius asmenis. Jeigu įtarimai pasitvirtintų, Z. Šličytei grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Šių metų Kovo 11-osios minėjimas bus prisimintas dar ilgai. Vienas iš incidentų – signatarės Zitos Šličytės kalba – sukėlė teisėsaugos institucijas ant kojų. Aiškinamasi, ar pranešėjos pasisakyme buvo neapykantos kurstymas, nukreiptas prieš homoseksualius asmenis. Jeigu įtarimai pasitvirtintų, Z. Šličytei grėstų baudžiamoji atsakomybė.

REKLAMA

Portalas tv3.lt kalbino 3 teisininkus, kurių nuomonės dėl šios bylos išsiskyrė. Vieni tvirtino, kad Z. Šličytės kalboje galima įžvelgti neapykantos, įžeidinėjimo, pajuokos elementų, o štai kita advokatė signatarės baudžiamąjį persekiojimą vadino „absurdu“.

Tyrimas pradėtas po 3 mėnesių

Kovo 11-ąją Seime skambėjusi Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės kalba sukėlė nemenką atgarsį. Tuomet deputatė negailėjo aštrių žodžių homoseksualių asmenų atžvilgiu.

REKLAMA

Z. Šličytė savo kalboje piktinosi „Lietuvos homoseksualizacija“, kalbėjo apie „pederastiją“, išreiškė nepasitenkinimą 2021 m. Kaune, Laisvės alėjoje, vykusiomis LGBTI bendruomenės eitynėmis. Tąkart Seime kilo sujudimas – dalis parlamentarų ir svečių paliko Kovo 11-osios salę.

Ši deputatės kalba iki šiol nepamiršta. Ketvirtadienį prokuratūra pranešė, kad dėl Z. Šličytės viešo kalbėjimo Seimo salėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu teisėsauga sieks nustatyti, ar tokie deputatės pasisakymai tolygūs neapykantos kurstymui prieš homoseksualius asmenis, ar, atvirkščiai, Z. Šličytė tik išreiškė savo nuomonę, pasinaudodama saviraiškos laisve.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, yra priežasčių, kodėl ikiteisminis tyrimas pradėtas tik dabar, prabėgus 3 mėnesiams nuo minėto įvykio. Anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus apylinkės prokuratūra bei Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Z. Šličytės pasisakymų. Vis dėlto šiomis dienomis Vilniaus apygardos teismas nutarė priešingai – įpareigojo teisėsaugos institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teisininkai komentuoja, kokia linkme gali pasisukti ši byla, ir atsako, kur yra riba tarp žodžio laisvės ir neapykantos kurstymo.

D. Žalimas: kai kurie deputatės žodžiai – „mažų mažiausiai įžeidžiantys“

Buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas minėjo Z. Šličytės kalboje išgirdęs apie homoseksualius asmenis tokių žodžių, kurių pats nenorėtų nė pakartoti, nes jie – „mažų mažiausiai įžeidžiantys“. Dėl šios priežasties pradėtą tyrimą dėl deputatės kalbos jis vertina kaip „normalų teisinei valstybei būdingą procesą“.

REKLAMA
REKLAMA

„Toje kalboje yra žodžių, kurie galėtų būti traktuojami kaip LGBT bendruomenės įžeidimai. Mes visi jau seniai kultūriškai, kaip civilizuoti žmonės, esame susitarę, kad kai kurių žodžių nevartojame. Dabar kiek jie tempia link baudžiamosios atsakomybės – tyrimas įvyks ir atsakys į tuos klausimus. <...> Abejonių dėl to, ar tokiuose pasisakymuose nėra nusikaltimo sudėties, aš pripažįstu, gali būti. Bet tikrai netvirtinu, kad tikrai yra“, – teigė jis.

D. Žalimas kėlė klausimą, kodėl prokuratūra delsė ir tyrimą pradėjo tik dabar, teismo nurodymu, praėjus 3 mėnesiams nuo Kovo 11-osios minėjimo.

„Dėl mūsų ikiteisminio tyrimo institucijų bent jau šitoje srityje aš turiu tikrai pagrįstų abejonių. Prisiminkime, kad Lietuva yra pralaimėjusi Europos Žmogaus Teisių Teisme bylą Beizaras ir Levickas dėl grasinimų LGBT visuomenės nariams, kur visos Lietuvos institucijos, pradedant policija, prokuratūra ir baigiant teismais, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą“, – priminė ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu pasitvirtintų, kad Z. Šličytės kalbai buvo būdingi neapykantos kurstymo elementai, už tai grėstų baudžiamoji atsakomybė. D. Žalimas komentavo, kokia galima bylos eiga ateityje.

„Galutinį žodį bet kokiu atveju taria teismas. Jeigu nutrauks ikiteisminį tyrimą, vėl gali apskųsti, Jeigu byla nukeliaus iki teismo – arba išteisins, arba nuteis. <...> Manau, kad civilizuotoje visuomenėje tas pačias mintis galima išreikšti gerokai kultūringesniais žodžiais“, – teigė D. Žalimas.

Raginimo susidoroti nebuvo, bet įžvelgia pajuoką

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentė, neapykantos kalbos ekspertė Indrė Isokaitė-Valužė pažymėjo, kad tyrimas pradėtas siekiant ištirti, ar Z. Šličytės pasisakymuose buvo šie du neapykantos kalbos aspektai: diskriminavimas ir neapykantos kurstymas.

„Kalbant apie pareiškėjos pasakytus žodžius Kovo 11-ąją, keli dalykai man krenta į akis. Pirmiausia, yra supriešinami kažkiek kontekstai ir vertybės. Kalbama apie Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Lietuvos išsivadavimą iš Sovietų Sąjungos, baigiama „Šlovė Ukrainai!“ ir Lietuvos vienybe padedant šiai šaliai. Bet tuo pačiu turinyje kalbos yra tarsi bandoma manipuliuoti ar iškreipti tas vertybes, būtent pasakant, kad tarsi tikrosios vertybės turėtų būti tokios, kokios yra pareiškėjos kalboje siūlomos“, – kalbą analizavo teisininkė.

REKLAMA
REKLAMA

Portalas tv3.lt primena, kad Z. Šličytė kalboje aukštino vyro ir moters santykius, o apie homoseksualius asmenis pasisakė kritiškai. „Nė vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija. Savaip interpretuodama prigimtines žmogaus teises, bendruomenės mažuma kėsinasi prievarta primesti savo gyvenimo būdą visiems“, – Seime kalbėjo signatarė.

Ši Z. Šličytės kalba galėjo paveikti auditoriją, nes vyko tiesioginė transliacija, o vaizdo įrašas prieinamas internete iki šiol, pastebi I. Isokaitė-Valužė.

„Tai buvo tiesioginė transliacija ir svarbi šventė, kurią stebėjo greičiausiai nemažai žmonių. Tas paveikumas yra pakankamai didelis, pagal priemones ir pagal laiką, progą, kuria buvo kalbėti“, – apibūdino VU docentė.

Vis dėlto deputatės kalboje buvo visko: pasiūlymų dėl teisėkūros, teisės aktų priėmimo, raginimas susilaikyti nuo Stambulo konvencijos ratifikavimo, – todėl tyrėjams reikėtų vertinti visą kalbos kontekstą, įsitikinusi pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra ir tokių argumentų, kurie neleidžia akivaizdžiai sakyti, kad čia jau mes galėtume taikyti baudžiamąją atsakomybę, kaip tokią kraštutinę priemonę“, – svarstė teisininkė.

Tačiau pridūrė, kad Z. Šličytės kalba pasižymėjo keliais bruožais, pagal kuriuos deputatės žodžiai gali būti prilyginti neapykantos kalbai.

„Šios pareiškėjos atveju nebuvo kaip ir tokio raginimo konkrečiai susidoroti, veikti. Bet konkrečių asmenų grupių toks įžeidinėjimas agresyviu būdu, pajuokiant, šmeižiant, manau, valdžios institucijoms turi būti pakankamas pagrindas kovoti su neapykanta kurstančia kalba. Šiuo atveju, įžeidimo, pajuokos elementų vis tik, manau, galėjo būti“, – akcentavo I. Isokaitė-Valužė.

Advokatė L. Meškauskaitė: „Kur tai matyta?“

O štai advokatė, teisės profesorė, Sveikatos teisės instituto narė Liudvika Meškauskaitė teigė Z. Šličytės kalboje neįžvelgianti jokių neapykantos kurstymo aspektų ir tvirtino, kad šitaip kalbėdama Seime deputatė naudojosi žodžio laisve.

REKLAMA
REKLAMA

„Absoliučiai net požymių jokių nėra, kad tai būtų neapykantos kurstymas. Tai yra labai dalykinė, labai pagrįsta, argumentuota kalba. Aš tikrai ten neturėčiau prie ko prikibti, tuo labiau turint galvoje statusą prelegentės, kuri kalbėjo. Tai yra Aukščiausios Tarybos deputatė nuo Sąjūdžio, ji pati yra Konstitucijos kūrėja, ji buvo darbo grupėje. <...> Ji kritikavo. Kur, jeigu ne Seime, tokią kritiką reikėtų išgirsti ir pasakyti? Apie kažkokius nusikalstamus dalykus net kalbos negali būti, žiūrint iš žodžio laisvės pozicijos“, – dėstė mintis L. Meškauskaitė.

Advokatė papildė, kad, jos nuomone, šiuo atveju taikyti baudžiamosios atsakomybės priemones prieš Z. Šličytę būtų netinkamas kelias.  

„Prieš žodžio laisvę mes neturime kovoti baudžiamosiomis priemonėmis. O tuo labiau prieš Seime signatarės tokią argumentuotą kalbą. Čia absurdas yra, čia tiesiog man gėda“, – kalbėjo L. Meškauskaitė.

Paklausta, kaip vertina pirminį teisėsaugos institucijų sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, advokatė atsakė, kad tai buvo logiškas žingsnis, nes skundas dėl Z. Šličytės žodžių, jos nuomone, yra nepagrįstas.

REKLAMA
REKLAMA

„Čia visiškai natūralus teisėsaugos žingsnis, aš net kitokio neįsivaizduoju šitoje situacijoje. Institucijos labai teisingai pasielgė. Koks čia gali būti baudžiamasis persekiojimas? Nusipelniusio žmogaus, kuris pasakė kritišką žodį. Tai tada Vytautą Landsbergį mes išvis turėtume nulinčiuoti. Jis, žmogus, kartais tikrai labai aštriai pasako. Bet ne persekioti baudžiamąja tvarka. Kur tai matyta? Šličytę persekioti baudžiamąja tvarka! Kas čia per valstybė? <...> Čia yra virš visko, aš esu pasipiktinusi“, – tv3.lt sakė L. Meškauskaitė.

O D. Žalimas paprieštaravo šiai nuomonei ir priminė, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti, kad yra riba, kurios nedera peržengti.

„Politikai turi didesnę saviraiškos laisvę, jų kalbos gali būti šokiruojančios, bet vis tiek jie neturi peržengti neapykantos kurstymo ribos. Kažkokios vieningos formulės čia surasti, deja, neišeina. Tiesiog saviraiškos laisvė nesuderinama su neapykantos kurstymu. Galima reikšti savo nuomonę, bet ji neturi būti tokia, kuri kurstytų prieš tam tikrus asmenis arba skatintų juos diskriminuoti“, – teigė D. Žalimas.

Atsakomybę už viešas patyčias, niekinimą, neapykantos kurstymą prieš konkrečią asmenų grupę gresia atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį. Teisės aktas numato, kad asmeniui už tokią nusikalstamą veiką gali būti taikoma bauda, laisvės apribojimas, areštu arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Nezino kaip atkersyti zmogui uz pasakyta absoliucia tiesa kas liecia nepriklausomybe ,tai prisikabino prie zmogaus del nuomones apie homokseksualuma,ar cia minties ir zodzio laisve ,kodel turime mastyti vienodai demokratineje valstybeje?
O tai kaip vertinti V, Lanzbergi kuris visus arba labai daug Lietuvos žmonių išvadino šunauja, jedinstvs, fašistai, kegebinu ir kitais įžeidžiančius zodziais, tiesiog užmaskuoti bausti ar net uždrausti kuryje pasisako prieš valančius ir ipatynagai prieš konservatorius. Tai šis ponas jau būtų bent penkis kartus nuteistas ir bausmė atlikęs, nes net ir okupantai kai kurių žodžių Lietuvos žmonių atžvilgiu galimai nenaudojo kai senasis lanzbergis
Tai labai laiku būtų paduoti į teismą žiniasklaidą, žurnalistus, nuomonių formuotojas,kai kuriuos seimo narius į teismą šeimos sąjūdžio atstovams. Jie, tiesiogiai žemino, niekino, vadindami maršistais, žmonėmis už paraščių ir dar daug kitais įžeidžiančius epitetais.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų