Parlamentaras Karolis Neimantas ketina pateikti LRT įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma nuo 1 iki 0, 5 proc. mažinti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) gaunamą LRT finansavimą.
Juos priėmus, anot „aušriečių“, daugiau lėšų būtų galima nukreipti gynybai, švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei paramai, taip pat regioninei žiniasklaidai.
Anot projekto autorių, biudžeto mažinimas LRT padėtų užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją su kitais transliuotojais.
„Augantis LRT biudžetas neproporcingai didelis lyginant su kitomis komercinėmis televizijomis. LRT gauna stabilią ir užtikrintą finansinę paramą iš valstybės, tuo tarpu komercinės žiniasklaidos priemonės turi pačios užsidirbti iš reklamos ir prenumeratų“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo „aušriečiai“.
Jie taip pat mano, kad mažesnis LRT finansavimas skatintų valstybės įmonės skaidrumą.
Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ketvirtadienį ketina pasiūlyti supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą.
Įstatyme jis siūlys nustatyti, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui slaptu balsavimu, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų LRT tarybos narių.
Projekto iniciatorių teigimu, šiuo metu galiojanti 2/3 balsų daugumos kartelė yra labai aukšta ir praktiškai gali reikšti, kad net esant realiam nepasitikėjimui vadovu, jo atleidimas tampa neįmanomas.
„Šiais pakeitimais siekiame, kad visuomeninio transliuotojo vadovas būtų ne tik nepriklausomas, bet ir atskaitingas“, – tvirtina projekto autoriai.
Šiuo metu įstatymas numato, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių.
ELTA primena, kad R. Žemaitaitis ne kartą yra kritikavęs LRT veiklą, skiriamą finansavimą bei generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.
Valstybės kontrolei pristačius Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) audito išvadas, Seime ketinama toliau gilintis į patikrinimo metu pastebėtus visuomeninio transliuotojo veiklos trūkumus.
LRT finansavimas šiemet siekė beveik 80 mln. eurų. Kitų metų valstybės biudžete visuomeninio transliuotojo asignavimams numatyti daugiau nei 88 mln.eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
