Konservatorius A. Kubilius ir liberalsąjūdietis G. Steponavičius užregistravo naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektą, kuriuo pernai pasiektam partijų susitarimui dėl aukštojo mokslo reformos suteikiamas konkretus pavidalas.
Pagal šį projektą, 5 proc. gabiausių studentų už studijas nemokėtų iš viso, jų išlaidas padengtų valstybė. Dar 20-čiai proc. studentų būtų sudaryta galimybė susigrąžinti studijoms išleistus pinigus, jeigu jie mokslus baigė geriausiais rezultatais.
Tokiu būdu studentai būtų vertinami ne kas pusmetį ar metus, o stodami į universitetą ir baigdami studijas: iš pradžių galimybės gauti visišką arba dalinį valstybės finansavimą studijoms priklausytų nuo jaunuolių brandos egzaminų rezultatų, o vėliau ir nuo studijų baigimo rezultatų.
Studentai, kurie nepatektų į geriausiai besimokančiųjų tarpą, mokėtų visą studijų kainą, tačiau turėtų galimybę pasiimti valstybės garantuojamą paskolą padengti studijų įmokai ir gyvenimo išlaidoms.
Projekte numatoma, kad skiriamos dviejų tipų stipendijos: skatinančiosios, kurias teiktų aukštoji mokykla, ir socialinės - kaip parama socialiai silpniausiems studentams. Socialinė stipendija pagal pateiktą siūlymą nepriklausytų nuo to, kurią aukštąją mokyklą jis pasirinks: valstybinę ar privačią.
Studijų kainą bei kiekvienos studijų krypties studentų skaičių turėtų nustatyti pačios aukštosios mokyklos, tačiau valstybė galėtų pateikti konkretų „užsakymą“, kurios krypties specialistų šaliai reikia labiausiai. Tokiu atveju valstybė konkurso būdu tiesiogiai finansuotų šaliai būtiniausių specialybių studijas. Dėl tokio „užsakymo“ konkuruotų tiek valstybinės, tiek privačios aukštosios mokyklos.
Naujuoju įstatymu taip pat turėtų būti keičiamas aukštųjų mokyklų valdymas, kai strateginiai universitetų veiklos klausimai perleidžiami iš socialinių partnerių deleguotų atstovų sudarytoms taryboms. Šios tarybos rinktų ir atleistų universitetų rektorius, užtikrintų aukštųjų mokyklų atskaitingumą visuomenei.
Šiuo metu universitetų rektorius renka Senatai, kurie sudaromi iš universitete dirbančių mokslininkų bei studentų deleguojamų atstovų. Studentai tokia tvarka yra išreiškę nepasitenkinimą, tačiau rektoriai priešinasi naujovei ir neatiduoda įtakos svertų taryboms, kuriose dirba verslininkai, visuomenininkai bei kiti visuomeninę universitetų priežiūrą vykdantys asmenys.
Pagal A.Kubiliaus ir G.Steponavičiaus siūlomą projektą universiteto tarybą numatyta sudaryti iš universiteto dėstytojų, studentų, darbuotojų parinktų asmenų bei socialinių partnerių, kuriuos aukštojo mokslo tarybos teikimu paskirtų švietimo ir mokslo ministras.
Greta kitų priemonių projekte nustatomos privalomos reguliarios vidinės ir išorinės kokybės vertinimo procedūros ir jų rezultatų viešinimas, už kokybės priežiūrą atsakingos valstybinės institucijos sustiprinimas.
Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar pernai birželį susitarė socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos, tačiau galutinis sutarimas dėl konkrečių įstatymų nepasiektas.
Vyriausybė šių metų kovą patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, bet jos Seimo dar nepasiekė. Vyriausybė savajame teisės akto variante yra palikusi senąją rektorių rinkimo tvarką, kurią ypač kritikuoja studentų atstovai.
Seimui pritarus Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui, grasinama protestais.
„Jei bus mėginama priimti sprendimus, neatitinkančius akademinės bendruomenės, studentų, visuomenės ir tautos lūkesčių, pilietiškas jaunimas žada imtis protesto veiksmų, kurie savo mastais ir pobūdžiu bus adekvatūs sprendžiamo klausimo reikšmei”, - teigta piliečių grupės “Už kokybišką ir sąžiningą mokslo ir studijų sistemą” bei dešimties jaunimo organizacijų pranešime.
„Bendrame piliečių grupės ir jaunimo organizacijų politiniame pareiškime išreiškiamas nusivylimas ir pasipiktinamas dėl to, jog Seimui pateikto įstatymo nuostatos aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos klausimu nėra reformatoriškos”, - teigta pranešime.
Pranešimo autoriai siūlė, kad aukštųjų mokyklų valdymas būtų pertvarkomas pagal „pažangiausius pasaulinius pavyzdžius ir tendencijas, strateginius valdymo klausimus patikint taryboms, kurios paskiria ir rektorių”. Senatas tokiu atveju būtų ekspertinė institucija, patarianti Tarybai visais svarbiais klausimais.
