Apie tai – TV3 Žinių „Dienos komentaro“ pokalbis su prezidento vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimams Deividu Matulioniu.
Vyriausybė nusprendė atidaryti pasienio punktus su Baltarusija. Kaip tai vertinti? Ar mūsų iškelti reikalavimai yra įvykdyti?
Aš noriu tik pasakyti, kad iš tikrųjų paskutiniu metu mes matėme pakankamai daug signalų, kad kitoje pusėje irgi imamasi veiksmų. Tai ne vėjo krypties pasikeitimas, bet konkretūs veiksmai, kurie leidžia teigti, kad situacija gerėja ir tie punktai buvo uždaryti būtent dėl šitos problemos, o dabar toks sprendimas turėtų būti priimtas.
Bet ar iš tiesų tų balionų yra mažiau? Ar čia nėra mūsų pralaimėjimas, kad taip garsiai premjerė rėkė, kad mes nesiderėsim, o dabar uodegą pabrukę mes atidarom tuos punktus?
Ne, aš noriu tik labai aiškiai pasakyti, tikrai yra mažiau vienareikšmiškai, gerokai mažiau [balionų] ir iš tiesų pastarąsias turbūt dvi savaites nė karto nereikėjo stabdyti oro uosto veiklos (Naujienų portalo tv3.lt patikslinimas: Vilniaus oro uostas buvo sustabdęs veiklą kiek daugiau nei prieš savaitę – lapkričio 11 dieną), tai turbūt irgi labai svarbus ženklas.
O kaip dabar bus su vilkikais įstrigusiais Baltarusijoje – tiek pačiais vilkikais, tiek vairuotojais?
Na, jeigu atidarome sienos perėjimo punktus, tai vilkikai ir turėtų sugrįžti. Iš mūsų pusės, mes niekada nesiekėme eskalacijos su Baltarusija šiuo konkrečiu klausimu. Bet buvo konkreti problema ir nebuvo jokio atgarsio kokias dvi ar tris savaites iš Baltarusijos pusės. Na, ir kitos išeities nebuvo, kaip uždaryti tuos du sienos perėjimo punktus.
Bet ar buvo su Baltarusija kalbėta, kaip bus su vilkikų grįžimu? Buvo kalbama apie aikšteles, kuriose už parą stovėjimo reikia mokėti 120 eurų, kaip bus su tais pinigais? Ar nebus kliūčių? Ką kalbėjote su Baltarusija?
Vakar buvo pirmas kontaktas – sienos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas ir taip pat keli kiti asmenys dalyvavo susitikime. Aš tikiuosi, kad ši problema išsispręs ir tikrai vilkikai nėra Lietuvos sukurta problema, tai yra Baltarusijos sukurta problema. Čia mus bando įpainioti į tam tikras derybas pasinaudojant šituo klausimu.
Vakar pradėjote kalbėti apie tai, kad Lietuva žada per trejus metus išvystyti integruotą oro gynybos sistemą. Tai ar jau yra susidėliota, kaip viskas vyks?
Taip, tikrai manau, kad tai unikalus ir tikrai labai reikšmingas sprendimas, nes iš tikrųjų trys svarbios institucijos bus atsakingos už oro erdvės apsaugą pagal tam tikrus nustatytus mechanizmus ir tam tikrus konkrečius darbo pasiskirstymo metodus. Kariuomenė bus atsakinga už oro gynybą, viešojo saugumo tarnyba už kritinės infrastruktūros objektų apsaugą ir mūsų sienos apsauga už sienos apsaugą, ir tuo pačiu bus imamasi konkrečių veiksmų tiek aptinkant, tiek informuojant visuomenę ir tiek imantis visų veiksmų neutralizuojant tiek dronus, tiek aviaciniam saugumui grėsmę keliančius balionus.
Tai jeigu dabar kariuomenė pastebėtų savo radarais skrendantį balioną, tai ar jau dabar aišku, kas jį numuštų?
Tai šiaip tai yra Lietuvos kariuomenės atsakomybė. Nes tie balionai iš tikrųjų skrenda aukštai ir jie aptinkami šiuo metu tik radarais. Kitomis priemonėmis jie nėra fiksuojami. Kariuomenė yra pasiruošusi, bet tuo pačiu tų neutralizavimo pajėgumų trūksta ir yra tam tikrų techninių keblumų. Todėl, jeigu pastebėjote, yra atitinkamai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konkursas paskelbtas, ir taip pat ieškoma kitų sprendimų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Na, bus testuojami ir žiūrėsim. Manau, kad...
Atsiprašau, kad pertraukiu, bet ar bent jau nuspręsta, ar čia bus sausumos pajėgos, ar karinės oro pajėgos? Nes čia buvo nemažai tų diskusijų.
Taip, čia lėktuvai tikrai nebus angažuojami. Na, tai bus gerokai paprastesnės priemonės naudojamos. Na, patys įsivaizduokit – lėktuvai aktyvuojami numušti balionus.
Tai dabar jau yra nuspręsta ir žinote, kaip tai padarysite?
Taip, dabar jau koncentruojamasi į konkrečias priemones. Tikrai negaliu visų detalių atskleisti, bet kariuomenė yra už tai atsakinga ir aš manau, kad artimiausiu metu priemonių turėsime tikrai gerokai daugiau negu dabar.
Pasakėte artimiausiu metu. Bet ar iš tiesų tai bus artimiausiu metu? Nes mes girdime, kad tai bus įvykdyta per trejus metus. Tai ar tai nėra per ilgas laiko tarpas?
Tai pirmiausia tai ne tik balionų klausimas, tai yra apskritai visos oro gynybos ir prieš, sakysim, neteisėtai į mūsų teritoriją skridusius orlaivius, tiek prieš raketas, prieš dronus. Todėl sistema yra pakankamai brangi ir išties reikės daug pinigų, ir dabar yra numatyta, bet aš manau, kad reikės galbūt finansuoti tą integruotą sistemą iš Lietuvos kariuomenės asignavimų. Na, šiek tiek padedant ir viešojo saugumo tarnybai, ir sienos apsaugai apsirūpinti tinkamomis priemonėmis.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
