Tyrimą atlikęs LSMU prof. dr. Kastytis Šmigelskas pabrėžė, kad el. cigarečių paplitimo tarp nepilnamečių asmenų problema jau matoma tarptautiniu mastu ir daugelyje šalių kalbama apie reguliacinius įrankius.
Pernai metų pavasarį atlikus moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimą paaiškėjo, kad iš viso mėginusių rūkyti el. cigaretes tarp 5–9 klasės moksleivių buvo apie 39 proc.
Iš viso buvo apklausta daugiau nei 4 tūkst. moksleivių iš 64 mokyklų.
„Didžiausias šuolis tam tikrų rūkalų vartojimo arba bandymo tą daryti yra kalbant apie el. cigaretes. Rūkančiųjų šuolis, lyginant su 2014 m., yra beveik per pusę didesnis“, – sakė jis.
Anot profesoriaus, apskritai, lyginant su prieš ketverius metus atliktu tyrimu, rūkančiųjų padaugėjo 5 proc. Be to, tyrimai rodo, kad kasdien el. cigaretes rūko pasiturinčių tėvų vaikai.
Tačiau K. Šmigelskas atkreipė dėmesį, kad itin nerimą kelia tas faktas, kad didžioji dalis moksleivių el. cigarečių nevertina kaip tikro rūkymo.
Kenkia labiau nei įprastos cigaretės?
Mokslininkas pabrėžė, kad jei anksčiau atliekant tyrimus klausta, ar el. cigaretės yra tokios pat kenksmingos kaip įprastos, tai dabar svarstoma, kiek daugiau jos yra kenksmingos dėl savo sudėties, dėl galimybių „susivirinti“ įvairius skonius.
Apibendrindamas rezultatus K. Šmigelskas pabrėžė, kad el. cigaretės be nikotino sudėtyje turi gausų junginį įvairių cheminių junginių ir skonio stipriklių. Dėl pastarųjų pastebėta, kad nikotino suvartojamas kiekis rūkant šiuos gaminius išauga daugiau nei du kartus.
Taip pat asmenims, vartojantiems el. cigaretes, būdingas širdies veiklos nestabilumas ir išreikštas oksigenacinis stresas.
Be to, vartodami aromatizuotas el. cigaretes asmenys turi didesnę tikimybę tapti priklausomi nuo rūkalų.
Pranešėjas pabrėžė, kad JAV fiksuoti 1080 naujų viršutinių kvėpavimo takų pažeidimai (iš jų – 18 mirčių), tiesiogiai susiję su el. cigarečių vartojimu. 37 proc. visų atvejų fiksuoti asmenims iki 20 metų.
„Rūkant įprastas cigaretes dervos ne taip giliai pažeidžia plaučius, kvėpavimo takus. Ypač pastaraisiais metais matome protrūkius tam tikrų diagnozuojamų būklių, kvėpavimo takų pažeidimus, kurie buvo labai netipiški tokioms tikslinėms grupėms kaip jauniems žmonėms“, – pabrėžė profesorius.
Anot jo, aromatizuotų junginių el. cigaretėse apribojimai – tai globalios tendencijos, matomos tiek ES šalyse, tiek JAV, tiek vadinamojo Trečio pasaulio šalyje, ypač kalbant apie tetrakanabinolio kontrolę, kuris ir skatina priklausomybės formavimąsi.
Reguliavimas liberalesnis
Diskusijoje kalbėjusi laikinoji Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovė Gražina Belian atkreipė dėmesį, kad elektroninių cigarečių reguliavimas yra kur kas liberalesnis nei tradicinių tabako gaminių.
„Iki 2015 metų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje kažkokio ypatingai specialaus reglamentavimo šiems gaminiams nebuvo, nes gaminys pakankamai naujas, ir tik nuo 2015 metų atsirado šioks toks reglamentavimas, bet, palyginti su tradiciniais tabako gaminiais, gerokai liberalesnis“, – sakė G. Belian.
„Pirmosios elektroninės cigaretės užpatentuotos 2003 metais, o jau 2014 metais skaičiuota 640 įvairių prekinių pavadinimų. 2014 metais rinkoje buvo 7764 skirtingi aromatai arba skoniai. Jei mes dar pridėtume galimybę kiekvienam vartotojui sumaišyti ir gauti savo produktą, tas skaičius užaugs geometrine progresija“, – teigė departamento vadovė.
Nuomonės dėl el.cigarečių žalos išsiskyrė
Vis dėlto šeimos gydytoja, psichoterapeutė ir pagalbos metantiesiems rūkyti specialistė dr. Viktorija Andrejevaitė nebuvo linkusi sutikti, kad el. cigaretė yra kenksmingesnis produktas.
„Iš esmės pasaulyje mokslininkai yra susiskirstę į dvi stovyklas. Tyrimais, kuriais remiuosi, patvirtina, kad e.cigaretės yra mažiau žalinga forma ir jaunimui, ir vaikams, ir suaugusiems žmonėms lyginant su rūkomu tabaku. Kai nėra degimo, smalkių, kurios sulipina trombocitus, neįmanoma, kad įvyktų infarktas, be to el. cigaretėse yra mažiau kancerogenų.
Taigi 95 proc. žala yra mažesnė. Šiandien jau nekalbama, kad tai yra mažiau žalinga priemonė, kaip tik įrodyta, kad tai efektyvesnė priemonė metant rūkyti nei pakaitinė nikotino terapija, kuri yra siūloma kaip pirmo pasirinkimo vaistai“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad daug didesnė problema, kad šalyje apskritai stokojama gydymo nuo priklausomybės rūkymui strategijos.
„Šeimos gydytojai, psichologai neturi žinių, kaip dirbti saugiai nutraukiant vaistus, nėra tinklo, kur nukreipti pacientus, yra tik vienas pagalbos metantiems rūkyti kabinetas. Pastangos turėtų būti, kad kompensuotų vaistus, kurie reikalingi gydantis priklausomybę nuo tabako, taip pat nors 6 grupines ar individualios veiklos terapijas“, – akcentavo V. Andrejevaitė.
Ruošia daugiau draudimų
Parlamentaro teigimu, nors nuotolinė prekyba elektroninėms cigaretėmis draudžiama, dėl neadekvačių baudų į draudimus kai kurie prekybininkai žiūri pro pirštus. Baudas už nuotolinės prekybos draudimo pažeidimą V. Kernagis siūlo didinti nuo dabartinių 289–868 eurų iki 1448–8688 eurų.
Šiuo metu nepilnamečiai gali be didelio vargo nusipirkti el. cigarečių internetu ir gauti prekę į paštomatą.
