Spalio 12 d. įvykusiuose Seimo rinkimuose, palyginus su 2004 m., Socialdemokratų sąjunga gavo 2,7 karto daugiau balsų, tačiau savo atstovų būsimame Seime neturės. Visgi būtina pažymėti, kad būtent tie beveik 11 tūkstančių rinkėjų, balsavusių už pamatines politikos vertybes ir esminius pokyčius, paremtus konkrečiais siūlymais, skirtingai nuo daugumos kitų, emocijomis ar išskaičiavimu paremto balsavimo, demonstravo sąmoningumą, atsakomybę bei politinę brandą. Mes nuoširdžiai dėkingi visiems, palaikiusiems principingą Socialdemokratų sąjungos poziciją.
Tenka pripažinti, kad būtent LSDS principingumas rinkimuose atsisuko prieš mus pačius. Tai, kad puoselėjome idėjinį tapatumą, nepriimdami į sąrašą su socialdemokratine politika nieko bendra neturinčių žvaigždžių, tai, kad atsisakėme atlygiu suinteresuotos finansinės paramos, tai, kad dirbome konkrečius darbus – rinkome parašus referendumui bei kalbėjome argumentų ir faktų kalba, o ne gražiais plakatais iš apšviestų reklaminių stendų – nebuvo įžvelgta, suprasta ir įvertina rinkėjų. Tik tiems, kurie balsavo už LSDS, tai buvo vertybė.
Negalime pateisinti tų, kurie rinkimų dieną elgėsi neatsakingai ir liko tik gyventojais, bet taip ir netapo Lietuvos piliečiais. Tokiu būdu jie sudarė prielaidą ir būsimų valdžių savivalei.
Socialdemokratų sąjunga kvietė visus į rinkimus teigdama, kad valstybės piliečių sunki padėtis reikalauja sutelktų pastangų, norint ją keisti. Sutelktos pastangos – tai ne tik atėjimas prie urnų rinkimų dieną, tai ir kiekvieno rinkėjo mąstymo, įsiklausymo, argumentų ir faktų palyginimo pastangos. Deja, jų buvo per mažai. Galima manyti, kad gyventojai jaučiasi pakankamai patenkinti esama padėtimi ir jiems nereikia pokyčių. Tačiau kažkieno į rinkėjų lūpas įbrukta klišė, neva „nėra už ką balsuoti“, negali būti pasiteisinimu – nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Savo programoje Socialdemokratų sąjunga ragino apsibrėžti kokiu keliu eisime, kokią valstybę kursime ir siūlė socialinę teisinę Gerovės valstybę. Tuo tarpu kitos partijos kalbėjo tik apie kažkokias permainas, bet nepateikė nei valstybės modelio, nei strateginės raidos, nei vizijos. Kita vertus, kokios permainos mūsų gali laukti, jei per 18 nepriklausomybės metų visų Vyriausybių, nesvarbu kaip jos besivadintų, vykdytą dešiniąją, liberalią, laisvosios rinkos dogmomis paremtą, politiką „keis“ tokio pat turinio dešinioji politika? Todėl labai tikėtina, kad būsimo Seimo bei Vyriausybės „permainos“ apsiribos tik „gaisrų gesinimu“, interesų grupių klausimų sprendimu atidirbant už milijonines investicijas į rinkimų kampaniją ir pan. Akivaizdu, jog rinkėjai eilinį kartą liks nusivylę savo (ne)pasirinkimu. Kuo šis nusivylimas gali virsti, parodys laikas.
Arvydas Akstinavičius ; yraLietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
