Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Kur karštis – ten ir gaisrai. Vakarų Europoje miškų ir pievų gaisrų sezonas prasidėjo mėnesiu anksčiau nei įprastai, o ugnis išdegino beveik 60 proc. daugiau teritorijos nei įprastai.
Imasi neįprastų priemoniui kovai su karščiu
Paryžiaus prieigose ugnis be pasigailėjimo plinta per karščio nualintą mišką. Gaisras įsiplieskė ir greitai išplito prie A6 greitkelio pietiniame Paryžiaus priemiestyje. Svarbus infrastruktūros objektas buvo uždarytas abiem kryptimis.
Prancūzijos ugniagesiai skelbia, kad vasaros gaisrų sezonas prasidėjo mėnesiu anksčiau nei įprasta. Po rekordinės kaitros Vakarų Europoje gaisrai Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje nuniokojo 17 tūkst. hektarų teritorijos – beveik 60 proc. daugiau nei įprastai šiuo metų laiku.
„Nemiegojau tris dienas, laukiu, kada galėsiu sugrįžti. Nežinau, gal leis. Visa tai nepakeliama“, – pasakojo evakuotas ispanas Julianas Contreras.
Europos šalys per birželio ekstremalią kaitrą ėmėsi įvairių, netradicinių vėsinimo priemonių.
Tačiau kaitros pasekmės yra mirtinos. Naujausi duomenys rodo, kad birželį Europoje užfiksuota 10 tūkst. daugiau mirčių nei įprastai. Išaugęs mirtingumas siejamas su karščiu ir lėtinėmis ligomis – širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu.
„Žinoma, išaugo aktyvumas, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie buvo labai paveikti, bet taip pat ir tarp jaunesnių žmonių“, – teigė skubiosios pagalbos skyriaus vadovė Anne-Charlotte Ferte.
Paryžiečiai nuo kaitros gelbėjasi nerdami į fontanus prie Eifelio bokšto. Prancūzija, vos spėjusi atsikvėpti po ankstesnės karščio bangos, vėl susidūrė su ekstremalia kaitra. Sekmadienį kai kur temperatūra siekė 40 laipsnių. Sinoptikai prognozuoja, kad karščiai šalyje laikysis iki kitos savaitės vidurio.
Tuo metu prancūzai dalijasi neįprastais būdais, kaip atvėsti.
„Savo pagalvės užvalkalus įdedu į šaldytuvą – tai suteikia vėsos naktį. Žinoma, labai svarbu gerti daug vandens ir sugalvoti būdų, kaip atvėsinti namus“, – pasakojo Paryžiaus gyventoja Lea dos Santos.
Saugos perspėjimai dėl kaitros ateinančią savaitę paskelbti Belgijoje. Čia prognozuojama daugiau nei 30 laipsnių temperatūra. Birželis Vakarų Europoje buvo karščiausias per visą stebėjimų istoriją – vidutinė temperatūra buvo daugiau nei trimis laipsniais aukštesnė nei įprastai.
Belgai vis dažniau nerimauja dėl klimato pokyčių ateityje.
Karščiai kelia grėsmę parmezano gamybai
Italijos Emilijos-Romanijos regione esančiame gyvulių ūkyje karvės vėsinamos purškiant jas vandeniu. Vyraujant 40 laipsnių temperatūrai, gyvuliai prasčiau ėda, daugiau guli, duoda beveik dešimtadaliu mažiau pieno, o jo kokybė taip pat prastėja.
Legendinio parmezano sūrio gamintojai sako, kad kaitra paveikė ne tik gyvulius, bet ir pasėlius – dėl didelio karščio tampa sunku užauginti pakankamai pašarų.
„Jei klimatas pasikeis ir čia nebebus įmanoma užauginti pašarinių pasėlių, parmezano pagaminti nebegalėsime. Sūrio DNR slypi šiame šiene“, – kalbėjo Parmezano gamintojų asociacijos prezidentas Nicolas Bertinelli.
Saugyklose bręsta apie 500 tūkst. parmezano sūrio „galvų“. Jų vertė viršija 300 mln. eurų. Kad išlaikytų tinkamas sąlygas, šis gamintojas pastaraisiais mėnesiais kasdien sunaudoja apie 30 proc. daugiau energijos nei įprastai.
Italijos sūrininkai nerimauja, kad išlaikyti šimtmečius gyvuojančią gamybos tradiciją darosi vis sunkiau.
„Šiam sūriui daugiau nei 800 metų, ir mes nenorime būti tie, kurie bus paskutinieji, galėję jį pagaminti“, – teigė sūrių gamintojo atstovas Paolo Ganzerli.
„Parmigiano Reggiano“ pramonė Italijai per metus generuoja apie 4,5 mlrd. eurų pajamų. Emilijos-Romanijos regione parmezano gamyba yra vienas svarbiausių ekonomikos variklių.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Lietuvoje jokia kaitra neartėja, negasdinkte!
