Karą laimės ne tas, kas turi daugiau tankų ar raketų – šioje srityje Europa vis labiau lieka už borto

O viena galingiausių Jungtinių Valstijų korporacijų „Palantir Technologies“ vis tvirčiau įsitaiso Amerikos politinės ir karinės galios struktūrose. Dirbtinio intelekto technologijose į priekį žengiant Kinijai ir Amerikai, Europa lieka už borto – toliau stringa kairiosios biurokratijos ir suvaržymų labirintuose ir kuo toliau, tuo labiau tampa priklausoma nuo Amerikos technologijų gigantų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuva sparčiai tobulėja skaitmenizacijoje: DI naudojimas versle šoktelėjo 2,4 karto

Europa nėra saugumo grėsmė JAV, sako ES technologijų vadovė po DI modelių apribojimų

Genutei – pirma tokia vėžio operacija Lietuvoje: „Kitą dieną pasakė – kelkis“

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ežerai egzistuoja ne tik gamtoje. Šiandien ežerais vadinamos ir milžiniškos duomenų talpyklos – į kurias suplaukia duomenys apie mūsų judėjimą, išlaidas, sveikatą, politinius įsitikinimus. Skirtumas tas, kad į paprastą ežerą žiūrime mes, o duomenų ežerus mato sistemos.

+4

Žvejys meta meškerę ir laukia, kas užkibs. Duomenų sistemos veikia panašiai, tik jos meta tūkstančius kabliukų vienu metu – per programėles, kameras, mokėjimus, valstybines bazes. Tačiau didžiausia galia slypi tame, kaip jos tą laimikį surūšiuoja.

Valstybė ar korporacija turi chaotiškas duomenų bazes, kurias sistemos sujungia į viena vaizdą, padedantį spėti, kas tu esi, ką darysi, kiek esi pavojingas, naudingas, pelningas ar kontroliuotinas.

Tuomet – pasitelkiant didžiulius tarpusavy nesusijusių duomenų srautus kuriami algoritmai ir vystomos sistemos, veikiančios milijonų – netgi milijardų žmonių kasdienybę, ar valstybės struktūrų strateginius sprendimus.

Šitaip vykstant profiliavimui, žmogus gali tapti rizikos balu, potencialiu klientu, įtariamuoju, rinkėju, pacientu, o kare – taikiniu.

Robotai jau naikina žmones

Tokie autonominių sistemų nustatomi ir sunaikinami taikiniai – jau nebe vien distopinių filmų apie robotus fikcija, o Ukrainos karo fronto realybė – ten robotai jau naikina rusų karius.

„Visa tai, ką mes manome, kas yra moralu, yra paverčiama grandiozine žudymo mašina, kur robotai mokosi su savo mašininiu protu, autonomiškai, be žmogaus priežiūros, ieškoti žmonių ir juos žudyti“, – teigė VDU filosofas prof. Gintautas Mažeikis.

Ukraina jau žada dislokuoti 25 tūkst. antžeminių robotų, kurie pakeis fronto karius.

„Šitas robotas aptinka ir susprogdina jį į skudurus, absoliučiai nulinis moralės lygis. Ir būtent šioje sferoje DI greičiausiai vystosi“, – tikino prof. G. Mažeikis.

Tai vienas iškalbingiausių pavyzdžių, kaip aukštosios technologijos šiandien valdo pasaulį.

„Palantir Technologies“ – aktyviai į karą įsitraukusi korporacija

Tačiau karo laukas – tik viena iš tokių korporacijų įtakos zonų. Ypatingą vietą čia užima „Palantir Technologies“ – viena įtakingiausių JAV duomenų analizės ir programinės įrangos kūrimo technologijų milžinių.

„Palantir“ istorija prasideda 2003 m. Silicio slėnyje ir vadinamojoje „PayPal Mafia“ aplinkoje. Taip praminta grupė „PayPal“ kūrėjų, kurie vėliau sukūrė arba finansavo „Tesla“, „SpaceX“, „LinkedIn“, „YouTube“ ir pačią „Palantir“. 

Aptarnauja „Palantir“ tiek pačias valstybes, tiek ir verslus. Padedant kariuomenei tai gali reikšti palydovų, dronų, radarų, žvalgybos ir logistikos duomenis viename ekrane. Verslui – klientų, tiekimo, rizikų ir prognozių sistemas. Valstybei – piliečių, migracijos, sveikatos, saugumo ir administravimo duomenų jungimą.

Jungtinėse Valstijose šis korporacijų įsiliejimas į šalies kontrolės sistemą spartėja itin greitai. Pentagonas plečia dirbtinio intelekto diegimą, vysto naują duomenų ir dirbtinio intelekto ekosistemą, o tokios bendrovės kaip „Palantir“ jau gauna milijardinius kontraktus karinėms sistemoms.

Aktyviai į karą – atrankai, analizei ir taikinių nustatymui – įsitraukusi korporacija, neišvengiamai sulaukia ir rimtų kaltinimų bei pasipiktinimo.

Amerikoje ir už jos ribų propalestinietiški, ir kiti kairieji aktyvistai rengia protestus, vadindami „Palantir“ sistemas, nustatančias taikinius – „žudymo mašinomis“, kurios esą padidina nekaltų žmonių aukų skaičių. Taip pat kairieji kaltina juos militarizuoto smurto kurstymu, nežmogiškumu, padedant ICE pareigūnams Amerikoje sugauti besislapstančius nelegalus, kuriuos vėliau šalis deportuoja.

Karą laimės ne tie, kurie daugiau raketų?

„Palantir“ įkūrėjai, tikina, kad technologijas naudoja gynybos tikslais ir nacionaliniam saugumui palaikyti. Įmonė sako, kad turi pareigą padėti valstybei – kariaujant ir didinant galią.

Tai sakoma neseniai paskelbtame „Palantir“ manifeste, ištraukoje iš Alexo Karpo knygos „The Technological Republic“ (liet. „Technologinė respublika“). Manifeste teigiama, kad Silicio slėnis per ilgai bėgo nuo valstybės, o šio amžiaus konfliktus laimės ne tie, kurie turi daugiau tankų ar raketų, bet tie, kurie greičiau kuria programinę įrangą, dirbtinį intelektą ir sprendimų sistemas.

Pasak Vilniaus universiteto TSPMI politologo Tomo Janeliūno, jei XX amžiuje galia buvo nafta, ginklai ir bankai, XXI amžiuje ji yra duomenų infrastruktūra – ir ją valdančios korporacijos.

„Jos tampa neišvengiamai politiniais veikėjais, nes siūlo savo technologijas ne tik kaip aplikaciją ar geležį, bet jos siūlo ir viziją“, – teigė VU TSPMI politologas Tomas Janeliūnas.

Tik vieni DI kūrėjai, pavyzdžiui „Anthropic“, sako, kad jų technologijos neturi būti naudojamos visiškai autonominiams ginklams ar masinei stebėsenai.

„Palantiras“ sako visiškai priešingai – mes norime prisidėti prie didesnės karinės galios, visų pirma, Amerikoje, bet taip pat norime matyti ir karine prasme stipresnę Vokietiją, Japoniją“, – teigė T. Janeliūnas.

„Palantir Technologies“ paslaugomis naudojasi ir Lietuva

Beje, „Palantir“ paslaugomis naudojasi ir Lietuva. Valstybės duomenų agentūra naudoja „Palantir Foundry“ platformą kaip pagrindinį įrankį, kuriant ir valdant „valstybės duomenų ežerą“, skirtą centralizuotam duomenų kaupimui bei analizei. Pasirašė 35 mln. eurų vertės 7 metų licencijos sutartį.

Ateities bendradarbiavimą su „Palantir“ svarsto ir Krašto apsaugos ministerija.

„Mūsų pagrindinė orientacija šalia divizijos, šalia ginkluotės, yra moderni oro gynyba, ką mes matome ir Ukrainoje, paremta ir programine įranga ir autonominiais sprendimais, ir lygiai taip pat mes leidžiamės žemyn, kur turime gebėti analizuoti judesius ant žemės, ir turėti kinetinius sprendimus jiems analizuoti“, – tikino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Grįžtant prie JAV politikos susiliejimo su technooligarchais – jis tapo dar ryškesnis po 2024 metų JAV rinkimų: Muskas rėmė Trumpą, Davidas Sacksas tapo AI ir kriptovaliutų politikos veidu, o viceprezidentu išrinktas JD Vance’as – politikas, kurio karjerą anksčiau rėmė Peteris Thielis.

O šios galios idėjinis fonas – amerikiečio programuotojo blogerio Curtis Yarvino bei britų filosofo Nicko Lando idėjos. Abu jie kritikuoja liberalią demokratiją, lygybės idėją ir modernias institucijas, o vietoj jų aukština hiararchinės, autoritarinės, korporatyviai valdomos valstybės idėją.

O taip pat skatina akceleracionizmą – pagreitinimo idėja, teigiančią kad kapitalizmas, technologijos ir krizės turi būti ne stabdomos, o greitinamos, kol neišsilaisvins iš demokratinių stabdžių.

„N. Landas ne pirmas, bet vienas pirmųjų pastebi tokį dalyką, kad globalaus pasaulio neliko. <...> Problema yra ta, kad nesusikalbėjimas tarp atskirų civilizacijų, technologinių sistemų, tikėjimo vizijų ir kalbų – toks grandiozinis ir taip stipriai didėjantis, kad reikia atkreipti dėmesį ne į vienybę, kuri mus jungia, o į prarajas, kurios mus skiria. Ir šis skaidymas, kuris susijęs su šizotopija ir yra, tai ką galėtume svarstyti“, – teigė prof. G. Mažeikis.

Europa atsilieka nuo JAV ir Kinijos

Na, o kol Amerikoje technologiniai sprendimai juda be stabdžiu, Europa šiandien ieško išėjimo iš technologinės aklavietės. Vienoje pusėje – saugumo poreikis ir spaudimas neatsilikti nuo JAV bei Kinijos. Kitoje – baimė, kad delsimas kainuos savarankiškumą.

„Europa čia turi dviprasmišką poziciją, civilinė DI naudojimo sritis yra smarkiai suvaržyta. Bet ES nieko nesako apie karines technologijas, ir DI taikymą jose. Europiečiai išvis nedalyvauja tose lenktynėse, su Kinija, JAV“, – aiškino T. Janeliūnas.

Tačiau Europa dabar pamatė, kad pasikliauti Amerika – rizikinga, o pati jokių technologijų neturi, tad pradeda judėti iš mirties taško.

„Atsiranda tokie projektai – vizija, kur ir Kubilius prisideda – kaip sukurti ES armiją. Dėl to tariamasi, rašomi tekstai, kaupiami duomenys“, – aiškino prof. G. Mažeikis.

Europai ir ypač Lietuvai čia kyla ne vien tempo, bet ir suverenumo klausimas – kas valdys kritines technologijas, kuriomis remsis valstybės saugumas.

„Su mažesniu pajėgumu mūsų ir atsiranda mūsų priklausomybė vienam ar kitam segmente. Pavyzdys, kai buvo ir tebėra amerikiečių „Haymars“ Ukrainoje, buvo momentas, kai jie buvo nuotoliu atjungti, kai turi ginkluote, bet yra raktai, kodai, kurie yra ne tavo rankose, o kažkur kitur“, – teigė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Šiandien Lietuvai JAV sąjungininkas, nuo kurio priklausomybės pačios didžiausios, nors ne tiek akivaizdžios kasdienybėje, bet akivaizdžios lemiamais momentais – branduolinis skydas, DI technologijos. Neabejotinai turime būti įsikabinę šios priklausomybės ir puoselėti tuos santykius, nes iškristume į labai rizikingą zoną“, – teigė Seimo narys Vytautas Sinica.

Ir vis tik, pagrindinė dirbtinio intelekto dilema nėra vien technologinė.

„Kur žmogus, kaip žiurkė galės slėptis, kai toks didesnis karas, kaip Rusijos atsiras. Kokiuose vamzdžiuose žmonės gyvens – ar vamzdžiuose irgi ropos robotai žiurkės, kurie valgys žmones?“ – retoriškai klausė VDU filosofas prof. G. Mažeikis.

Baisiausia, anot filosofo, jei žmogus nesuvaldys dirbtinio intelekto, ir leis technologijoms išmesti save už sprendimų priėmimo grandinės, tuomet patektume į kol kas filmuose matytą realybę, kurioje technologijos kovoja tarpusavyje.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.