Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad Ginklų šaudmenų kontrolės įstatymas yra dešimčių metų senumo, reguliavęs savigynos ginklų apyvartą, tačiau neatitinka realijų, todėl sutarta, kad jis bus koreguojamas.
„Sutarta, kad ministerijos imsis to darbo grupėje ir tą darbą padarys, taip pat su reguliavimu susiję, ką pramonės įmonės šneka, licencijavimo tvarkos pokyčiai, turime būti lankstesni ir atliepti ne didžiausias rizikas, o taip pat ir didžiausias galimybes, ir taip pat susiję su tam tikru virsmu požiūryje į gynybos pramonę, na, ir skatinimo priemonės įvairios“, – pirmadienį po prezidento Gitano Nausėdos diskusijos su Seimo, Vyriausybės nariais, verslo atstovais spaudos konferencijoje Prezidentūroje sakė K. Budrys.
„Šiuo metu peržiūrime kliūtis, kurių netrūksta Lietuvos gynybos srityje veikiančioms įmonėms (...) Ribojimų yra ne vienas, mes norime panaikinti tas kliūtis, kad būtų lietuviškoms įmonėms daugiau galimybių augti, taip pat galėtume į Lietuvą pritraukti tarptautinius investuotojus“, – ten pat sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad gynybos pramonės reglamentavimas turėtų palengvinti jos plėtrą, o ne apsunkinti.
„Reikia liautis mūsų teisinei bazei stigmatizuoti gynybos pramonę, ji turi būti ne kažkokia išimtis, o kaip ir visa pramonė, veikianti pagal taisykles, turinti savo reikalingą teisinį reglamentavimą, kad jis būtų ne apsunkinantis, o palengvinantis šios pramonės plėtrą“, – per spaudos konferenciją sakė A. Anušauskas.
Pasak A. Armonaitės, antradienį Seimui bus pateiktas Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo norima iš draudžiamų ir ribojamų veiklų LEZ-uose pašalinti veiklą, susijusią su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.
Ekonomikos ministrė LRT televizijai vėliau teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijos yra parengusios gynybos pramonės gaires su priemonių planu, ką reikia keisti, norint skatinti šią pramonę.
Įstatymų suvaržymai, anot jos, yra tik viena iš kliūčių, trukdančių vystyti gynybos pramonę. A. Armonaitės teigimu, valstybė prie sektoriaus plėtros taip pat turėtų prisidėti papildomu finansavimu – tam bus sukurta daugiau finansinių instrumentų.
„Yra galimybių finansinių instrumentų sukurti daugiau ir jų dar bus, tai tikimės, kad įmonėms padėsime augti, nors suprantama, kad šioje srityje veikiančios įmonėms reikia didelių investicijų, tai yra brangios technologijos, dėl to kartais tas finansavimas yra nepakankamas“, – teigė ji.
Anot jos, iki šiol gynybos ir saugumo įmonėms veikė vienintelis valstybės lėšomis finansuojamas 13 mln. eurų vertės nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) fondas „MILInvest“.
„Su investicijų skatinimu kas susiję, tai dešimtmečių požiūrio pasekmės klausimas, kaip šiuo metu žiūrime į tas įmones, ir taip pat, ką galėtume padaryti padedami įmonėms sukurti produktus ir juos išsitestuoti glaudinant sąveikas su krašto apsaugos sistema ir kariuomene“, – kalbėjo K Budrys.
Pasak prezidento patarėjo, prasidėjus karui Ukrainoje pasikeitė požiūris į gynybos pramonę Lietuvoje, į jos pajėgumus ir šalies poreikius.
„Akivaizdu, pamatėme, kad Europos gynybos pramonė yra labai priklausoma nuo sudėtingų tiekimo grandinių, kurios susietos su įvairiomis šalimis, kurių partnerystės politiškai paremtos, taip pat, kad gynybos pramonės pajėgumai menki, kad Lietuvoje turime ne vieną gamintoją, kuris šiuo metu aktyviai prisideda savo produkcija prie kovos veiksmų Ukrainoje“, – sakė K. Budrys.
Anot jo, taip pat suprasta, kad reikia kuo daugiau dėmesio skirti šiai sričiai kaip atskirai nacionalinio saugumo ir gynybos sričiai, o ne vien kaip vienam pramonės, ekonomikos sektorių.
„Šiandien sutarta, kad turime apsibrėžti tam tikros strateginės autonomijos gynybos pramonėje siekį, kaip savitikslį dalyką, kuris reiškia, kad Lietuva turi būti pajėgi būti kuo savarankiškesnė viso gyvavimo ciklo, ar tai būtų įranga, ar ginkluotė, gyvavimo ciklo metu. Tiek kuriant, tiek gaminant produkciją, tiek ją palaikant remontuojant, atnaujinant ir pakeliant jos lygį, nes kaip žinia visa ta įranga tarnauja ne vieną dešimti metų ir Lietuvoje turi būti kuo daugiau susijusių procesų, kurie prisidėtų prie mūsų gamintojų ir technologinės pažangos, ir formuotų tam tikrą bazę jiems plėstis į pasaulį“, – sakė K. Budrys.
A. Anušauskas pabrėžė, kad Lietuvos gynybos pramonė turi būti orientuota ne tik į nacionalinius poreikius, bet ir į tam tikrą konkurencingumo stiprinimą tarptautinėje rinkoje.
„Taip, krašto apsauga gali suteikti užsakymus, bet mes visada rinksimės tą produkciją, pirmiausia iš mūsų gamintojų, kuri atitiks mūsų poreikius“, – sakė ministras.
„Poreikių santykis tarp kariuomenės poreikių tenkinimo ir mūsų gamintojų galimybių ne visada sutampa, bet mes stengiamės, kad mūsų gamintojai pirmiausia atlieptų kariuomenės poreikius, kad būtų plečiama gamyba Lietuvoje“, – kalbėjo jis.
Bendrovės „Brolis Semiconductors“ atstovas Augustinas Vizbaras taip pat mano, kad Lietuvoje turi būti stiprinama galimybė gaminti, aptarnauti ir tiekti technologijas krizių metu, kad nebūtų priklausomybės nuo tiekimo grandinių.
„Šiuo atžvilgiu akcentavome, kad labai svarbu vietinę pramonę įtraukti į didžiuosius pirkimus, tiek kaip tam tikrą kontrakto dalies įgyvendinimą, aptarnavimą ir panašiai. Tai suteiktų mūsų pramonei konkurencingumo ir atvertų kelią į tarptautines rinkas“, – sakė A. Vizbaras.
Anot jo, dabartinis inovacijų skatinimo modelis nėra labai tvarus, siekiant jį pagerinti, reikėtų aiškumo įsigijimo poreikio planavimui, kad pramonė žinotų, kam reikėtų ruoštis, kokias technologijas kurti.
Pasak A. Armonaitės, nepaisant kliūčių, Lietuvoje veikia nemažai šio sektoriaus įmonių, kurias galima sutelkti ir joms padėti vystytis.
„Nepaisant apribojimų Lietuvoje jau yra daugybė įmonių, kurios gamina komponentus tam tikriems ginklams, ginkluotei. Gamina galutinius produktus, kurie yra naudojami pačioje Ukrainoje. Norime sutelkti šias įmones ir padėti joms toliau augti, kurti Lietuvoje, padėti stiprinti gamybos vietinius pajėgumus, bet ir uždirbti pinigus“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Ilgus dešimtmečius Lietuva savo gynybą grindė įsigijimais iš kitų šalių ginkluotę, pirmiausiai, aišku, iš sąjungininkų ir vis tik manome, kad yra svarbu stiprinti savo pramonę, įmones, ne tik dėl savo vidaus gynybos poreikių, bet ir dėl to, kad kuriame globalius produktus, kurie gali būti įsigyti kitose šalyse“, – teigė ji.
