• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors su pirmos pagalbos suteikimo pagrindais žmonės yra supažindinami mokyklose, vairavimo kursuose ar kitose erdvėse, dažniausiai nelaimės atveju ištinka panika ir nežinia, ką reikėtų daryti. Pamirštama, kaip atlikti gaivinimą, kaip gelbėti užspringusį žmogų, o ką jau kalbėti apie teisingą turniketo uždėjimą.

Nors su pirmos pagalbos suteikimo pagrindais žmonės yra supažindinami mokyklose, vairavimo kursuose ar kitose erdvėse, dažniausiai nelaimės atveju ištinka panika ir nežinia, ką reikėtų daryti. Pamirštama, kaip atlikti gaivinimą, kaip gelbėti užspringusį žmogų, o ką jau kalbėti apie teisingą turniketo uždėjimą.

REKLAMA

Antradienį, minint Pasaulinę pirmosios pagalbos dieną, pirmą kartą Lietuvoje vyko Pirmosios pagalbos festivalis. Šis renginys organizuotas siekiant atkreipti dėmesį į gebėjimo suteikti pirmąją pagalbą svarbą. Vilniuje, Europos aikštėje susirinkusius žmones specialistai iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Santaros klinikų, VU Medicinos fakulteto ir kitų įstaigų kvietė susipažinti su svarbiausiomis pirmosios pagalbos suteikimo taisyklėmis. Čia žmonės galėjo prisiminti, kaip elgtis ištikus nelaimėms, kada kiekviena sekundė yra svarbi.

Pagrindinės taisyklės turi būti kartojamos

Festivalio organizatorius ir dalyvius sveikinęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog vien apsilankymas tokiame renginyje parodo, kad žmogaus gyvybė yra vertybė, o tokio festivalio prasmė nėra tik apie praktinių įgūdžių lavinimą. Kaip sakė ministras, tai ir pilietiškumo bei humanizmo festivalis.

REKLAMA
REKLAMA

„Gelbėti gyvybę reiškia ir jausti, ir rodyti, kad esi atsakingas. Mes pripažįstame, kad žmogaus gyvybė yra svarbiausia, ką mes turime matyti“, – teigė A. Dulkys.

REKLAMA

Renginyje lankėsi ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, kuris teigė, kad vieną kartą išmokti pirmosios pagalbos kurso neužtenka ir šias žinias reikia nuolat kartoti.

„Turbūt paskutinį tokius kursus man teko išklausyti studijų metais. Gėda prisipažinti, bet turbūt nedaug ką aš galėčiau pritaikyti dabar“, – dalijosi meras taip pat pabrėždamas, kad pirmoji pagalba nėra tik formalumas, kurį turime pasiekti norėdami gauti kokius nors leidimus ar vairuotojo teises.

Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė pasidalijo, kad jai yra tekę suteikti pirmąją pagalbą springstančiam žmogui:

REKLAMA
REKLAMA

„Būtent ši patirtis paskatino pasimokyti, bet dar tikrai turiu abejonių, ar esu įgudusi ir galėčiau labai drąsiai kiekvienu atveju išlaikyti šaltą protą ir pritaikyti turimas žinias. Manau, kad kiekvienas iš mūsų turi kartais grįžti ir kartoti tam tikrus įgūdžius, nes, tarkim, kraujavimo sustabdymo, turniketo naudojimo atveju teoriją žinai, bet niekada nėra tekę to daryti ir kyla abejonių, ar iš tiesų pavyktų tai padaryti teisingai“, – dalijosi S. Bieliūnė.

Maža dalis visuomenės yra pasiruošusi suteikti pagalbą

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė pasidalijo šokiruojančia statistika. Kaip teigė K. Meidė, kas penktas žmogus gyvenime atsiduria situacijoje, kai reikia suteikti pirmąją pagalba, tačiau pusė apklaustų nežinotų, ką reikėtų daryti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Labai norime šią statistiką pakeisti. Patikėkite, nors viešoje erdvėje, filmuose teko matyti, kaip gaivina žmogų ir iš šalies tai neatrodo sudėtinga, bet kai tą bandžiau daryti pati, tai tikrai yra sunku“ – dalijosi Raudonojo Kryžiaus vadovė. 

Lietuvos draudimo komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius pastebėjo, kad į renginį susirinkęs nemažas dalyvių skaičius parodo, kad pirmosios pagalbos suteikimas yra opi problema.

„Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad 4-5 iš dešimties žmonių negalėtų suteikti pagalbos, o daugiau nei pusė nurodė, kad bijotų dar labiau pakenkti, nors tai yra mitas. Jei žmogus yra kritinės būklės, jam labiau pakenkti tikriausiai neįmanoma. Antra priežastis, kodėl žmonės nesuteiktų pagalbos yra ta, kad net ir turėdami teorinių žinių, jie tiesiog bijotų jas pritaikyti“, – dalijosi S. Abraškevičius.

REKLAMA

Anot jo, toks renginys yra lieptas, kuris padeda nuo žinojimo pereiti prie praktikos, o įgūdžių turėjimas tikrai gelbsti gyvybes.

„Nelaimės nutinka gatvėse, darbuose, šeimose, todėl kiekvienas norėtų turėti žmogų, kuris ištikus nelaimei padėtų“, – svarstė S. Abraškevičius.

Pašnekovas dalijosi, kad psichologine prasme nelaimės akivaizdoje žmonės yra skiriami į tris grupes:

„Vieni sustingsta ir nieko nedaro, kiti problemos vengia, o tretieji – kovoja. Ta kovotojų grupė, jei turi įgūdžių ir žino ką daryti, tikėtina, kad imsis ir padės žmonėms“, – teigė Lietuvos draudimo atstovas.

Mažiesiems žinių pamatus išlies gyvenimo įgūdžių programa

Sostinės meras V. Benkunskas prabilo apie šiais mokslo metais mokyklose startavusios gyvenimo įgūdžių programos svarbą. Anot jo, mokyklos suole suformuoti įgūdžiai gali išgelbėti ne vieną gyvybę:

REKLAMA

„Kalba eina apie sveikatos sutrikdymo atveju išsaugotą žmogaus gyvybę. Tai yra labai svarbu, todėl džiaugiuosi, kad mokyklose prasidėjo gyvenimo įgūdžių pamokos, kurių didelė turinio dalis yra skirta pirmosios pagalbos įvedimui mažiesiems,“ – sakė V. Benkunskas.

Anot S. Bieliūnės, jau maži vaikai turėtų žinoti, kas yra pirmoji pagalba, kaip ją iškviesti, ką daryti iki kol atvyksta specialistai. Vicemerė pasidalijo, kad bendradarbiauja su visuomenės sveikatos biuru ruošiant mokytojus į gyvenimo įgūdžių programą integruotai pirmosios pagalbos temai.

„Šioje temoje yra bazinės žinios, ką reikėtų daryti nukraujavimo, turniketų naudojimo, užspringimo, skendimo atvejais. Tą patį reikia daryti ir su suaugusiais ir būtent tokie festivaliai gali padėti specialiai nesiruošiant, neperkant įrangos, o ateinant į viešą miesto erdvę sužinoti daugiau“, – teigė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Festivalio formatu siekė pritraukti žmonių dėmesį

Raudonojo Kryžiaus vadovė K. Meidė išskyrė, kad pirmoji pagalba yra viena pagrindinių organizacijos misijų.

„Raudonas Kryžius arba padeda nelaimėse arba prevenciškai stiprina visuomenę ir padeda nelaimių metu būti stipresniems. Pakankamai mažas procentas žmonių gali pasakyti, kad žinotų, ką daryti, jei šalia esančiam žmogui būtų bėda ir mūsų misija yra, kad žinotų visi arba didžioji dalis lietuvių“, – teigė ji.

Kaip dalijosi K. Meidė, įprasti mokymų formatai žmonėms tapo kasdienybė ir kvietimai mokytis visuomenės neintriguoja. Dėl šios priežasties Raudonasis Kryžius pasirinko dar neišbandytą – festivalio formą. 

„Žmonės festivalius mėgsta. Jie gali būti muzikiniai, šiaip laisvalaikio, čia taip pat – tai tarsi laisvalaikio renginys, kurio metu gali pasisemti ir žinių, ir kontaktų, ir idėjų apie tai, ką turėtume išmokti ateityje“, – dalijosi organizacijos vadovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų