Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka jau aštuonis mėnesius trypčioja ir kas antrą savaitę skelbia vienas kitam prieštaraujančius pranešimus. Vieną dieną jis ruošiasi kariauti, kitą – gintis, o trečią atiduoda baltarusišką ginkluotę Rusijai. Tai, ar Baltarusija aktyviai įsijungs į karą Ukrainoje, pasak ekspertų, priklauso nuo Kremliaus. O šis – desperatiškas ir neprognozuojamas, todėl Lietuvos kaimynė netrukus gali įsivelti į karą, o mes, tikėtina, sulaukti nekviestų svečių. 

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka jau aštuonis mėnesius trypčioja ir kas antrą savaitę skelbia vienas kitam prieštaraujančius pranešimus. Vieną dieną jis ruošiasi kariauti, kitą – gintis, o trečią atiduoda baltarusišką ginkluotę Rusijai. Tai, ar Baltarusija aktyviai įsijungs į karą Ukrainoje, pasak ekspertų, priklauso nuo Kremliaus. O šis – desperatiškas ir neprognozuojamas, todėl Lietuvos kaimynė netrukus gali įsivelti į karą, o mes, tikėtina, sulaukti nekviestų svečių. 

REKLAMA

Stebintieji situaciją Baltarusijoje – vieningi, kaimyninės šalies visuomenė, o tikėtina, ir kariuomenė, nenori aktyviai veltis į svetimą karą. Tai būtų itin nepopuliarus žingsnis, kurio žengti A. Lukašenka nelabai nori.

Baltarusija – bandymų poligonas?

Pasak Rusijos opozicionieriaus ir buvusio Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pulkininko Genadiaus Gudkovo, A. Lukašenkos saugumas priklauso nuo Baltarusijos saugumiečių, o jei juos palies karas, diktatorius bus sunaikintas. Opozicionierius pridūrė, kad A. Lukašenka atsidūrė „labai šūdinoje“ situacijoje, nes, jei jis mes į mūšį saugumo pajėgas, jos gali įsižeisti ir jį nuversti.

REKLAMA

„Aš asmeniškai manau, kad jis apsimestinai prisiekinės ištikimybę Putinui iki paskutiniųjų. Jis jam viską žada 20 metų ir nieko nedaro. Šią taktiką [Lukašenka] naudos iki galo, kol jam nepridės ginklo prie smilkinio ir nepasakys: „Arba mes tave dabar ištaškysime, arba tu įsitrauki į karą“, – Ukrainos žiniasklaidai sakė G. Gudkovas.

Tai, kad A. Lukašenka nenorėtų aktyviai veltis į karą, bet bus priverstas tai daryti jau anksčiau yra sakęs ir garsus istorikas Jurijus Felštinskis, patikinęs, kad net branduolinio ginklo panaudojimas gali būti vykdomas iš Baltarusijos, o ne iš Rusijos teritorijos, taip norint supainioti Vakarus. 

REKLAMA
REKLAMA

„Aš dar 2014 metais sakiau, kad kai pamatysime, kad Baltarusijos de fakto kontrolę perėmė Rusiją, kai Rusija ten ims telkti savo kariuomenę, tai bus ženklas, kad Rusija puls Ukrainą.  Pulti Ukrainą tik iš pietų, Donbaso buvo didžiausia 2014 metų rusų klaida. Aš suprantu, kodėl ji buvo padaryta. Tikėta, kad Donbasas pasiduos rusams ir bus taip pat lengva, kaip buvo Kryme.

To nenutiko, o atakuot Kijevą reikėjo jau tada, bet tam reikia priėjimo prie Baltarusijos. Šį kartą jis buvo užsitikrintas. <...>  Taigi, kai supratau, kad Rusijos karinės pajėgos koncentruojasi Baltarusijoje – buvo aišku, kad jie žygiuos į Ukrainą. Tiesa, dalis profesionalų, akademikų, politikų net tada manė, kad rusai blefuoja, kad jie nesiryš pradėti karo. Manyta, kad jie tik gąsdina ir bando versti ukrainiečius priimti jų sąlygas dėl Donbaso ir Krymo“, – pavasarį, duodamas interviu tv3.lt, sakė istorikas J. Felštinskis. 

Ir išties, Baltarusija ir Rusija paskelbė, kad kuria bendras pajėgas ir Baltarusijoje bus dislokuota apie 9 tūkst. rusų karių ir apie 170 tankų. Tiesa, ekspertai sako, kad kol kas karių skaičius neviršyja 3 tūkst., o ir 9 tūkst. neužtektų norint atidaryti dar vieną frontą Ukrainos šiaurėje. 

REKLAMA
REKLAMA

Visgi pasak atsargos pulkininko Vaidoto Malinonio yra dar kita rizika, apie kurią kalbėjo ir J. Felštinskis – Baltarusijoje  mėtant pėdas rusai gali mėginti dislokuoti branduolinį ginklą, smogti taip pat gali mėginti iš ten.

„Ten gi vyko tas vadinamas referendumas, kuriame pritarė, kad rusų pajėgos ir branduolinė ginkluotė būtų dislokuojama Baltarusijoje. Tai jei taip atsitiktų, gali paliesti iš Baltarusijos. Vakarams suprasti, kaip reaguoti irgi gali būti sudėtinga. Turi būti Vakarų kietumas, reikia ir žinutės, kad tokių dalykų nebūtų, jog nutiktų, jei Baltarusijos teritorijoje dislokuotų branduolinį ginklą. Tai būtų eskalavimas“, – kiek anksčiau diskusijoje sakė atsargos pulkininkas.

Yra ir dar viena problema apie kurią vis garsiau kalba ekspertai, tai nauja nelegalių migrantų iš Baltarusijos ir Rusijos banga. Baltarusijai įsijungus į karą Ukrainoje galėtume sulaukti baltarusių antplūdžio, o greta jo, dar vienos organizuotos „atakos“ bandant sugundyti žmones iš Irako ar Sirijos keliauti į Europos Sąjungą per Lietuvą ir Lenkiją.

REKLAMA
REKLAMA

Skelbiama, kad Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ paskelbė nuo gruodžio 1 d. pradedanti skrydžius į Dubajų, Jungtinius Arabų Emyratus. Lenkija spėja, kad tai gali būti naujas Rusijos ir Baltarusijos bandymas užtvindyti Rytų Europą migrantais.

Lenkija prakalbo, kad jai gali tekti statyti užtvarą savo pasienyje su Rusijos eksklavu Kaliningradu. Varšuvai įtariant, kad Rusija ateinančią savaitę ketina padėti migrantams iš Afrikos ir Azijos pasiekti Europą, skelbia „Reuters“.

Nenori, bet yra verčiamas?

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojas Giedrius Česnakas sako, kad Baltarusijos aktyvus įsijungimas į karą Ukrainoje galimas, bet A. Lukašenka akivaizdžiai bando to išvengti. Pasak specialisto, taip nenorima siųsti savo karių į frontą, kad mėginama „atsipirkti“ ginkluote, tariama slapta, bet sunkiai vykstančia mobilizacija. 

„Rusija nori įtraukti Baltarusiją į tiesioginį konfliktą, kad jos kariai imtų kariauti prieš Ukrainą. Matyt norima organizuoti invaziją į Ukrainos šiaurę, vėl artėti prie Kijevo ir gal  – Lvivo. Tai būtų vienas iš būdų priversti ukrainiečius atitraukti pajėgas iš rytų fronto ir palengvinti Rusijai darbą išlaikant pozicijas rytuose. Problema yra ta, kad A. Lukašenka, manoma, nenori įsitraukti į karą. 

REKLAMA
REKLAMA

Jei anksčiau, kai Rusijai karas ėjosi sėkmingiau, jis sakė, kad aktyviai teiks paramą, tai dabar jis labai aiškiai supranta, kad įsitraukimas tikrai būtų labai nepopuliarus žingsnis jo šalyje. Tam, kad neįsitraukti į karą jis Rusijai atiduoda ir tankus, ir kitą karinę techniką, leidžia naudotis lėktuvų pakilimo takais. 

Jei A. Lukašenka ruoštųsi rimtai kariauti, tai karinių pajėgumų visų jis neatiduotų, nes jų reikia vykdant karines operacijas. Pačios Baltarusijos kariuomenė, pasak ekspertų, nėra tokia didelė ir tikrai nėra gerai paruošta. O ta slapta mobilizacija, manyčiau, yra parodomasis elementas: štai mes stengiamės, darome, bet nelabai išeina, o ir technikos neturime, nes jums atidavėme. A. Lukašenka negali atsakyti Putinui, bet eiti kariauti taip pat negali, nes tai reikštų jo asmeninį žlugimą. 

Tai daro tai, ką moka – rodo, kad stengiasi. Be to, ukrainiečiai iš Baltarusijos pusės turi įtvirtinimus, yra pasirengę, o ir papildoma mobilizacija Ukrainoje gali būti greitai surengta. Jei A. Lukašenka negalės „permušti“ Putino norų, žinoma, gali būti priverstas eiti į karą, bet net tuo atveju pajėgumu (organizuoti papildomą pilną frontą) trūks. <...> Kol kas tikrai nėra panašu, kad Baltarusija tiesiogiai įsitraukinėtų į karą“, – svarstė specialistas. 

REKLAMA
REKLAMA

Lietuva gali sulaukti nekviestų svečių

Tiesa, jis pabrėžė, kad jei taip nutiktų, savo sienų apsauga turėtume dar labiau susirūpinti, nes pažeidimų būtų daug ir, tikėtina, bėgtų ne migrantai iš Afrikos ar Artimųjų Rytų, o kariauti nenorintys baltarusiai. 

„Jei ten prasidės visuotinė mobilizacija ir įsitraukimas į karą, tai mes prie savo sienų pamatysime daug migrantų – legalių ir nelegalių. Baltarusiai, greičiausiai, prašytųsi prieglobsčio. Tai ir pažeidimų sienos tikrai būtų. O be to, valstybė, kuri dalyvauja kariuose veiksmuose yra mažiau prognozuojama, o Lietuvos kariuomenė tikrai bus pasirengusi ir stebės dar atidžiau tai, kas vyksta.

Bet karinės grėsmės tiesiogiai prieš Lietuvą nematyčiau, nes visos jėgos bus sutelktos prieš Ukrainą. O mums reikės tik dar daugiau padėti Ukrainai. Dabar mes galime daryti dar didesnį spaudimą, kad tokių veiksmų nebūtų įmamasi, nors visi raktai yra Maskvoje, o A. Lukašenka mums naudingas tik tiek, kiek jis bando stabdyti tą įsijungimą į karą“, – kalbėjo G. Česnakas. 

REKLAMA
REKLAMA

Viskas priklauso ne nuo Minsko, bet nuo Maskvos

Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius įsitikinęs, kad tai, ar įsijungs Baltarusija į karą Ukrainoje, priklauso ne nuo Minsko, bet nuo Maskvos norų. 

„Kremlius imasi desperatiškų veiksmų, todėl tikimybės, kad Baltarusija įsijungs į karą – didėja. Dabar vyksta pasirengimas tam galimam sprendimui. Ar ir kada tas sprendimas bus priimtas, kol kas galime tik spėlioti, nes tai būtų labai pavojingas dalykas. Skirtingai nei Rusijoje, Baltarusijoje niekas visuomenės neruošė karui. Rusams 20 metų nuosekliai buvo kalbama apie karą, o baltarusiai visada girdėjo atvirkštines kalbas. 

Baltarusijoje buvo sakoma, kad štai mūsų pagrindinis privalumas – jokio karo. Taigi, visuomenės požiūris kaip ir aiškus, tai ne jų karas ir jie nemato poreikio jame dalyvauti ir žūti.

Taigi, įsivėlimas paskatintų neramumus, dezertyravimą ir kitus dalykus. Visgi Kremlius jau ėmėsi veiksmų, kurių tikrai nenorėjo imtis, tai ta pati mobilizacija Rusijoje.  Taigi, jei Kremliuje bus priimtas ir šis sprendimas jokie A. Lukašenkos norai nebus svarbūs“, – sakė M. Laurinavičius. 

REKLAMA
REKLAMA

Branduolinis ginklas bus panaudotas tik vienu atveju

Kalbėdamas apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą ir tai, kad jis gali būti panaudotas būtent iš Baltarusijos teritorijos, politikos apžvalgininkas buvo skeptiškas. Anot jo, branduolinio ginklo panaudojimo galimybės yra vos kelios ir jos susiję ne su grėsme Rusijai, bet su grėsme režimui, asmeniškai Putinui. O leisti ginklą iš Baltarusijos, pasak apžvalgininko, per daug sudėtinga. Jei jau rusai nutartų tai daryti, matyt, darytų tai iš savo teritorijos. 

„Norint panaudoti pirmiausia reiktų dislokuoti, o tai nėra toks paprastas dalykas, raketos į sunkvežimį neįsimesi ir neatsiveši. O žvalgyba dislokavimą tikrai pamatytų, jie stebi tokius dalykus. Vakarai imtųsi pačių įvairiausių priemonių, kaip nuo to apsisaugoti. Taigi, aš nematau prasmės tokių veiksmų. Daug kas mano, kad Kremliaus „galvos“ yra išprotėję, bet man atrodo, kad režimas yra ciniškai racionalus“, – sakė apžvalgininkas. 

Jis patikino, kad kariniai judėjimai Baltarusija akylai stebimi ir iš mūsų pusės, kariuomenė ir specialiosios tarnybos tikrai yra aukštoje parengtyje.

„Yra du dalykai, provokacijos ir karinis puolimas. Tai provokacijų, incidentų pasienyje galima sulaukti ir, manau, tarnybos yra pasiruošusios. O kitas dalykas tas tikras karinis puolimas, tai Rusija net kartu su Baltarusija šiuo metu, manau, tam neturi jėgų. Pieš bet kurią NATO valstybę, ne tik prieš Lietuvą“, – sakė M. Laurinavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų