Antstolių rūmai ketvirtadienį kreipėsi į kompetentingas valstybės institucijas, siūlydami apibrėžti svarbiausias vaikų perdavimo procesų problemas ir bendromis pastangomis inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus.
Kreipimasis adresuotas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Teisingumo ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigai.
"Rezonansinės vaikų perdavimo bylos patvirtina poreikį tobulinti teisės aktus. Nors ir labai skirtingos, visos šios bylos yra komplikuotos dėl panašių priežasčių. Tai netinkamas proceso šalių elgesys, neleistinai pažeidžiantis vaiko socialinius ryšius su giminaičiais", - sako Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Antstolių rūmai siūlo įtvirtinti tokį reguliavimą, kad vykstant bet kuriam procesui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo proceso dalyviai būtų įpareigoti sudaryti vaikui galimybę nuolat bendrauti su abiem ginčo šalimis. Reikalavimas negaliotų tik tais atvejais, jei bendravimas keltų grėsmę pačiam vaikui. Bendravimas turėtų vykti kompetentingų vaiko teisių apsaugos specialistų ir psichologų nustatyta tvarka.
Pasak I. Karalienės, su vaikų perdavimu susijusio teismo sprendimo vykdymas turėtų prasidėti ne antstolio kontoroje priėmus vykdomąjį raštą, bet gerokai anksčiau. Pradedant teisinį ginčą dėl vaiko globos ar gyvenamosios vietos nustatymo, reikėtų pradėti ruoštis ir galimam vaiko perdavimui: pratinti vaiką prie kartu negyvenančių žmonių, laipsniškai stiprinti jo ryšius su galimais globėjais. Tai padėtų išvengti vaikui nepalankios atomazgos, kai po užsitęsusios bendravimo pertraukos savo teisėtus globėjus jis sutinka kaip svetimus žmones.
Vaiko perdavimo procedūra yra ne vien teisinis procesas, nors antstoliams pavesta vykdyti tik teisines funkcijas. Tam, kad galutinis teismo sprendimas netaptų naujo ginčo pradžia, vaikų interesams svarbūs procesai nuo pradžios iki pabaigos turėtų būti bendras teisinių bei socialinių institucijų atstovų ir proceso šalių darbas pagal kuo aiškesnes taisykles.
Antstolių rūmų požiūriu, sklandesnį nepiniginio pobūdžio teismo įpareigojimų vykdymą padėtų užtikrinti detalesni teismų sprendimai su nustatyta įpareigojimų vykdymo tvarka. Tokių sprendimų vykdymo procesuose taip pat būtina užtikrinti veiksmingesnius pažeidėjų atsakomybės svertus. Šiuo metu už įpareigojimų nevykdymą proceso šalims skiriamos piniginės baudos nepasiekia tikslų, kadangi pažeidėjų elgesys sumokėjus baudas nesikeičia.
