Šalies policija turi naują vadovą - šiandien darbą pradeda prezidentės dekretu policijos generaliniu komisaru paskirtas Saulius Skvernelis. Jis teigia keliantis sau pagrindinį uždavinį išgryninti policiją, kad sistemoje neliktų atsitiktinių arba dirbti nenorinčių pareigūnų.
- Prieš trejus metus policijai pradėjęs vadovauti Vizgirdas Telyčėnas bene labiausiai siekė išgryninti viešuosius pirkimus, ypač statant bei renovuojant policijai priklausančius pastatus. Galima sakyti, kad tai pavyko, nes atliekant auditą buvo nustatyti milijoninės vertės neatitikimai, juos tiria prokuratūra. Kokių permainų žadate jūs?
- Vienas iš mano įsivaizduojamų pagrindinių darbų - išspręsti personalo problemas. Sistemoje dirba apie 14 tūkstančių žmonių, iš jų apie 10 tūkstančių - statutiniai. Todėl nenuostabu, kad pasitaiko pareigūnų, už kuriuos, deja, tenka atsakyti vadovams.
Jei man ir nepavyks sukurti, tai, manau, bent bus padėti pamatai tokios motyvacinės sistemos, kuri leistų gauti ir gerą darbo užmokestį - kiek tai įmanoma šiomis ekonominėmis sąlygomis, - ir minimalų socialinių garantijų paketą.
Į policija ateina jauni žmonės, jiems aktualu siekti mokslų. Tačiau studijos aukštojoje mokykloje ne visiems pagal kišenę. Todėl vienas iš mano uždavinių būtų siekti, kad valstybė iš dalies kompensuotų mokymąsi. Žinoma, su sąlyga, kad darbuotojas sąžiningai dirbs 20 metų. Jei jis sąmoningai paslys arba padarys nusikaltimą, lengvą nusikalstamą veiką, tuomet jis lengvatų neteks ir privalės valstybei grąžinti skolą.
Policininkams aktuali ir būsto problema. Manyčiau, valstybė, atsižvelgdama į galimybes, galėtų pagalvoti, kaip iš dalies kompensuoti kreditų, paimtų būstui įsigyti, palūkanų dalį.
Išsprendus šiuos du uždavinius, atsirastų daugiau motyvacijų į policijos sistemą ateiti padoriems, darbą mylintiems, sąžiningiems žmonėms.
- Esate užsiminęs apie naujos struktūros Policijos departamente kūrimą - imuniteto tarnybą. Kaip ją įsivaizduojate ir kokios bus jos funkcijos? Ar ši tarnyba netaps slapto pareigūnų sekimo institucija?
- Nepaneigiama - akis badančių negerovių mūsų sistemoje dar apstu. Ir kyšininkavimo, ir atvejų, kai sąmoningai netiriamos bylos. Su šiomis negerovėmis ir turėtų kovoti nauja institucija. Kokia ji iš tikrųjų bus, dar teks aptarti su departamento, Vidaus reikalų ministerijos vadovais.
Šiandien jau turime galimybę atsijoti tuos, kurie gyvena ne pagal pajamas ir negali įrodyti savo turto kilmės. Tačiau aktualesnė problema - galimi pareigūnų ryšiai su nusikalstamu pasauliu. Policininkų, ypač kriminalinės policijos, tokia darbo specifika, kad neretai tenka bendrauti su nusikaltėliais. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pareigūnas nenutuokia, su kuo bendraujantis. Tokiu atveju imuniteto tarnybos pareiga būtų pareigūną iš anksto įspėti apie asmenis, kurių jis turėtų vengti, nes kai kurie ryšiai yra nepageidautini etikos požiūriu.
Šis padalinys turės ir ikiteisminio tyrimo institucijos statusą, tirs tik galimai rimtus nusikaltimus.
Nemanau, kad naujas padalinys bus įvardytas pareigūnų sekimo institucija. Padorus, sąžiningas pareigūnas imuniteto tarnybos veiksmų nevertins kaip klastos.
O smulkūs nusižengimai, korupcijos prevencija, kyšininkavimas galvos skausmu turėtų būti apskričių policijos komisariatų vadovybei. Komisariatų vadovai turi aukštus policijos laipsnius, gauna solidžius atlyginimus, turi daug teisių, vadinasi - ir daug pareigų. Tvarkytis privalo jie patys ir to iš jų gana griežtai bus reikalaujama.
Kartu su imuniteto tarnyba, manyčiau, reikėtų kurti specialų Policijos departamentui nepavaldų padalinį, kuris tirtų gautus nusiskundimus dėl policijos veiklos. Galbūt jis galėtų būti savarankiškas, galbūt - Vidaus reikalų ministerijos padalinys. Nes šiandien pasitaiko situacijų, kai policija tiria skundą, kuriame ji pati ir kaltinama.
- Ar apskritai kai kurie policijos pareigūnai tinkami tarnybai? Jie greitai praranda pusiausvyrą, nepasitikėjimą kelia jų psichologiniai gebėjimai...
- Sakoma, policija tokia, kokia ir visuomenė. Todėl kitas mano tikslas būtų identifikuoti mūsų sistemoje dirbančius žmones, kurie turi tam tikrų problemų. Ne paslaptis, kad stresų malšinimo būdų yra įvairių. Turėtume pasiekti, kad su sunkumais susidūrę pareigūnai nebijotų kreiptis į psichologą, savo viršininką. Turime ir savą kapelioną. Esmė - kad toks žmogus žinotų, jog juo rūpinamasi, jog jam bus suteikta pagalba.
Yra ir kita problemos pusė. Galima diskutuoti, gera ar bloga atrankos į policininkus sistema - kandidatus tiria medikai, jie turi išlaikyti psichologinį testą, tačiau daug ką lemia ir iš mokyklos atsinešta charakteristika. Jei joje surašyta neteisybė, melas po kurio laiko išlenda į paviršių, tačiau jau būna vėlu.
Žinau, kad dauguma mūsų pareigūnų yra sąžiningi, tačiau jei jaunas žmogus pateks į netinkamą aplinką, nesugebės atsispirti, jis nusiris. Todėl svarbu, kad jaunas darbuotojas turėtų patyrusį, gerą kuratorių, kuris jį bent pusę metų globotų. Kad globotų, o ne rodytų, kaip “apeiti įstatymą".
- Policijos sistemoje jūs palyginti naujas žmogus - liepą sukaks tik trylika metų. Ar esate patekęs į situaciją, kai su jumis bendraujantis policininkas elgėsi neteisėtai ar nepadoriai?
- Esu ne kartą sustabdytas pareigūnų. Sunku spręsti, ar jie manęs nepažino, ar apsimetė nepažįstantys, tačiau nesusidūriau nė su vienu iš pareigūnų, kuris elgtųsi akiplėšiškai. Pasitaikydavo, kad nesugebėdavo tinkamai prisistatyti, tačiau nė karto nebuvo, kad nepasisveikintų, “tujintų". Manau, kad mandagumo lygis yra pakankamai aukštas.
- Prieš paskiriant jus policijos generaliniu komisaru susitikote su vidaus reikalų ministru, prezidente. Gavote įpareigojimų?
- Esminis dalykas - pakelti policijos prestižą, teikiamų paslaugų kokybę ir išgyvendinti negeroves, kurios pastaruoju metu užklupo policiją. Pagrindiniai dalykai susiję su pertvarka, kad policija taptų kitokia.
- Vadinasi, bus galvojama ir apie policijos reorganizaciją?
- Reorganizacijos plačiąja šio žodžio prasme nežadu. Turime identifikuoti savo atliekamas funkcijas, nustatyti jų poreikį ir atsisakyti perteklinių funkcijų. O pastarosios, kaip rodo praktika, yra dažniausiai susijusios su viešosios policijos veikla, nes dubliuojasi su savivaldos, kitų administracinės priežiūros institucijų funkcijomis. Sakykime, ar policijos pareiga saugoti asmenis, kurie gydomi psichiatrinės ligoninės skyriuje? Ekologijos problemos irgi neturėtų būti policijos galvos skausmas. Miesto tvarka, švara turėtų rūpintis savivaldybės. Policijos tikslas - nusikaltimų prevencija ir tyrimas.
Tačiau atsisakius atliekamų funkcijų gatvėse viešosios policijos nesumažės. Kas kita dėl pareigūnų, dirbančių keliuose ir gatvėse. Mano manymu, be reikalo nėra ko kabinėtis prie žmonių, dėmesys turi būti nukreiptas į reiškinius, kurie mažina avaringumą. Juo labiau kad kelių eismo pažeidėjams nustatyti, avaringumui mažinti yra daug techninių priemonių. Naudojant tokias priemones ne tik pateikiami neginčijami faktai, bet svarbiausia nesukuriamos situacijos, kai pažeidėjas provokuojamas duoti kyšį.
- Ko iš jūsų gali tikėtis kriminalinė policija?
- Skirtingai nuo uniformuotosios policijos, tai - mūsų aukso fondas. Ypač operatyviniai darbuotojai. Bėda, kad pastaruoju metu atsirado vakuumas kelti jų kvalifikaciją, rengti naujus darbuotojus. Galbūt ši problema atsirado dėl prasto darbo apmokėjimo. Todėl bandysime rasti vidinių resursų ir kelti atlyginimus žemiausios bei vidutinės grandies pareigūnams.
- Kas jums svarbiausia policijos sistemoje?
- Mano manymu, dori ir sąžiningi žmonės. Tai didžiausias turtas. Kas nori dirbti, kas dirba, kas stengiasi - policijoje turi likti ir gauti motyvuotą atlyginimą. O dalis žmonių - atsitiktiniai arba nenorintieji dirbti - turėtų apsispręsti. Pasirinkti kitą darbą arba kitą gyvenimo būdą. Nes atsitiktinių žmonių policijoje negali būti. Bent aš nusiteikęs padaryti ryžtingą, realią pertvarką, atsiribodamas nuo asmeniškumų. Kaip pavyks - vertins visuomenė.
Valdas KVEDARAS