„(Finansinės drausmės – BNS) kriterijai yra įvesti (...) tam, kad šalys sugebėtų išlaikyti savo finansinį stabilumą, kad būtų vertinamos pozityviai tarptautinėse rinkose ir, be abejo, didėjantis deficitas kelia susirūpinimą“, – penktadienį Vilniuje žurnalistams sakė buvęs premjeras.
Pasak A. Kubiliaus, svarbu, kad Lietuva turėtų aiškų matymą ir aiškią strategiją, kaip deficito augimą stabdyti ir kaip jį toliau mažinti.
Andrius Kubilius: didėjantis kitų metų valstybės biudžeto deficitas kelia susirūpinimą
Europos Komisija (EK) iki 2028 metų leidžia 1,5 proc. BVP, išleisto gynybai, neskaityti į deficitą.
Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad Lietuva ir kitos ES valstybės su EK derasi dėl šios išimties pratęsimo.
A. Kubiliaus teigimu, iššūkiai, kaip investuoti į gynybą nepažeidžiant žinomų fiskalinės drausmės taisyklių, yra žinomi, su jais susiduria ne tik Lietuva.
„Daugeliui šalių panašūs iššūkiai, (...) šalys ieško įvairių sprendimų. Vokietija (gali būti pavyzdžiu – BNS), ji tikrai rado galimybę labai daug investuoti iš savo nacionalinių pinigų į gynybą. Kitoms šalims dar reikės tokių sprendimų ieškoti“, – sakė eurokomisaras.
Anot jo, EK dirba su šalimis narėmis tam, kad rastų geriausius sprendimus, tačiau „stebuklų nėra, pinigų yra tiek, kiek yra“.
„Lėšas susineša ir į nacionalinius biudžetus, ir į Europos biudžetus tie patys mokesčių mokėtojai. Ir valstybėms tenka tokiomis aplinkybėmis apsispręsti, kas yra prioritetai. Mano įsitikinimu, šiomis aplinkybėmis, kokiomis dabar gyvena Europa, gynyba, saugumas turi būti vienas iš pačių svarbiausių prioritetų“, – nurodė A. Kubilius.
Lietuvos pareigūnai didėjantį deficitą grindžia gynybos ir socialiniais poreikiais, A. Kubilius teigia, kad dėl to Vyriausybės nelinkęs kritikuoti.
„Gynyba nėra vienintelis prioritetas, bet tokiomis aplinkybėmis, kokiomis dabar gyvename, aš tikrai negaliu kritikuoti Vyriausybės, kuri sako, kad šiandien gynyba yra tikrai svarbus prioritetas“, – tikino jis.
Kaip rašė BNS, numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys ES šalims narėms taikomą Mastrichto kriterijų, siekiantį 3 procentus.
Kitų metų valstybės biudžete iš viso numatoma 22,2 mlrd. eurų pajamų ir 27,9 mlrd. eurų išlaidų.
Vyriausybės patvirtintus valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ bei PSDF biudžetų projektus dabar svarstys Seimas, kuris juos turėtų priimti gruodį.
