Artimiausiame Vyriausybės posėdyje bus svarstomas Nacionalinės ekonominės socialinės tarybos steigimas, o netolimoje ateityje ketinama aptarti ir Trišalės tarybos reformą. Šios Tarybos sudėtis turėtų būti išplėsta, įtraukiant daugiau socialinių partnerių, aiškiai padalintos atsakomybės ir funkcijos tarp Trišalės tarybos, Nacionalinės ekonominės – socialinės tarybos bei kitų darbo grupių. Tai akcentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė bei atsakingi ministerijos pareigūnai, susitikę su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais. Susitikimo metu aptarti ir kiti aktualūs klausimai: darbo kodekso tobulinimas, užimtumo, ypač jaunimo tarpe, skatinimas, efektyvesnis ES lėšų panaudojimas darbo rinkos problemoms spręsti.
„Socialinė partnerystė yra vienas iš svarbiausių aspektų sprendžiant visuomenei aktualias problemas. Šis klausimas aktyviai keliamas ir europiniame lygmenyje. Todėl mus džiugina aktyvios Lietuvos verslo konfederacijos pastangos prisidėti prie aktualių problemų svarstymo. Į Nacionalinę ekonominę – socialinę tarybą turėtų būti įtraukta kuo daugiau socialinių partnerių, kad būtų daugiau nuomonių ir efektyviau bei skaidriau sprendžiami visuomenei aktualūs klausimai“, - sakė Algimanta Pabedinskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje jau yra sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti nacionalinę užimtumo programą, ypatingai akcentuojant jaunimo užimtumą. LVK yra delegavusi savo atstovą į šią darbo grupę. Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas akcentavo, kad ES paramos lėšas reikėtų skirti specialistų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui, o ne mažareikšmėms kompensacijoms darbdaviams už jaunų ir patirties neturinčių darbuotojų įdarbinimą. „Perspektyvioms ir inovatyvioms Lietuvos įmonėms, kuriančioms aukštos pridėtinės vertės produktus, itin trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Manome, kad nėra teisinga užkrauti specialistų rengimo naštą ant pačio verslo pečių“, - sako V. Sutkus.
Jam pritarė ir aukštųjų technologijų kompanijos „Bod Gorup“ atstovas Aurelijus Šapranauskas: „Mūsų įmonė stato didžiulį aukštųjų technologijų centrą Visorių slėnyje, kur bus vykdomi ir moksliniai tyrimai, ir eksperimentinė gamyba. Kuo labiau artėja šio centro atidarymas, tuo didesne problema tampa kvalifikuotos darbuotojų komandos suformavimas. Su šia problema susiduria bet kuri įmonė, įsidiegusi moderniąsias technologijas. Dėl to nukenčia visi – įmonės negali vykdyti plėtros, valstybė negauna mokesčių, o darbo vietos lieka neužimtos, tai reiškia, kad potencialus darbuotojas negauna atlyginimo“. A.Šapranauskas taip pat paragino ministrę suburti darbo grupę užimtumo rėmimo įstatymo peržiūrai ir revizavimui.
Vežėjų asociacijos „Linava“ atstovai akcentavo, kad kvalifikuotų darbuotojų trūksta ir jų sektoriuje. „Du trečdalius viso Lietuvos paslaugų eksporto sudaro pervežimai. Vairuotojų amžiaus vidurkis sparčiai didėja, nes vairuotojo specialybę renkasi vis mažiau jaunų žmonių“, - sakė asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
Ministrė paminėjo, kad paskutiniame Vyriausybės pasitarime buvo pavesta Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijoms, bendradarbiaujant su verslo atstovais, sudaryti specialybių poreikio žemėlapį, kuriuo vadovaujantis būtų skiriamas finansavimas tų profesijų specialistams rengti, kurių labiausiai trūksta rinkai. „Tuo pačiu būtina gerinti verslo ir verslininko įvaizdį tarp jaunų žmonių, nes jaunuolių, norinčių kurti savo verslą, procentas labai nedidelis. Verta pagalvoti apie gerosios patirties, sėkmės istorijų sklaidos programą, kur savo verslu sukūrę žmonės dalintųsi gerąją praktika, pasakotų savo sėkmės istorijas,“ - kalbėjo ministrė.
„Lietuvos verslo konfederacija nuolat akcentuoja būtinybę gerinti verslo ir verslininko įvaizdį visuomenėje, kad ir jauniems žmonėms jis taptų patrauklesniu ir skatintų kurti savus verslus. Jauni žmonės, pradėję savo verslą, sukuria darbo vietą sau ir kitiems, taip tiesiogiai prisidėdami prie užimtumo skatinimo“, - sakė V. Sutkus. Asociacijos „Linava“ vadovai akcentavo, kad rengiant specialistų poreikio žemėlapius ir prognozuojant, kokių kompetencijų reikės ateityje, būtina parengti ir technologijų raidos žemėlapį, kuris leistų geriau prognozuoti.
Susitikimo metu taip pat aptarta Darbo kodekso keitimo būtinumas. Viceministras Audrius Bitinas minėjo, kad dabartinis Darbo kodeksas, kuriam jau dešimt metų, nebeatitinka darbo rinkos situacijos. Jis reikalauja per daug korekcijų, todėl šios kadencijos tikslas – sukurti naują Darbo kodeksą, labiau atitinkantį dabartines darbo rinkos ir socialinio draudimo aktualijas.
LVK šią savaitę tęsia susitikimų ciklą su naujosios Vyriausybės nariais. Konfederacijos atstovai jau susitiko su Susisiekimo, Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio ministerijų vadovais bei Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičium. Po susitikimų su Vyriausybės atstovais LVK paruošia pasiūlymus ir rekomendacijas ministerijoms pagal jų veiklos sritis, konfederacijos atstovai deleguojami į įvairias darbo grupes.
Lietuvos verslo konfederacija – didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija, kurianti palankią teisinę bazę ir aplinką nacionalinio verslo plėtrai. Konfederacija yra tarptautinių prekybos rūmų ICC oficialus atstovas Lietuvoje. Organizacija atstovauja daugiau nei 1500 šalies įmonių ir 18 verslo asociacijų. Konfederacijos nariai sukuria apie 20 proc. viso Lietuvos BVP.
