Biudžeto plano vykdymo prasme iš didžiųjų miestų blogesnė nei Kaune situacija yra tik Šiaulių savivaldybėje. Jei skaičiuotume nuo metų pradžioje patvirtintos sumos, šiemet buvo planuota Kauno savivaldybės biudžete turėti 803 mln. Lt pajamų ir išlaidų. Deja, per du kartus sumažinus biudžeto planą 65 mln. Lt, vis tiek jam įvykdyti gruodžio 1 dieną trūko daugiau nei 104 mln. Lt.
Biudžeto situacija pirmadienį apžvelgta Kauno miesto savivaldybės mero Andriaus Kupčinsko surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir mero patarėja, miesto tarybos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė, ir savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.
Pasak mero, miestas šiemet negauna didžiosios mokesčių dalies, kuri siektų apie 115 mln. Lt, tačiau tikisi, kad Finansų ministerija nors dalį tų lėšų kompensuos per bendrąją dotaciją. "Finansų situacija Kaune tokia prasta, kokios nebuvo per visą pastarąjį 20-etį," - sakė meras.
Pirmadienį A. Kupčinskas raštu kreipėsi į Finansų ministeriją, kad ši paragintų Mokesčių inspekciją efektyviau kontroliuoti mokesčių mokėtojus, nes nemažai verslo, Kauno mero teigimu, yra pasitraukusio į šešėlį.
Sausio 1 d. Kaune buvo registruota 7,6 tūkst. bedarbių, o gruodžio 1-ąją - jau 20,8 tūkst. (9,1 proc. darbingo amžiaus kauniečių). Kai daugėja bedarbių, savivaldybė praranda didžiumą savo pagrindinių biudžeto pajamų, kurios ją pasiekia per gyventojų mokamus fizinių asmenų pajamų mokesčius.
Mero patarėja E. Gudišauskienė teigia, kad jau dabar, prieš tvirtinant 2010 metų biudžeto planą, reikia gerai apgalvoti, kokių, gal ir ne visai populiarių, sprendimų savivaldybei teks imtis. Nes prognozuojama, kad Kauno biudžetas kitąmet gali būti tik 650 mln. Lt. Galutinis jo variantas bus tvirtinamas 2010-ųjų pradžioje.
Neabejojama, prireiks peržiūrėti asignavimus visiems gaunantiems lėšų iš biudžeto savivaldybės padaliniams ar įmonėms mažiau bus tvirtinama programų ir kitaip mažinamos biudžeto išlaidos. "Kalbame apie galimybes sujungti kai kurias mokyklas, muziejus, kad būtų mažinamos administravimo išlaidos. Tačiau nieko nereikia daryti neapgalvotai, kad būtų išlaikyta tai, kas gero yra Kaune", - aiškino E. Gudišauskienė.
Šiemet kas mėnesį savivaldybė gauna keliolika ar keliasdešimt milijonų litų biudžeto pajamų mažiau negu jai reikia veiklai ir programoms finansuoti. Finansų skyriaus vedėjo A. Lauciaus teigimu, aritmetiškai palyginus, finansinė miesto situacija šiemet yra beveik dvigubai prastesnė nei pernai.
"Kai ūkis ir verslas normaliai funkcionavo, IV metų ketvirtį ir gruodį biudžetas sulaukdavo pajamų daugiau nei planuodavome, šiemet, deja, to laukti beviltiška. Didelių pinigų srautų gruodžio mėnesį neverta tikėtis", - sakė A. Laucius.
Savivaldybės vadovai tikisi, kad kitąmet miestui bus padidintas skolinimosi limitas, ir kad bus galima vadinamųjų regioninės dimensijos projektų (jų užderėjimo laukiama 2010-aisiais) kofinansavimui pasiskolinti iš bankų pinigų. Nes Europos Sąjungos fondai skiria projektams 85 proc., o likusią sumą turi parūpinti savivaldybė. Dar tikimasi, kad iš "nulinės pozicijos" pajudės turto privatizavimo reikalai. ELTA primena, kad šiemet pardavusi kelias patalpas, Kauno savivaldybė gavo tik 86 tūkst. Lt.
"Tikimės aktyvių privatizavimo komisijos siūlymų dėl galimų parduoti rimtesnių objektų, - vylėsi meras, - privatizuojamų objektų sąraše gali atsidurti ne tik butai ar sandėliukai, bet ir kelios įmonės - dezinfekcijos, gatvių apšvietimo, būsto valdymo ir panašiai. Klausimai dėl jų privatizavimo bus nagrinėjami miesto taryboje".
Dar viliamasi, kad sumažės vien iš biudžeto gyvenančių viešųjų įstaigų (dabar savivaldybė yra bent 50 tokių įstaigų steigėja ar dalininkė).
Į Eltos klausimą, kas sunkiausia bus rengiant kitų metų biudžeto planą, mero patarėja E. Gudišauskienė atsakė, kad "sunkiausia bus nustatyti prioritetus, kam reikia skirti biudžeto lėšų, nes pirmiausia turėtume likviduoti kreditorinius įsiskolinimus, o tik paskui spręsti apie naujus projektus".
Į klausimą, ar meras pasirengęs atsiprašyti tų kauniečių, kurie patikėjo 2009-ųjų pradžioje jo pasakytais žodžiais "krizė nuo žodžio "krizenti", ir mes krizę kaip nors prakrizensime", A. Kupčinskas pirmadienį spaudos konferencijoje nieko konkretaus neatsakė.
