„Aš gailiuosi dėl vieno dalyko - dėl to, kad iš tiesų nebuvo suvokta savo laiku, kiek greitai tokie mitingai ir demonstracijos gali virsti štai tokiomis chuliganiškomis riaušėmis“, - pirmadienį per spaudos konferenciją žurnalistams kalbėjo premjeras Andrius Kubilius.
Jis teigė esąs įsitikinęs, buvo galima ieškoti geresnio ir intensyvesnio bendravimo su profsąjungomis ir kitomis organizacijomis, nors nesutinka, kad jų balsas nebuvo girdimas.
Paklaustas, ar neketina atsistatydinti, A.Kubilius sakė tam nematantis priežasčių. Paprašytas paaiškinti savo sprendimą neišeiti susitikti su mitinguotojais, premjeras aiškino nenorėjęs dar labai audrinti minios.
„Nemanau, kad yra išmintinga, esant tokioms psichologinėms nuotaikoms, Vyriausybės nariams ar vadovams eiti į tokius mitingus ir bandyti bendrauti, nes tai gali tapti dar didesniu akstinu emocijoms lietis visiškai nevaržomai“, - sakė A.Kubilius.
Parsidėjus mitingui jis nekeisdamas iš anksto suplanuotos darbotvarkės dalyvavo susitikime su Lietuvoje viešėjusiu Švedijos užsienio reikalų ministru Carlu Bildtu (Karlu Bildu), vėliau susitiko su Norvegijos parlamento pirmininku Thorbjornu Jaglandu, dar vėliau - su Pramonininkų konfederacijos atstovais.
Vyriausybės vadovo teigimu, profsąjungos ir kitos grupės turėtų sąžiningai pripažinti, kad rengiant Vyriausybės programą ir krizės įveikimo planą turėta nemažai susitikimų ir pokalbių.
„Be abejo, tenka apgailestauti dėl to, kad Lietuvoje rinkimai įvyko tik spalio mėnesį, ir mes buvome priversti imtis visų ryžtingų priemonių, kurios padėtų mums stabilizuoti valstybės finansus pačiomis paskutinėmis savaitėmis prieš pat Kalėdas“, - sakė premjeras, aiškinęs, kad tarp metų gale skubiai priimtų sprendimų gali būti pasitaikę netikslumų, kuriuos Vyriausybė yra pasiruošusi peržiūrėti.
Gyventojams, pasak Vyriausybės vadovo, „psichologiškai nelengvas“ galėjo būti „ankstesnės Vyriausybės bandymo užliūliuoti kalbomis apie tai, kad nebus krizės, apsikeitimas į labai aiškią kalbą, kad krizę reikia įveikti labai konkrečiais veiksmais“.
Jo teigimu, mitingą organizavusių profsąjungų įteiktuose reikalavimuose nematyti „tikro siekio rūpintis paprastu ir vargstančiu žmogumi“.
„Profsąjungų siūlymas stabdyti mūsų įgyvendinamą valstybės finansų stabilizavimo planą reiškia viena: tokį reikalavimą įgyvendinus, jau vasario mėnesį nebegalėtume laiku išmokėti pensijų, o dar po mėnesio nebeapgintume lito nuo devalvacijos. O tai reikštų, kad labiausiai nukentėtų tas paprastas darbininkas, kuris nėra sukaupęs jokių turtų“, - tikino premjeras.
Jis, kita verstus, aiškino radęs ir racionalių pasiūlymų.
„Pavyzdžiui, dėl nekilnojamo turto mokesčio, tai jau įtraukta į mūsų programą. Tarsimės - kada ir kaip tai įgyvendinti“, - teigė konservatorių lyderis A.Kubilius.
Protesto akcija penktadienį Vilniuje prie Seimo baigėsi riaušėmis - sužalota apie 30 žmonių, pusantro šimto sulaikyta. Baudžiamojoje byloje dėl riaušių prokurorai šiuo metu įtarimus yra pateikę 32 įtariamiesiems. 15 penktadienio riaušių prie Seimo dalyvių jau skirtos kardomosios priemonės - suėmimai nuo 7 dienų iki mėnesio.
Penktadienį mitingai organizuoti ir kituose šalies miestuose - Šiauliuose, Naujojoje Akmenėje, Marijampolėje, Radviliškyje, Kelmėje, Tauragėje, Visagine, Panevėžyje, Alytuje ir Kaune. Jie praėjo be didesnių incidentų. Taikiai baigėsi ir šeštadienį Klaipėdoje rengtas mitingas.
Plačiau apie tai – LNK žinių videoreportaže.
