Vykintas Pugačiauskas, Edvardas Špokas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Aljanso priemonės sąjungininkėms ginti visiškai atitiks prieš 17 metų Rusijai duotą pažadą nesteigti jos kaimynystėje nuolatinių bazių. Po Velso viršūnių susitikimo duodamas interviu LRT Televizijai, Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad tai neturėtų kelti abejonių, jog Aljansas padarys viską, kad apgintų sąjungininkes.
NATO lyderiai sutarė stiprinti Aljanso gynybą Rusijos agresijos akivaizdoje ir užtikrinti nepertraukiamą Aljanso pajėgų keitimąsi Baltijos šalyse, stiprinti jose vadavietes ir steigti nuolatinius sandėlius, kur būtų laikoma įranga, jei prireiktų priimti atvykstančias itin greitojo reagavimo pajėgas – jas NATO irgi žada sukurti per artimiausius metus.
Tačiau iki paskutinės minutės vyko nelemtos derybos, kaip pasielgti su 1997 m. pasirašytu susitarimu su Rusija, kur sakoma, kad Aljansas nesteigs jos kaimynystėje nuolatinių bazių, jei saugumo aplinka nesikeis.
Galiausiai NATO deklaracijoje neliko nuorodos į tai, kad Aljansas laikysis šio pažado, tik konstatavimas, kad NATO pasisako už saugumo architektūrą, pagrįstą taisyklėmis, o Rusija jas laužo. Nors deklaracijoje įrašyta, kad sąjungininkų gynyba bus be kompromisų, LRT Televizijai Aljanso vadovas vis vien pakartojo, kad pažado Maskvai Aljansas laikysis.
„NATO ir Rusijos pamatinis aktas neužkerta kelio jokiems veiksmams užtikrinti veiksmingą gynybą ir atgrasymą. Visos priemonės, kurių ėmėmės, ir visi žingsniai, kuriuos žengsime, visiškai atitiks NATO ir Rusijos pamatinį aktą. Tai pagrindinė mūsų Aljanso užduotis – užtikrinti mūsų sąjungininkų veiksmingą gynybą ir apsaugą. Ir neturėtumėte nė kiek abejoti, kad padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume veiksmingą visų sąjungininkų gynybą“, – teigė A. F. Rasmussenas.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad kompromisas nereiškia, jog NATO sudarys vienos šalys, kurių gynybai apribojimų nėra, ir kitos – antrarūšės. „Noriu patikinti, kad gavome visas būtinas ir reikalingas saugumo priemones, kurių ir siekėme. O semantika, kaip tai pavadinsi: pastovesnė, nepastovesnė, ilgalaikė, neilgalaikė ir t. t. Čia ginčas beprasmiškas. Mes turime tai, ko siekėme. Gavome saugumo garantijas, jos bus nuolatos keičiamos, tobulinamos priklausomai nuo poreikių ir situacijos. To mums ir reikėjo“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
NATO vadovas spalį perduoda postą kitam Šiaurės šalių atstovui – buvusį Danijos premjerą pakeis buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas. Per penkerius A. F. Rasmusseno vadovavimo metus santykiai su Maskva pasikeitė nuo unikalios partnerystės, kurią Aljansas buvo pasiūlęs Rusijai vienintelei, iki jos pripažinimo potencialia grėsme.
Tačiau NATO generalinis sekretorius nesidžiaugia, kad tai buvo pirmasis viršūnių susitikimas per porą dešimtmečių, kai nebekilo diskusijų, ar NATO dar reikalingas pasibaigus Šaltajam karui: „Be abejo, tai labai tragiškas fonas. Aš tvirtai smerkiu neteisėtus Rusijos veiksmus Ukrainoje, bet, žinoma, Rusijos agresija prieš Ukrainą yra žadintuvo skambutis, kuris visiškai aiškiai visiems parodė, kodėl NATO reikalinga. Manau, kad ne tik Baltijos šalys, bet ir kitos sąjungininkės dėkingos, kad jas apima tvirtas kolektyvinės gynybos įsipareigojimas – penktasis straipsnis.“
