• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kai kurie iš darbą pradėsiančios 16–osios Vyriausybės siūlomų ministrų jau matuojasi kėdes ir ruošiasi rengti Vyriausybės programą. Apie naują Vyriausybę, artimiausių metų Lietuvos ekonomikos viziją ir verslo perspektyvas portalui Ekonomika.lt pasakoja paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Būsimasis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ramina verslą, kad jokios mokesčių reformos artimiausiu metu nebus, o sudaryta darbo grupė peržiūrės mokesčių sistemą, kaip galima sumažinti darbo apmokestinimą.

REKLAMA

„Visi Lietuvoje pripažįsta, kad mokesčiai per dideli. Taip pat bus aiškinamasi, kaip pagerinti mokesčių surinkimą, kaip kovoti su šešėline ekonomika, korupcija, nes šešėlyje yra apie 30 mlrd. litų“, – teigia jis.

Paleisti renovacijos mašiną ir peržiūrėti energetikos strategiją

Paskirtojo premjero teigimu, bandymai išjudinti įstrigusį daugiabučių pastatų renovacijos modelį, apčiuopiamų rezultatų turėtų duoti jau antrąjį kitų metų ketvirtį.

REKLAMA
REKLAMA

„Toliau labai svarbu kuo greičiau pradėti statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, manau jis yra ir investicija, ir naujos darbo vietos, nes energetikos sektorius mums labai svarbus. Kaip matome, ir elektros energijos, ir gamtinių dujų kainos didėja, todėl mes greitai galime tapti visai nebekonkurencingi verslo srityje, – dėsto A. Butkevičius. – Tai pat reikia įgyvendinti elektros energijos jungtis su Lenkija, labai svarbu ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, kuris vėluoja jau 2 metus. Bus sudaryta darbo grupė, o aš artimiausiu metu, kai tik pradėsiu dirbti, pats vyksiu į vietą ir kontroliuosiu.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis primena, kad socialdemokratai pasisakė prieš Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, kuris visuomenei buvo pateiktas skubotai.

„Gerbiame referendumo metu išsakytą rinkėjų valią ir tikiuosi, kad grįšime prie nacionalinės energetikos strategijos peržiūrėjimo, nes ji buvo paruošta dar prie a.a. A. M. Brazausko. Pasisakome, kad Lietuva liktų branduolinės energetikos valstybe, bet tai yra ateities klausimas“, – teigė pašnekovas.

REKLAMA

ES parama – įmonių infrastruktūrai ir žemės ūkio gamybai

Jis teigia, kad žemės ūkio sektoriuje Europos Sąjungos parama bus nukreipta gamybos skatinimui, nes svarbiausia – ne tik įsisavinti paramos lėšas, bet jas panaudoti efektyviai.

„Jei panagrinėsime statistikos duomenis, pamatysime, kad tiek gyvulininkystė, tiek pienininkystė, tiek galvijininkystė kiekvienais metais mažėja. O požiūris vien tik išdalinti pinigus tam tikromis sumomis, o paskui laukti, kiek ir kada vėl gausi, yra neteisingas, – sako A. Butkevičius. – Didžioji dalis tų pinigų nekuria jokios pridėtinės vertės, jie faktiškai didina infliaciją. Mūsų iššūkis – jau kitąmet, nuo antrojo pusmečio, suvaldyti infliaciją. Jai įtakos turės elektros energijos kainos padidėjimas. Tai reiškia, kad ir paslaugų, prekių kainos tuo metu neišvengiamai didėja.“

REKLAMA

Paprastesnis teritorijų planavimas ir regionų atstovai užsienio investicijoms

Pašnekovas skaičiuoja, kad bankuose sukaupti fizinių asmenų ir verslo indėliai byloja apie kliūtis investuoti, o šaliai reikalingos ir vidaus investicijos. A. Butkevičius sako, kad siekiant skatinti investicijas reikia supaprastinti dokumentų ruošimo tvarką, reikalavimus teritorijų planavimui. Tokie uždaviniai esą jau aptarti ir su kandidatu į Aplinkos ministrus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai buvau susisiekimo ministras, Viešąjį logistikos centrą Klaipėdoje būtumėme turėję jau seniai. Į jį investuoti norėjo Singapūro kompanija, užsiimanti jūriniu verslu ir patenkanti į tos srities verslo pasaulio kompanijų penketuką. Jos atstovai buvo atvykę į vietą ir antrą kartą pasakė, kad negali dokumentų ruošti 36 mėnesius – per tiek laiko spėja pasikeisti ir technologijos“, – prisimena būsimasis premjeras.

REKLAMA

Jis svarsto, kad investuotojų dėmesiui pritraukti būtina garantuoti mokesčių sistemos pastovumą, greitą dokumentų tvarkymą, leidimų išdavimo tvarką. Be to, įsteigus laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) reikia skatinti ir regiono atstovus.

Progresiniai mokesčiai – į naudą ekonomikai

„Trečioji kryptis – LEZ įkurtos beveik kiekvianem didesniame mieste ir rajonuose, bet faktiškai tai tėra plynas laukas. Mūsų kryptis: LEZ sukurti vos ne kiekviename didesniame mieste ir rajonuose, – aiškina jis. – Gal susitikimuose su merais padarysime, kad atsirastų ir regionų lyderiai, kaip yra ir kitose šalyse, kad meras, kuris atstovauja regionui, vyksta į susitikimus, pavyzdžiui, į Švediją, Suomiją ar Daniją, ne ministras pirmininkas ar ministras turi važiuoti ir susitikinėti.“

REKLAMA

A.Butkevičius pripažįsta, kad bus svarstomas ir progresinių mokesčių klausimas. Tokiu būdu esą galima sumažinti mokestinę naštą žemesnes nei vidutines pajamas gaunantiems gyventojams: tai paskatintų didesnį vidaus vartojimą ir paslaugų sektoriaus plėtrą bei turėtų įtakos ekonomikai.

„Aiškiai pasakėme, kad darbo pajamų apmokestinimo mažinimas galimas keliais variantais: neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas arba, pavyzdžiui, kai kuriose šalyse taikomi keli gyventojų pajamų mokesčio tarifai, netaikant progresinės sistemos. Aišku, ir vienas yra iš progresinių mokesčių tipų, – dėsto jis. – Manau, kad taikysime tą variantą, kuris pirmiausia tarnautų žmonėms, kurių realios pajamos santykinai mažesnės nei vidutinės pajamos Lietuvoje.“

Gabija Sabaliauskaitė  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų