Augustinas Šulija
2019.04.13 07:00
Keleivių kontrolė (nuotr. stop kadras)

Keleivių kontrolė (nuotr. stop kadras)

Socialiniai tinklai ne tik puikus būdas keistis informacija, bet ir priemonė pažeidėjams išvengti atsakomybės. Štai Vilniaus keleivių kontrolė niekaip negali pažaboti nuolat augančių pažeidėjų grupių, kuriose vadinamieji zuikiai miestui kasmet pridaro šimtus tūkstančių eurų nuostolių. Dėl grupių blokavimo jau kreiptąsi net į patį „Facebook“. Lietuvos policija sako pastebinti, kad socialiniuose tinkluose ne tik pranešama apie policijos darbą, bet prekiaujama ir narkotinėmis medžiagomis.

Registratorius automobilyje fiksuoja eilinių zuikių ir autobuso kontrolierių dvikovą. Tokių ar taikesnių zuikių akistatų su kontrolieriais sostinėje kasdien yra daugybė. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip nepasisekė namie bilietą pamiršusiam studentui zuikiui iš Kongo.

REKLAMA

Tokių zuikių kontrolieriai kasdien pagauna apie 250 – maždaug po dešimt per valandą.

„Pažeidėjų bendras skaičius jau N metų nesikeičia. Yra maždaug 1,5 proc. visų važiuojančių keleivių“, – sakė kontrolierius Laurynas Kaminskas.

„Susiekimo paslaugos“ preliminariai skaičiuoja, kad zuikiai per dieną sostinėje iš viso važiuoja mažiausiai 9000-čius kartų. Pastaraisiais metais šis skaičius išaugo, kaip ir šimtai tūkstančių nuostolių.

„Per metus mes skaičiuojame, kad negautų pajamų ir tų nuostolių susidaro apie 630 000 eurų. Už tuos pinigus būtų galima miestui nupirkti tris naujus autobusus“, – skaičiuoja „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė.

Tiesa, tikrasis pažeidimų mastas gali būti gerokai didesnis. Štai „Facebook“ grupėje „Kur stovi keleivių kontrolė“ yra beveik 90 000 vilniečių. Dalis jų nuolatos skelbia, kur vyksta patikrinimai ir taip vieni kitiems padeda išvengti gresiančių baudų.

Pranešti, kur vykdomi patikrinimai, skirtos ir specialios telefonų programėlės. Vienos populiariausių iš jų „Raidit“ atstovai sako, kad ja naudojasi 20 000 žmonių.

Stotelėje kartu su kontrolieriais buvęs žurnalistas Augustinas Šulija pasakoja, kad informacija apie tai, kad stotelėje yra kontrolė, socialiniuose tinkluose ir programėlėje buvo pažymėta vos per kelias minutes. Nepaisant to, pažeidėjų vis tiek atsirado.

REKLAMA

Ir nors ne visiems pavyksta išsisukti nuo baudų, kontrolieriai pripažįsta, kad žino esantys sekami. Pasak jų, vos ilgiau pastovėjus vienoje vietoje, zuikių skaičius akivaizdžiai sumažėja. Deja, priemonių pažaboti pranešimus apie jų veiklą – nėra.

„Turėtų ateiti į keleivių sąmonę, kad jie nemokėdami už kelionę ne apgauna kontrolierius, o apgauna save. Brangsta pravažiavimo bilietai, nenuperkami nauji autobusai“, – kalbėjo L. Kaminskas.

„Tų grupių yra turbūt ir ne viena ir suvaldyti šioje vietoje nelabai įmanoma ir buvo iš mūsų pusės kreiptasi ir į patį „Facebook“ dėl tokių grupių, bet „Facebook“ tokia pozicija, kad tai yra atviros bendruomenės grupė ir kad turinys nėra kenkiantis“, – kalbėjo M. Gusarovienė.

Kreiptasi ir į programėlių, skelbiančių apie kontrolę, autorius. Toli gražu ne visi sutinka nutraukti savo veiklą, todėl kontrolieriai priversti keisti savo darbo metodus. 

„Mūsų keleivių kontrolieriai dažniau keičia dabar vietas. Dėl to atsirado ir pėstieji keleivių kontrolieriai. Jų jau niekas nežymi ir jie visame mieste bet kur, bet kada dirba savo darbą“, – sakė ji.

Yra ir kitokių grupių, pavyzdžiui, daugiau nei 60 000 kauniečių dalijasi informacija, kur dirba kelių policijos pareigūnai. Panašių grupių „Facebooke“ daugybė. Tiesa, kitaip nei keleivių kontrolė, Lietuvos policija sako įžvelgianti ir pozityvią tokių pranešimų pusę.

REKLAMA

„Policija dirba atvirai nesislapstydama nuo ko nors. Jeigu žmogus parašęs, kad tam tikroje vietoje stovi policijos ekipažas privers kitus pro tą vietą važiuoti lėčiau, tvarkingiau, ar laikantis eismo taisyklių tai puiku – tikslas pasiektas“, – mano Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Pareigūnus neramina kita tendencija. Per socialinius tinklus pagalba vis dažniau bandoma platinti narkotines medžiagas. Jos siūlomos uždarose ar viešose grupėse, kurių pavadinimuose naudojami raktiniai žodžiai kaip „žolė“, „420“ „chimkė“ ar panašūs narkotikų šifruoti pavadinimai. Pastebima ir kitų nelegalios veiklos bandymų. 

„Ypač pastaruoju metu dažnai gauname informacijos apie įvairų smurtą socialiniuose tinkluose apie narkotinių medžiagų prekybą apie alkoholinių gėrimų prekybą, kai jau tomis valandomis, kai jau neleistina“, – kalbėjo R. Matonis.

Užblokuoti tokias grupes pareigūnai sako taip pat neturi galimybių. 

„Vėlgi policija neturi jokių svertų ir įrankių tai riboti. Vėlgi pats Socialinis tinklas turi tam tikras apsaugos priemones, tam tikras savisaugos priemones, tai vėlgi žmonės matydami tokią informaciją gali pranešti apie tai pačiam socialiniam tinklui“, – sakė R. Matonis.

Tačiau nelegalios prekybos apraiškas socialiniuose tinkluose policija sako nuolat stebinti. Vien pernai dėl narkotinių medžiagų disponavimo ir platinimo pradėta 11 ikiteisminių tyrimų, sulaikyta per 30 „Facebook“ pagalba narkotikus platinusių asmenų.

Nuomonė
2019-04-13 12:14:05
Ką sprendžia nemokamas viešasis transportas? Į šiuos klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė: Pirma. Tai galimybė sumažinti spūstis miesto centre ir sutaupyti daug mūsų brangaus laiko. Taline, įvedus nemokamą viešąjį transportą ir nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles prie įvažiavimo į miestą, transporto srautai centre sumažėjo net 6 proc. Panašus efektas ir kituose miestuose, kurie turi nemokamą viešąjį transportą Prancūzijoje, Lenkijoje, Švedijoje ar Čekijoje. Antra. Mažesnė oro tarša ir triukšmas, kartu taupomos valstybės lėšos. Tikriausiai girdėjote Aplinkos ministerijos pareiškimą: jei Lietuva iki 2030 m. nesumažins CO2 dujų išmetimo į atmosferą, gresia maždaug 180 mln. Eur baudos. Trečia. Socialinės atskirties mažinimas ir galimybė rinktis darbo vietą ne tik šalia namų, bet visame mieste. Gerai žinome, kad nedidelius atlyginimus gaunantiems vilniečiams mokėti 26 eurus už nuolatinį viešojo transporto bilietą darbo dienomis yra brangu - tai sudaro apie 10 proc. pajamų. Ir šis bilietas negalioja savaitgaliais, todėl vilniečiai rečiau atvyksta į miesto centrą. Tai liečia ir senjorų integraciją bei laisvę keliauti po miestą, lankytis renginiuose ir daugiau bendrauti. Kaip žinote, daugelio ES šalių senjorai viešuoju transportu naudojasi nemokamai, o ir jų pensijos ženkliai didesnės nei Lietuvoje. Daugelis mokytojų ar medicinos darbuotojų, kuriems asmeninis automobilis nėra darbo priemonė, mielai pasirinktų kelionėms viešąjį transportą ir taip netiesiogiai padidėtų atlyginimai. Vilnietis, kuris naudotųsi nemokamu viešuoju transportu, per metus sutaupytų apie 350 eurų ir galėtų šiuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms. Klausimas: kiek tai kainuos ir kaip kompensuoti praradimus iš bilietų pardavimo? Talino pavyzdys tinka ir šiuo atveju. Vilniuje subsidijuojama apie 60 proc. viešojo transporto, likusi 40 proc. suma surenkama iš bilietų pardavimo. Taigi reikėtų apie 25-28 mln. eurų papildomų dotacijų. Pirma. Kadangi Aplinkos ministerija planuoja skirti išmokas gyventojams, kurios skatintų atsisakyti asmeninio automobilio ir taip pasiekti valstybės įsipareigojimą dėl CO2 dujų išmetimo sumažinimo, gal vertėtų jas nukreipti į nemokamą viešąjį transportą, ir tai turėtų didesnį ir ilgalaikį poveikį. Panašiai planuoja daryti Vokietijos vyriausybė. Antra. Nemokamu viešuoju transportu Vilniuje galėtų naudotis tik registruoti gyventojai, o kaip skelbia Finansų ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, sostinėje gyvena apie 60 000 žmonių, kurie nedeklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje. Jeigu bent pusė šių gyventojų deklaruotų savo gyvenamąją vietą Vilniuje, miesto biudžetas padidėtų 21 mln. Eur dėl didesnio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo. Miestas kai kurių sričių darbuotojams ketina padidinti atlyginimus 100 eurų ir tam kasmet biudžete reikės rasti apie 5-9 mln. eurų. Nuo šios sumos sumokėjus mokesčius, darbuotojai gaus beveik tiek, kiek kainuoja transporto bilietas. “Civitta” ekspertai skaičiuoja, kad transporto spūstis sumažinus 6 proc., žmonės sutaupys apie 34 mln. Eur kasmet, o nauda įvedus nemokamą viešąjį transportą yra du kartus didesnė, nei papildomas lėšų poreikis. Taigi, skaičiai akivaizdžiai parodo, kad nemokamą viešąjį transportą galime turėti nenuskriaudžiant nei gyventojų, nei miesto biudžeto, o priėmus teisingus sprendimus.


Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Tadas 2019-04-15 17:50:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ačiū dievui dabar išsilaikiau teises ir viešojo transporto nebenaudoju, nors žymiai brangiau kuras atsieina, bet bent jau nėra valkatų - bomžarų apsimyžusiu, girtų ir t.t kaip viešajame transporte, nežymėjau ir aš to bilieto, nes tarp tokių žmonių važinėti graudu.   ATSAKYTI
sara 2019-04-14 23:55:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
jei vis dar nedaeina, tai informuoju, kad PIKTYBIŠKAI nežymiu bilieto kai autobuse dvokia, prilipę bomžų, alchašų ir nieko su tuo nedaroma, tikrai nežymiu bilieto, kai įlipi į autobusą, o ten dvokia šlapimu ! nes aš gal svarstau, kad gal man reikia kuo greičiau išlipt, tai nafig aš žymėsiu? taip, kad pirma susitvarkykit, tada zuikius gadykit !   ATSAKYTI
Sugautas klientas 2019-04-14 19:47:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Susisiekimo paslaugos ( Vilniaus m ) atsakinga uz kontrolieriu darba , patys viska padaro taip kaip jiems naudinga, Vaziuodamas autobusu per p[rograma isygijau bilieta , kitoje stoteleje buvo raudonas autobusiukas , mane patikrino ir pareiske kad as vaziuoju be bilieto , as su jais nesuitikau bet niekas juos ne nubaude , nes jiems suteikti igaliojimai , rasau i administracija buvo padetas POlicijos tyrimas , galu gale buvo paprasyta is IT-skyriaus Susisiekimo paslaugu duomenu apie aktyvuotus e-bilietus , jie kaip administratuoriai taip padare kad minute sekunde sutapo su aktyvuotu bilietu .
Visi klientai kuirie aktyvuoja bilieta per e-programele -programele rodo kad bilietas yra jau -o Susisiekimo paslaugos serveryje sito bilieto dar nemato praejus 3-5-min tik pasirodo duomenys , paklaida tarp kliento irenginio ir Susisiekimo paslaugos (kontrolieriu) 3-5 min . Visi klientai 3-5min vaziuoja ziukui , nesvarbu kad jusu irenginys rodo kad pas jus yra biletas , o patys Susisiekimo paslaugos tokius veiksmus toleruoja ir ypac administracija . tad nuperki bilieta ir dar sumoki bauda . Tokia realybe deja .    ATSAKYTI
Zuikis 2019-04-14 17:33:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Puse milijono daugiau už 3 autobusus. Ar pigiau nenusipirksi?   ATSAKYTI
Portugalas 2019-04-14 07:36:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Tai baudas kosmines taigi neduoda uz talonus :D yra žmonių kurie negali įpirkti taloneliu ir susimokėti už baudas, o tai tie fruktai dar sugeba anstoliams paduoti kad kazkokius 8ar16€ nesumokėjo... Nes žmogus neturi už ką ir galvoja kaip pragyventi. Sustok Lietuva su nesamonem nesamoningom..   ATSAKYTI
Kazkas 2019-04-13 23:46:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Bllemba dabar pagalvojius 4 normasus zmones vaziuos mokies 4e uz kelias stoteles bet tie 4 zmones gali sumokiet 2 e ir vaziuot su taxi o cia reliai baisu dirbi darba tai tu 30 e i men praleidi ant autobuso ir tai jai slenkanciu grafiku bet jai tik kelios laisvos tai 50 e tai apie ka kalba   ATSAKYTI
Ane? 2019-04-14 07:31:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Nusiperki nuolatini uz 25€ ir nesuki galvos. Viskas tuo ir ispresta.  
Pritariu! 2019-04-13 23:28:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Uzdrauskit bl ta inteneta. Uzteks cia tos demokratijos. Skvernas su Birbauskiu puikiai tiktu diktatoriaus ir slaptosios policijos vado vaidmenims...Savivaldybe, vyriaysybe, prezidentura turetu apie tai pasvarstyti. Zuikiai moka baudas net uz uzmarsuma ir nezinojima, kad bilietas paliktas namie, bet teise vaziuoti islieka, nes kelione apmoketa uz visa menesi. Pasitaiko kelyje raudonas autobusiukas ir, zmones jau sunerimsta, net ir kai turi atzymeta kelione. Nemalonu matyti kleliu plesikelius, kurie neatleidzia nuo baudos jeigu zmogus turi pravaziavimo bilieta. Jun tas autobuselis kaip teismelis ant ratu. Nelabai issilavine kontrolieriai, arti pensijos, gali jaustis teisejais ir be gailescio bausti. Kartais pagalvoji, kad jiems ne autobusui pinigu reikia, o pririnkti baudu i biudzeta mielu politiku algoms surinkti. Politikams reikia isgyventi, o zuikiai tegu nesa pinigus...
   ATSAKYTI
Kazys 2019-04-13 13:42:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Tai padarykit žmogiškas kainas. Kai buvo litas, mokėdavom tik 1Lt už pilną ir 0,5Lt už pusę bilieto kainos. O dabar, kai įvestas euras, viskas vienas prie vieno: už pilną 1€, o už pusę 0,5€, tai šiek tiek manyčiau nenormalu:)   ATSAKYTI
Danielius 2019-04-13 17:43:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
-29
nenusišnekėk, Vilniuje prie lito ir buvo 3.50, dabar euras. taip, kad nenusipezėk su nesąmoningais komentarais.   
Lukas 2019-04-15 19:09:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Ne tik Vilnius yra, bet dar ir kiti miestai Lietuvoje.   
Nuomonė 2019-04-13 12:14:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Ką sprendžia nemokamas viešasis transportas? Į šiuos klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė: Pirma. Tai galimybė sumažinti spūstis miesto centre ir sutaupyti daug mūsų brangaus laiko. Taline, įvedus nemokamą viešąjį transportą ir nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles prie įvažiavimo į miestą, transporto srautai centre sumažėjo net 6 proc. Panašus efektas ir kituose miestuose, kurie turi nemokamą viešąjį transportą Prancūzijoje, Lenkijoje, Švedijoje ar Čekijoje. Antra. Mažesnė oro tarša ir triukšmas, kartu taupomos valstybės lėšos. Tikriausiai girdėjote Aplinkos ministerijos pareiškimą: jei Lietuva iki 2030 m. nesumažins CO2 dujų išmetimo į atmosferą, gresia maždaug 180 mln. Eur baudos. Trečia. Socialinės atskirties mažinimas ir galimybė rinktis darbo vietą ne tik šalia namų, bet visame mieste. Gerai žinome, kad nedidelius atlyginimus gaunantiems vilniečiams mokėti 26 eurus už nuolatinį viešojo transporto bilietą darbo dienomis yra brangu - tai sudaro apie 10 proc. pajamų. Ir šis bilietas negalioja savaitgaliais, todėl vilniečiai rečiau atvyksta į miesto centrą. Tai liečia ir senjorų integraciją bei laisvę keliauti po miestą, lankytis renginiuose ir daugiau bendrauti. Kaip žinote, daugelio ES šalių senjorai viešuoju transportu naudojasi nemokamai, o ir jų pensijos ženkliai didesnės nei Lietuvoje. Daugelis mokytojų ar medicinos darbuotojų, kuriems asmeninis automobilis nėra darbo priemonė, mielai pasirinktų kelionėms viešąjį transportą ir taip netiesiogiai padidėtų atlyginimai. Vilnietis, kuris naudotųsi nemokamu viešuoju transportu, per metus sutaupytų apie 350 eurų ir galėtų šiuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms. Klausimas: kiek tai kainuos ir kaip kompensuoti praradimus iš bilietų pardavimo? Talino pavyzdys tinka ir šiuo atveju. Vilniuje subsidijuojama apie 60 proc. viešojo transporto, likusi 40 proc. suma surenkama iš bilietų pardavimo. Taigi reikėtų apie 25-28 mln. eurų papildomų dotacijų. Pirma. Kadangi Aplinkos ministerija planuoja skirti išmokas gyventojams, kurios skatintų atsisakyti asmeninio automobilio ir taip pasiekti valstybės įsipareigojimą dėl CO2 dujų išmetimo sumažinimo, gal vertėtų jas nukreipti į nemokamą viešąjį transportą, ir tai turėtų didesnį ir ilgalaikį poveikį. Panašiai planuoja daryti Vokietijos vyriausybė. Antra. Nemokamu viešuoju transportu Vilniuje galėtų naudotis tik registruoti gyventojai, o kaip skelbia Finansų ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, sostinėje gyvena apie 60 000 žmonių, kurie nedeklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje. Jeigu bent pusė šių gyventojų deklaruotų savo gyvenamąją vietą Vilniuje, miesto biudžetas padidėtų 21 mln. Eur dėl didesnio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo. Miestas kai kurių sričių darbuotojams ketina padidinti atlyginimus 100 eurų ir tam kasmet biudžete reikės rasti apie 5-9 mln. eurų. Nuo šios sumos sumokėjus mokesčius, darbuotojai gaus beveik tiek, kiek kainuoja transporto bilietas. “Civitta” ekspertai skaičiuoja, kad transporto spūstis sumažinus 6 proc., žmonės sutaupys apie 34 mln. Eur kasmet, o nauda įvedus nemokamą viešąjį transportą yra du kartus didesnė, nei papildomas lėšų poreikis. Taigi, skaičiai akivaizdžiai parodo, kad nemokamą viešąjį transportą galime turėti nenuskriaudžiant nei gyventojų, nei miesto biudžeto, o priėmus teisingus sprendimus.


   ATSAKYTI
Ane? 2019-04-14 07:33:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
-10
Shhhhhh, Zuokai, iskart aisku, kad rasai tu. Sikna skauda, kad vel neisrinko? Zinok abejoju ar dar kada isrinks :)   
Vilnietis 2019-04-15 18:56:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Mano giliu įsitikinimu, nemokamo transporto nebus nes visi pinigai jau skirti gėjų paradui. Merą išsirinkome patys, dabar džiaukimės.  
Kur teisybė 2019-04-13 10:23:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Visų pirma, ačiū, nežinojau, kad FB yra tokia grupė, dabar žinosiu. Visų antra, kai Šimašius pasirašo po dokumentais, kad Gedimino prospekte pakeisti vienos spalvos trinkeles kitos spalvos trinkelėmis ir taip išryškinti dviračių takus tam išleidžiant virš 600 000 euru, tada užmerkiame akis, tada viskas tvarkoje, juk Vilnius turtingas miestas. Ar ne?   ATSAKYTI
Bobute 2019-04-13 11:31:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Jeigu lt.kyla gyvenimo lygis ,kodel taip brangu vazinet viesuoju transportu ..???? Kiekvieno miesto gyventojas turi vaziuot veltui bl  
nuomonė 2019-04-13 12:13:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Ką sprendžia nemokamas viešasis transportas? Į šiuos klausimus atsako nepriklausomos konsultacinės įmonės “Civitta” ekspertų dar 2018 m. vasarą atlikta studija ir ekonominė analizė: Pirma. Tai galimybė sumažinti spūstis miesto centre ir sutaupyti daug mūsų brangaus laiko. Taline, įvedus nemokamą viešąjį transportą ir nemokamas automobilių stovėjimo aikšteles prie įvažiavimo į miestą, transporto srautai centre sumažėjo net 6 proc. Panašus efektas ir kituose miestuose, kurie turi nemokamą viešąjį transportą Prancūzijoje, Lenkijoje, Švedijoje ar Čekijoje. Antra. Mažesnė oro tarša ir triukšmas, kartu taupomos valstybės lėšos. Tikriausiai girdėjote Aplinkos ministerijos pareiškimą: jei Lietuva iki 2030 m. nesumažins CO2 dujų išmetimo į atmosferą, gresia maždaug 180 mln. Eur baudos. Trečia. Socialinės atskirties mažinimas ir galimybė rinktis darbo vietą ne tik šalia namų, bet visame mieste. Gerai žinome, kad nedidelius atlyginimus gaunantiems vilniečiams mokėti 26 eurus už nuolatinį viešojo transporto bilietą darbo dienomis yra brangu - tai sudaro apie 10 proc. pajamų. Ir šis bilietas negalioja savaitgaliais, todėl vilniečiai rečiau atvyksta į miesto centrą. Tai liečia ir senjorų integraciją bei laisvę keliauti po miestą, lankytis renginiuose ir daugiau bendrauti. Kaip žinote, daugelio ES šalių senjorai viešuoju transportu naudojasi nemokamai, o ir jų pensijos ženkliai didesnės nei Lietuvoje. Daugelis mokytojų ar medicinos darbuotojų, kuriems asmeninis automobilis nėra darbo priemonė, mielai pasirinktų kelionėms viešąjį transportą ir taip netiesiogiai padidėtų atlyginimai. Vilnietis, kuris naudotųsi nemokamu viešuoju transportu, per metus sutaupytų apie 350 eurų ir galėtų šiuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms. Klausimas: kiek tai kainuos ir kaip kompensuoti praradimus iš bilietų pardavimo? Talino pavyzdys tinka ir šiuo atveju. Vilniuje subsidijuojama apie 60 proc. viešojo transporto, likusi 40 proc. suma surenkama iš bilietų pardavimo. Taigi reikėtų apie 25-28 mln. eurų papildomų dotacijų. Pirma. Kadangi Aplinkos ministerija planuoja skirti išmokas gyventojams, kurios skatintų atsisakyti asmeninio automobilio ir taip pasiekti valstybės įsipareigojimą dėl CO2 dujų išmetimo sumažinimo, gal vertėtų jas nukreipti į nemokamą viešąjį transportą, ir tai turėtų didesnį ir ilgalaikį poveikį. Panašiai planuoja daryti Vokietijos vyriausybė. Antra. Nemokamu viešuoju transportu Vilniuje galėtų naudotis tik registruoti gyventojai, o kaip skelbia Finansų ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė, sostinėje gyvena apie 60 000 žmonių, kurie nedeklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje. Jeigu bent pusė šių gyventojų deklaruotų savo gyvenamąją vietą Vilniuje, miesto biudžetas padidėtų 21 mln. Eur dėl didesnio gyventojų pajamų mokesčio surinkimo. Miestas kai kurių sričių darbuotojams ketina padidinti atlyginimus 100 eurų ir tam kasmet biudžete reikės rasti apie 5-9 mln. eurų. Nuo šios sumos sumokėjus mokesčius, darbuotojai gaus beveik tiek, kiek kainuoja transporto bilietas. “Civitta” ekspertai skaičiuoja, kad transporto spūstis sumažinus 6 proc., žmonės sutaupys apie 34 mln. Eur kasmet, o nauda įvedus nemokamą viešąjį transportą yra du kartus didesnė, nei papildomas lėšų poreikis. Taigi, skaičiai akivaizdžiai parodo, kad nemokamą viešąjį transportą galime turėti nenuskriaudžiant nei gyventojų, nei miesto biudžeto, o priėmus teisingus sprendimus.


  
aha 2019-04-13 08:43:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
-16
Uzdrauskit bl ta inteneta. Uzteks cia tos demokratijos. Skvernas su Birbauskiu puikiai tiktu diktatoriaus ir slaptosios policijos vado vaidmenims...   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kova su Sosnovskio barščiais
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
REKLAMA
Ligoninė (stopkadras)
Nacionalinis kraujo centras skelbia pavojų. Sparčiai senka donorų kraujo atsargos. Šiąnakt šalies ligoninėje netekusiai daug kraujo gimdyvei gyvybė buvo išgelbėta perpilus dar ...
Gitanas Nausėda ir Linas Linkevičius (nuotr. fotodiena.lt / tv3.lt koliažas)
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda antradienį aptarė būsimą pirmąjį šalies vadovo vizitą į Lenkiją. Anot L. Linkevičiaus, ...
Jie pasake „ne“ alkoholiui (nuotr. 123rf.com)
Valstybės dienos šventės Dauguose metu uždrausta prekiauti stipriaisiais alkoholiniais gėrimais, per Žolinės atlaidus Pivašiūnuose – bet kokiu alkoholiu, antradienį skelbia ...
Ugniagesys gelbėtojas Jonas Vaišutis (nuotr. TV3)
Į Lietuvą grįžtant šilumos bangai žmonės vėl skuba gaivintis prie vandens telkinių. Tačiau dar vasaros pradžioje realybė yra gąsdinanti: per dvi birželio savaites nuskendo 21 ...
Trakų rajono tarybos delegacija Turkijoje (nuotr. facebook.com)
Keturių Trakų rajono savivaldybės politikių komandiruotė į Turkijos miestą socialiniame tinkle papiktino trakiškius, kurie stebisi, kaip tokios išvykos gali pagelbėti miestui ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų