Atsakymas paprastas – žinoma, kad gali, jeigu tas premjeras yra pelnęs Prietaiso pravardę, o jo Sekretoriatui vadovauja sovietinės ir brazauskinės nomenklatūros Cream of the Cream, asmeninė ilgametė Algirdo Brazausko reikalų patikėtinė Džiuljeta Žiugždienė, dar su Vincu Kapsuku bolševikų valdžią Lietuvoje įvedinėjusio stalininio “liaudies komisaro”, Lietuvos istorijos faksifikatoriaus Juozo Žiugždos anūko Giedriaus našlė.
Dabar jau tiksliai nebepamenu, kada ponia Džiuljeta pradėjo dirbti pas Algirdą Brazauską (papildymas - teigiama, kad Brazauskas ją atsivedė į savo Prezidentūrą 1993 metais. Kadangi žmonių “iš gatvės” ten nebuvo, vadinasi, Žiugždienė buvo “grupės draugų” ratelio dalis dar nuo sovietmečio), bet kai šis 1998 metais užbaigęs savo prezidentinę kadenciją įkūrė “Algirdo Brazausko paramos fondą”, Žiugždienė tapo šios Mokslų Akademijos rūmuose įsikūrusios ganėtinai mįslingos įstaigos vadove. Ganėtinai mįslingos todėl, kad įtakingiausiam Lietuvos politikui priklausęs fondas jokios pastebimos veiklos nevykdė, gal tik retkarčiais paremdavo jaunųjų politikų stovyklas ir stabiliai - Audriaus Siaurusevičiaus vestą TV laidą “Spaudos klubas”.
Kai 2001-ųjų vasarą Brazauskas iš pensininko tapo Vyriausybės vadovu, jo paramos fondas veiklą tarsi nutraukė, bet likviduotas nebuvo, turimų prestižinių patalpų neapleido, o ponia Džiuljeta, formaliai dar įrašyta šios įstaigos kontaktiniu asmeniu, persikėlė įkandin savo šefo į Vyriausybės rūmus ir tapo Ministro Pirmininko Sekretoriato vadove.
Čia reikėtų paaiškinti, kad premjero Sekretoriato vadovė - tai visai ne sekretorė ar sekretorių viršininkė, kaip kam nors gali pasirodyti (nors, žinia, profesionalės Vyriausybės aparato sekretorės besąlygiškai vykdo Sekretoriato vadovės pavedimus). Tai asmeninė Ministro Pirmininko padėjėja, darbotvarkės, susitikimų, reikalų bei pavedimų tvarkytoja, kontaktinis asmuo, tarpininkė ir visų slapčiausių reikalų patikėtinė. Kartais net apsaugos karininkai žino mažiau apie savo principalo reikalus, nei Sekretoriato vadovė. Kaip žmogus, kadaise dirbęs Ministro Pirmininko aparate galiu paliudyti, jog nėra tiesesnio kelio pas Vyriausybės vadovą, nei per jo Sekretoriato vadovę.
Tai štai - Džiuljeta Žiugžienė tvarkė Brazausko reikalus pirma šio vardo paramos fornde, paskui perėjo tvarkyti premjero reikalų į Vyriausybę, o kai 2006 metais Brazauskas atsistatydino, toliau liko Ministro Pirmininko Sekretoriato vadove - ją, kaip vertingą administracinį palikimą, perėmė permjeru tapęs Gediminas Kirkilas. Nors aš asmeniškai manau, kad Žiugždienę šiam priverstinai paliko pats Brazauskas - kad prižiūrėtų naująjį premjerą ir išlaikytų brazauskinių reikalų tęstinumą, mat Kirkilu LKP/LDDP/LSDP patriarchas nelabai pasitikėjo.
Kai 2008 metais rinkimus laimėjo konservatoriai ir socdemams teko apleisti Vyriausybę, Džiuljeta Žiugždienė niekur iš valdžios kabinetų neprapuolė - ją į savo komandą pasiėmė (o gal buvo kažkieno primygtinai paprašytas paimti?) Seimo pirmininku tapęs Arūnas Valinskas.
Seimo pirmininko aparate ponia Džiuljeta neužsibuvo - pratusi prie vykdomosios valdžios, 2010 metais ji išnyra Valinsko partijos deleguoto kultūros ministro Arūno Gelūno dešinėje - tampa jo patarėja ir atstove spaudai, kartu su ministru inspektuoja šimtamilijones lėšas surijusį paskutinį Algirdo Brazausko asmeniškai kuruotą projektą - Valdovų rūmų statybas. Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko, ponios Džiuljetos kandidatūra buvo svarstoma į Valdovų rūmų administracijos direktorės pavaduotojos pareigas ir jis iš anksto džiaugėsi galėsiąs gauti tokią svarią pagalbininkę. Tik kažkas, regis, tuomet užsikirto, tad savo karjerą Kultūros ministerijoje Džiuljeta Žiugždienė 2012 metais baigė Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento direktore.
Kaip nesunku suprasti, 2012 buvo Seimo rinkimų, kuriuos laimėjo LSDP, metai ir, premjeru tapus Algirdui Butkevičiui, ponia Džiuljeta grįžo į savo, galima sakyti, paveldimą postą - vadovauti Ministro Pirmininko Sekretoriatui. Tad jei ne tas STT įsikišimas, būtų vadovavus iki Vyriausybės kadencijos pabaigos, o gal ir toliau, žiūrint, kas bus kitos Vyriausybės vadovu.
Štai tokios, į akis nekrintančios, žiniasklaidai mažai žinomos džiuljetos ir yra tikrosios kertinės brazauskinių valdžios figūros. Premjerai keičiasi, o džiuljetos lieka, tad draugauti su jomis privalu, jei nori turėti gerą ryšį su valdžios aparatu. Štai puikiai suprato nušalintasis Utenos socialdemokratų meras Alvydas Katinas, buvęs Liaudies deputatų tarybos Utenos vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus vedėjas ir LKP Utenos komiteto Ideologijos skyriaus vedėjas.
