2015.03.27 13:41

Besibaigiant kasmetinei akcijai „Veiksmo savaitė be patyčių“ džiaugiuosi mokslininkų, psichologų, moksleivių, tėvų, žiniasklaidos ir žymių žmonių neabejingumu bei drąsa kalbėti patyčių ir jų žalos tema. Tikėjausi, kad reaguodamas į šios savaitės pradžioje paskelbtus duomenis, kad patyčių mokyklose ėmė daugėti, šią savaitę apie konkrečius veiksmus, kaip spręsti šią problemą mokyklose pagaliau prabils ir Švietimo ministras.

Liutauras Kazlavickas (nuotr. asm. archyvo)

Liutauras Kazlavickas (nuotr. asm. archyvo)

Klydau. Pasirodo, kad šią problemą ministerija tepaminėjo surengta diskusija. Nes Vyriausybės valandoje klausiamas, ar ministerija žada ko nors imtis, kad valstybės valdomose mokyklose vaikai nebepatirtų patyčių, užgauliojimų, engimo, o kartais – net ir fizinio smurto, jokiais konkrečiais planais ministras D. Pavalkis pasidalinti negalėjo.  

REKLAMA

Į klausimą, ar ministerija jaučia atsakomybę už tai, kad mūsų šalies mokyklose, kuriose turėtų būti užtikrinta vaikų teisė į saugią ir sveiką aplinką, daugiau nei 100 tūkstančių mokinių patiria įvairių formų patyčias, ministras teatsakė, kad dėl jų kalta visuomenė, o nepriimtinas vaikų elgesys yra atspindys to, kas kartais vyksta Seime ir spaudoje. Tiesa, per pastaruosius metus nuo kelių milijonų litų iki keliasdešimties tūkstančių eurų sumažėjusį finansavimą patyčių prevencijos programoms ministras pažadėjo kompensuoti ES struktūrinių fondų paramos galimybėmis. Tikėkimės, kad taip ir bus.  

Tačiau dabar – grįžkime prie šiandienos realybės ir šiandieninio požiūrio. Posakiui, jog vaikai – mūsų (turbūt ministras turėjo mintyje mus visus, ne tik Seimo narius ir žiniasklaidą) atspindys, pritarčiau ir aš, tačiau taip pat tikiu, kad patyčias nemenka dalimi skatina abejingumas ir nenoras prisiimti atsakomybės už esamą situaciją. Šiuos abu dalykus įžvelgiu Švietimo ministro išreikštoje pozicijoje, kurią, matyt, nulėmė šiek tiek paviršutiniškas ir pavojingas suvokimas, jog patyčios visuomenėje yra tam tikra norma, o ne didelė bėda, kurią nedelsiant reikėtų spręsti.  

Jei ministras, kurio vadovaujama institucija formuoja švietimo politiką, nustato tikslus, valdymo, finansavimo taisykles ir būtinus kokybės standartus mokyklose, dabartinėje situacijoje neįžvelgia savo atsakomybės ir pareigos ką nors keisti, ar galime tikėtis pozityvių permainų? Kam tuomet buvo organizuota diskusija – juk joje dalyvavę visuomeninkai jau dabar dirba, kad patyčių būtų mažiau. Vardan proginės imitacijos? Ir kokią vertę šiandien beturi prieš penkerius metus Prezidentės ir tuometinio Švietimo ministro pasirašytas memorandumas „Vaikystė be patyčių“, jei pasikeitus valdžiai, jo idėja dūla stalčiuose, o patyčių problema ministerijos vadovybei tapo tiesiog norma, būdinga visai visuomenei?  

REKLAMA

Jeigu tik atsirastų noro ir būtų pripažinta, kokiu mastu problema vis dėlto egzistuoja – būdų spręsti patyčias mokyklose yra. Visų pirma, prevencinės programos. Jų metu į darbą yra įtraukiamas visas mokyklos personalas, vaikai ir tėvai, jie yra mokomi atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. Bendruomenė taip pat gali pasikviesti specialistų, padedančių vykdyti programos rekomendacijas ir pritaikyti jas konkrečioms situacijoms. Specialistai sutaria, jog prevencinės programos privalo būti diegiamos ne atsitiktinai ir atsainiai, kaip yra dabar, o visose mokyklose bei tapti nuolatine švietimo dalimi, nes patyčioms įveikti, deja, bet prireiks daugiau nei kelerių metų.  

Dalis mokyklų tokias programas sėkmingai vykdo, tačiau daugelyje kitų pasigirsta, mano manymu, nepateisinami pastebėjimai, kad už saugios emocinės aplinkos sudarymą, t.y. už papildomas pamokas, pedagogams nemokama. Deja, bet susikoncentravimo tik į dalykinį mokymą ir ruošimą egzaminams neužtenka, pagaliau reikia pradėti orientuotis ir į vaikų socialinių įgūdžių lavinimą. Todėl mokytojų darbo krūviai turi būti perskirstyti taip, kad jie galėtų skirti laiko ir dėmesio vaikų emociniam ugdymui.  

Šioje vietoje verta pradėti kalbėti ir apie mokyklų vadovų atsakomybę už vaikų emocinę aplinką ugdymo įstaigose. Be tik į mokinio ugdymą nukreiptos veiklos vertinimo, į mokyklų vadovų atestacijos tvarkas reikia įtraukti ir vertinimą, susijusį su tuo, kaip jų vadovaujamose mokyklose yra stebimas bei kontroliuojamas emocinis mikroklimatas, psichologinė aplinka ir bendruomenės narių savijauta.  

REKLAMA

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į jau kelerius metus mokyklose veikiančias ir saugią aplinką jose turinčias užtikrinti, taip pat mokinių tarpusavio bei pedagogų ir moksleivių santykių problemas sprendžiančias Vaiko gerovės komisijas. Jos turėtų analizuoti vaikų elgesio taisyklių pažeidimus, smurto ir patyčių atvejus, ieškoti tokių problemų sprendimo būdų, bendradarbiauti su tėvais ir, jei reikia, su specialistais. Skamba gražiai, tik kyla klausimas, ar tai veikia? Ar tikrai komisijas sudarantys nariai, kuriuos, beje, skiria mokyklos vadovas, yra pajėgūs spręsti tokias bėdas? Juk daugelyje mokyklų net nėra psichologo, o kiti jų darbuotojai dažnai tiesiog nemoka identifikuoti patyčių ar kitokių netinkamo vaikų elgesio formų, ką jau kalbėti apie šių problemų sprendimą.  

Anot veiksmo savaitės „Be patyčių“ iniciatoriaus dr. Roberto Povilaičio, ši akcija nekelia sau tikslo sumažinti patyčias per savaitę, o siekia sukelti didelį rezonansą, kad visi, nuo kurių priklauso, kad patyčių būtų mažiau – pergalvotų savo elgesį, planus ir prioritetus.  

Linkiu, kad Švietimo ministras tai taip pat padarytų – juk šiandien turime galimybę nuspręsti, kokioje aplinkoje užaugs jaunoji karta. Pasiūlykime jai ne palaukti, kol pasikeis aplinka, bet saugią ir draugišką mokyklą, tuomet ji, šiek tiek paūgėjusi, galėtų kurti ir kitokių atspindžių visuomenę.  

Petras
2015-03-27 16:05:37
Švietimo ir mokslo ministro požiūris ir pasisakymas į patyčias bendro lavinimo mokyklose nieko gera nežadantis ,pasyvus. Pasibaigus socializmui ,staigiai pralobę prichvatizatorių vaikai praturtėjo ,o savo apranga ,batais telefonais,cigaretėmis ir kt . ėmė tyčiotis iš biednesnių ar daugiavaikių šeimų vaikų. Gal tas problemas kiek spręstų privaloma mokinio uniforma?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Vilija 2015-04-01 09:21:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ugdymas susideda iš mokymo, lavinimo ir auklėjimo. Auklėjimo mokyklose seniai nebeliko. Mokytojai dabar - tik mokymo paslaugų tiekėjai. Patyčios - tik viena neišsiauklėjimo apraiška, kurios pagrindas yra puikybė, netolerancija kitokiems, taip pat stebinčių patyčias - konformizmas, bailumas, nedraugiškumas ir t.t.. Galim kiek norim aiškinti, kaip blogai tyčiotis, nieko nebus, jei nebus kapstoma giliau, jei nebus GRĄŽINTAS į mokyklas AUKLĖJIMAS ir nebus apmokama už šią nelengvą veiklą. Sovietiniais metais bent auklėjimo valandėlės būdavo. Geras pedagogas galvodavo, kaip suburti klasę, kaip palaikyti draugiškus santykius, spręsdavo bendravimo problemas. Žodžiu, norint spręsti problemą realiai, reikia kapstyti DAUG GILIAU!   ATSAKYTI
Petras 2015-03-27 16:05:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Švietimo ir mokslo ministro požiūris ir pasisakymas į patyčias bendro lavinimo mokyklose nieko gera nežadantis ,pasyvus. Pasibaigus socializmui ,staigiai pralobę prichvatizatorių vaikai praturtėjo ,o savo apranga ,batais telefonais,cigaretėmis ir kt . ėmė tyčiotis iš biednesnių ar daugiavaikių šeimų vaikų. Gal tas problemas kiek spręstų privaloma mokinio uniforma?   ATSAKYTI

Top Video

Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
REKLAMA
Linas Kukuraitis (nuotr. LRVK | Darius Janutis)
Vis garsiau piktinantis, kad nuo koronaviruso labiausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės – ne tik susirga, bet ir praranda darbus, Socialinės apsaugos ir darbo ...
Edward Lucas  (nuotr. SCANPIX)
Vladimiras Putinas dažnai kritikuojamas už savo nostalgiją SSRS (gerai prisimenama, kaip jis šios valstybės subyrėjimą pavadino „geopolitine katastrofa“). Tačiau tūkstančiai ...
Tadas Povilauskas (nuotr. Organizatorių)
Po savaitės prasideda vasara – aktyviausias turizmo sektoriui metų laikas. Šiemet jis bus kitoks – veikiausiai turistų iš užsienio bus tiek, kiek jų atvyks iš Latvijos ir ...
Kęstutis Girnius (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
Tęsiantis karantinui, pasigirsta vis daugiau nuogąstavimų, kad diskriminuojami vyresnio amžiaus žmonės. Socialinėje erdvėje visuomenė vis dažniau komentuoja, kad net ir ...
Edward Lucas (nuotr. Paulius Peleckis/Fotobankas)
Reputacija kuriama lėtai, bet išnyksta staigiai – dažniausiai kai itin svarbūs įvykiai sufokusuoja senus, bet dar miglotus nuogąstavimus. Daugeliui žmonių buvo neramu dėl ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų