Prezidentė Dalia Grybauskaitė svajoja apie naujus draugus. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė svajoja apie naujus draugus. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei perimant užsienio politikos vadeles buvo deklaruojamas pragmatizmas, labiau proeuropietiška kryptis ir puikių santykių su kaimynais palaikymas. Ankstesnis siekis būti „regiono lyderiais“ ir dalyvauti eksportuojant demokratines revoliucijas į rytus, taip pat glaudus ryšys su JAV buvo nurašytas, kaip netinkamas. Ką Lietuva užsienio politikoje, vadovaujant D. Grybauskaitei, laimėjo ir ką pralošė?

Buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, atsistatydinęs dėl D. Grybauskaitės spaudimo ir vėliau tapęs Europos Sąjungos atstovu Afganistane, šalies užsienio politiką vadina „bevektorine“. Ministro poste jį pakeitęs Audronius Ažubalis prezidentei įtinka - savarankiškumo nedemonstruoja. Analitikai Lietuvos laimėjimus vertina skirtingai.

Sąjungininkų ir draugų nėra kuo pakeisti

Politikos apžvalgininkas Aidanas Praleika nesutinka su teiginiu, kad Lietuva atsisakė senųjų sąjungininkų, yaptingai, jei kalbame apie tokias valstybes, kaip JAV, Lenkija, Latvija, Estija ir kt. „Gal šiandien tarpusavio santykiai su jau tradiciniais tapusiais sąjungininkais ir partneriais nėra šviesiausioje stadijoje, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad turėtume nuo jų nusisukti ir pulti ieškoti kažkokių neegzistuojančių „naujų draugų“. Pavyzdžiui, ne pirmą kartą apsižodžiuojame su Lenkija tautinių mažumų klausimais, tačiau vistiek liekame strateginiais partneriais. Juk Vokietijai prisijungus prie „Nordstream“ projekto, neėmėm jos vadinti priešiška valstybe. Santykius su visais esamais partneriais turime grįsti savitarpio supratimu ir dialogu, o ne pūstis, kaip, neva, mes stipriai įsižeidę esame“, - teigia jis

REKLAMA

Pasak A. Praleikos, šiandieninė situacija yra tokia, kad esamų sąjungininkų mes negalime pakeisti, net jei ir parėkaujame, kad jie buvo paėmę mus politikos įkaitais. „JAV mums teikiamų saugumo garantijų negalime pakeisti partneryste su Pietų Afrika arba Indija, o tarpusavio nesutarimus su Lenkija išspręsime tikrai lengviau, nei tokius pačius konfliktus su Baltarusija. Apskritai, nelabai telpa į galvą, apie kokius „naujus draugus“ galime kalbėti?“, - klausia jis.

Ne ką daugiau, anot apžvalgininko, galima prifantazuoti apie santykius su tokiomis šalimis, kaip Gruzija. Nuo Rusijos agresiją neseniai patyrusios šalies, iš kurios atplėšta dalis teritorijos, kaip dera prisiminti, D. Grybauskaitė iškart ėmėsi demonstratyviai distancijuotis. Šios šalies vadovas Michailas Saakašvilis, prezidento Valdo Adamkaus laikais buvęs vienu laukiamiausių svečių Lietuvoje, net nebuvo kviečiamas į Kovo 11-osios akto dvidešimtmečio minėjimą. Vėliau D. Grybauskaitė padarė viską, kad išvengtų susitikimo su juo per Algirdo Mykolo Brazausko laidotuves. Taip buvo akivaizdžiai siekiama įsiteikti Rusijai ir buvo ypač laukiama, jog taip pavyks prisikviesti šios šalies vadovą į Lietuvą oficialaus vizito. Nepavyko.

Tuo pačiu, matyt siekiant nieko neišskirti, į minėtą jubiliejų nebuvo kviečiamas nei vienas Kaukazo šalių lyderis, nors Lietuva vykdo Europos Sąjungos partnerystės programą Azerbaidžane, o Lietuvos verslas ten 2009 metais investavo daugiau nei bet kur pasaulyje. Tai ne tik keistokas „pragmatizmo” suvokimas. Deklaruodama, kad vertybinė užsienio politika turi būti pakeista į politinio turgaus principus, Lietuva turi susitaikyti su tuo, kad didžiosios valstybės lengviau susitars tarpusavy, nes turi daugiau svertų ir daugiau pasiūlymų viena kitai.

REKLAMA

„Jei mes vis dar galvojame, kad geriau turėti demokratijos ir savarankiškumo principų besilaikančius (ne tokius jau tolimus) kaimynus, su kuriais mus sieja dar ir bendra karti istorinė patirtis - negalime numoti į juos ranka. Eilinį kartą visiems „pragmatikams“, manantiems, kad vertybes galima iškeisti į pigesnes dujas, galima priminti kaip mes patys džiūgavome nepragmatiškais veiksmais tų valstybių, kurios pirmosios ryžosi pripažinti mūsų valstybingumą, nepaisydamos to, ką apie tai pasakys Maskva“, - primena A. Praleika.

Kitas politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas taip pat pabrėžia, kad naujų draugų rasti nepavyko. „Kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nėra joks draugas – visiškai aišku. Ar bus iš mėginimo flirtuoti kokios naudos verslui – irgi tik ateitis parodys. Pačios ES politika Baltarusijos atžvilgiu nėra aiški, nes trumpas medaus mėnuo baigėsi ir nenutiko nieko naujo, dėl ko Europa turėtų pradėti gerbti A. Lukašenką, kurį anksčiau izoliavo. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius, pakeitęs anksčiau Lietuvos remtą Viktorą Juščenką, irgi realių ženklų nerodo“, - sakė jis portalui „Balsas.lt“.

Į deklaraciją, kad būsime mažiau proamerikietiški, o labiau proeuropietiški, A. Medalinskas taip pat žiūri atsargiai. „Nereikia pamiršti, kiek svarbi ES šalims yra Rusija, kaip energetikos partnerė. O mes dabar mėginame savo energetikos problemas spręsti vien per Briuselį“, - primena jis.

„Balsas.lt“ taip pat primena, kad nuo ES didžiųjų šalių priklausantys, Lietuvai nenaudingi Rusijos energetiniai projektai sėkmingai stumiasi į priekį, o Lietuvos sąjungininkė NATO ir viena iš ES lyderių sėkmingai parduoda Maskvai modernius karinius laivus.

REKLAMA

Rezultatas toks pat

Pragmatinius santykius su visu pasauliu deklaravusi Lietuva pastaraisiais metais ypač pabrėždavo, kad svarbus yra eknominis bendradarbiavimas. Nepaisant to, nepaisant atsiribojimų nuo M. Saakašvilio ir bendrų D. Grybauskaitės fotografijų su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, dujas Lietuva ir vėl perka brangiausiai Europoje.

Mat populiarios D. Grybauskaitės remiamas nepopuliarus premjeras Andrius Kubilius nusprendė pasigalinėti su Rusijos dujų gigantu GAZPROM, net neturėdamas suskystintų dujų terminalo nei tikslios žinios, kada jis bus pastatytas ir ėmėsi skubiai įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) energetikos direktyvos vadinamąjį trečiąjį paketą.

A. Kubilius aiškina, kad terminalo statyba su juo tiesiogiai susijusi. Trečiasis paketas reikalauja atskirti dujų perdavimo ir paskirstymo valdymą. Neatskyrus dujų perdavimo ir paskirstymo statyti terminalą, anot A. Kubiliaus, nebūtų prasmės, nes į Klaipėdą atplukdytų dujų Lietuva, neva, negalėtų paskirstyti vartotojams, mat valstybė šiuo metu nevaldo dujų magistralinių vamzdynų. Tai daro „Lietuvos dujos“, kurių akcininku yra GAZPROM. Nepriklausomai nuo to, ar teisus A. Kubilius, ar jo kritikai, teigiantys, kad pirma reikia bent pradėti statyti terminalą, o tik paskui mojuoti Trečiuoju paketu, kurio įgyvendinimą buvo oficialiai įmanoma atidėti, GAZPROM ir Rusijos toks Lietuvos uolumas nepradžiugino.

Lietuvos valdžia, pamačiusi dujų kainą, nubėgo skųstis ES institucijoms. Tai kai kuriems analitikams kelia nusistebėjimą.

REKLAMA

Buvęs Europos parlamentaras, ekonomistas Eugenijus Maldeikis tokį elgesį laiko vaikišku. „ES pozicija yra visiškai aiški – už savo energetiką atsako pačios šalys-narės. Mes pradžioje plūstame GAZPROM, pradedame kovą su juo, o paskui bėgame į Briuselį skųstis ir prašome, kad jis susiderėtų už mus. Gal nesuvokiama ir dar viena realybė, kad Briuseliui ir ES šalims santykiai su Rusija yra itin svabūs?“, - stebisi jis.

Pasak E. Maldeikio, vienur deklaruojamas pragmatizmas, kitur elgiamasi priešingai. „Dabar dar galime įsivelti į ginčą ir konkurenciją su Latvija dėl suskystintų dujų terminalo statybos. Tai niekam neatneš naudos“, - perspėjo ekonomistas.

Tuo pačiu A. Kubilius viešai pasveikino Rusiją už siekį „pabaigti pilietinį karą su savo istoriją“, nes Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės vystymo taryba prie Rusijos prezidentūros pasiūlė pripažinti Sovietų Sąjungos atsakomybę už totalitarinio režimo nusikaltimus. Tiesa, tai ir vėl tik deklaracijų lygio laimėjimai, nekeičiantys fakto, kad didelių ekonominių naudų, kurios žadėtos deklaruojant naujoves užsienio politikoje, kol kas nepasiekta.

Nepragmatiška simbolika

Atšalę Lietuvos ir Lenkijos santykiai taip pat įdomi tema. Nuolat Lenkijos žiniasklaidą ir valstybių bendravimą stebintis žurnalistas Vitalijus Karsakorskis pastebi, kad kalti ne tik savivaldybėse ar Europos parlamente rėkaujantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos populistai, bet ir Lietuvos valdžia.

„Jau vien tai, kad buvo sulaužyta tradicija ir pirmo prezidentės vizito adresas nebuvo Varšuva – daug ką parodė. Buvo pasirinkti Briuselis ir Stokholmas. Su šiais adresais viskas tvarkoje, tačiau Lietuva, tokiu būdu, pati parodė, kad į strateginę partnerystę su Lenkija nežiūri, kaipo į prioritetą“, - teigė jis portalui „Balsas.lt“.

REKLAMA

Pasak V. Karakorskio, tai tik simbolinė politika, bet ji esanti taip pat svarbi. „Vėliau jau buvo judesiai iš Lenkijos pusės, pono Bronislawo Komarowskio atvažiavimas „pailsėti“ ir pan. Bet Vilnius, mano supratimu, kaltas labiau. Žinau apžvalgininkų, kurie mano, kad Lenkija išvis nėra joks strateginis partneris ir net negali būti. Tokiems noriu tik priminti istoriją ir pasakyti, kad iš tokio nusistatymo visuomet laimėdavo tik kaimynas rytuose“, - sakė žurnalistas.

Tiek A. Medalinskas, tiek V. Karakorskis sutinka, kad Lenkija, pastaraisiais metais, vykdo Lietuvos atžvilgiu ne kokią nors „Lietuvos politiką“, o savo „rytų politiką“. A. Medalinskas čia pasigenda Lietuvos linijos, o V. Karakorskis priduria: „Mūsų diplomatija turi siekti pakeisti tokį supratimą. Lietuva yra nuo Lenkijos į šiaurę geografiškai, o politiškai – tie patys Vakarai. Tad mūsų atžvilgiu vykdyti tokią pačią politiką, kaip atžvilgiu „rytinių teritorijų“ – Baltarusijos ar Ukrainos – yra nelogiška“, - mano žurnalistas.

Lenkija, kaip primena žurnalistas, yra pagrindinė JAV strateginė partnerė regione. „Lenkijos ir Lietuvos dabartiniai santykiai yra prezidentės D. Grybauskaitės politikos JAV atžvilgiu rezultatas“, - įsitikinęs jis.

Kaip žinia, prezidentė D. Grybauskaitė yra viešai pareiškusi, kad Lietuva buvo tapusi JAV politikos įkaite. Ji taip pat entuziastingai inicijavo Lietuvoj, neva, egzistavusių slaptųjų JAV žvalgybos kalėjimų, skirtų įtariamiems teroristams, paieškas.

Tiesa, kai kurie apžvalgininkai mano, kad JAV yra didžiausia Lietuvos geopolitinė problema. Pasak jų, JAV į valdžią atėjus administracijai, kuri nelaiko Rytų Europos prioritetiniu regionu, Lietuvai tenka keisti politikos kursą. Tik ar nenutiks taip, kad jį kaitaliojant pagal mūsų, JAV ar kitos šalies prezidentų personalijas – apsisuks galva?

Taigi
2011-03-28 08:39:30
Geras straipsnis. Parašyta sklandžiai ir aiškiai.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
zemaitis 2011-03-28 21:50:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mano nuomone,begome nuo vilko o uzsokome ant meskos.Kas bus toliau sunku prognozuoti.Blogiausia yra tai, kad mums svarbiausia yra isgalvotoji laisve. Reiktu suprasti, kad tokios mazos salys kaip Lietuva, visada nuo kazko bus priklausomos.   ATSAKYTI
Esmeralda 2011-03-28 12:41:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Autorius kaip visada puola gerbiamą Prezidentę.   ATSAKYTI
Jurgis Anuprui 2011-03-28 12:41:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dabar jau ir man "vartosi", reiškia sutvarkė.   ATSAKYTI
Anupras 2011-03-28 11:20:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Man viskas normaliai vartosi.   ATSAKYTI
Jurgis 2011-03-28 09:32:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaip supratau, straipsnis turėjo būti 4 puslapių, tačiau paspaudus "2 psl." arba "kitas" kompas išmeta kažkokią nesąmonę.
O Praleika taip nieko ir nepasakė. Mes ir patys žinome, kad realus mūsų partneriai turi būti tie patys (JAV, Lenkija etc.), bet juk Grybauskaitė elgiasi priešingai, o apie tai Praleika nieko nepasakė.   ATSAKYTI
PP 2011-03-28 08:50:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
JAVir Lietuva niekada nedraugavo. Kaip ir nedraugauja ponas su ubagau. JAV tai ne partnerė ir tai reiktų suprasti .Draugiški kaimyniniai santykiai su kaimynais turėtų būti Lietuvos užsienio politikos prioritetas.Ką šiandien turime reikia taisyti,nepusti vien vakarietiškos dūdelės.   ATSAKYTI
Taigi 2011-03-28 08:39:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Geras straipsnis. Parašyta sklandžiai ir aiškiai.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
Remigijus Šimašius (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Nors koronaviruso atvejų Lietuvoje ir daugėja, Vilniaus miesto savivaldybės meras pasidalijo, kokie pokyčiai laukia sostinės gyventojų, tačiau pabrėžė, kad vis dar kyla ...
Linkevičius susitiko su Lenkijos užsienio reikalų ministru (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pervežant kovai su koronavirusu reikalingus medicinos reikmenis ir įrangą, turėtume sulaukti NATO orlaivių pagalbos, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Man ...
Vytautas Kasiulevičius (nuotr. Fotodiena.lt)
Lietuvoje ir toliau augant užsikrėtusiųjų koronavirusu žmonių skaičiui, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius perspėja, kad dėl to gali kilti rimtų sunkumų ...
(asociatyvi nuotr.) (nuotr. stop kadras)
Latvijoje ketvirtadienio vakarą dėl atvykstantiesiems matuojamos temperatūros nusidriekė 12 kilometrų laukiančių atvykti į Lietuvą automobilių eilė. Valstybės sienos apsaugos ...
Seimo narys pasitikrinęs laisvai vaikšto, o grįžę iš užsienio negauna testo (nuotr. stop kadras)
Parlamentarai vos prieš pora dienų palaimino karantino taisyklių griežtinimą, bet numatytos tvarkos patys laikosi ne visi. Panašu, kad saviizoliacijos nepaiso ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų