Elektra, dujos, degalai - už viską lietuviai turi permokėti, kad kažkas pasipelnytų. Reuters/Scanpix nuotr.

Vartotojai laukia po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išaugsiančių sąskaitų, o energetikos išteklių perpardavėjai pasipykdami dalijasi milijardus litų, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“.

Galingo liūto šešėlyje

Lietuvoje ne pirmi metai spėliojama, kiek vartotojui kainuos elektra, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas kadaise tikino, kad elektra brangs vos keliais centais. Mažiau fantazijos turintys ekspertai kalba apie visai kitokius skaičius.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigia, kad kilovatvalandė elektros gali kainuoti 45 centus. Minimi ir 60 centų už kilovatvalandę. Kadangi vėl brangsta nafta, kalbama ir apie pesimistinį scenarijų – 80 centų. Tačiau 2010 metų sausio 1-osios, kai pradės smaugti naujos elektros kainos, ne visi laukia su nerimu.

Yra skaičiuojančiųjų būsimą pelną, kurį gaus vien už tai, kad laiku atsidūrė tinkamoje vietoje ir žino, kaip patepti reikalingiems žmonėms. Kol laužomos ietys – kaip čia pigiau nugalabijus brutaliam pasipinigavimui sutvertą nacionalinės energetikos monstrą LEO LT, − kitos milijonų melžtuvės sėkmingai tęsia ir plėtoja savo veiklą.

Neseniai atgaivinta sena tema – vėl pasidomėta Energijos realizacijos centru (ERC), kuris užsitikrino monopoliją neišvengiamam rusiškos elektros importui. Ši bendrovė yra Rusijos elektros energijos monopolininko „Inter RAO“ antrinė įmonė, tačiau nei energetikos ministro, nei premjero tokia padėtis nebaimina.

REKLAMA

ERC yra tipiška tarpininkaujanti įmonė, kuri nei gamina elektrą, nei turi perdavimo tinklų. Kaip ir dujų ar vamzdynų neturinti Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ prielipa bendrovė „Dujotekana“. Per parlamentinius svarstymus paviešinus kai kurias Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagas, paaiškėjo, kad bendrovės interesus užkulisiuose gynė pati saugumo vadovybė ir daugybė kitų valdžios pareigūnų.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Algimanto Matulevičiaus, tokioms įmonėms įsteigti užtenka gebėjimo priversti šalies institucijas atiduoti joms milijonus litų. „Formaliai tereikia registracijos pažymėjimo ir įmonės rekvizitų, vadovo bei buhalterio“, − sakė A. Matulevičius. Jo teigimu, ERC reikalai nenuskambėjo taip garsiai kaip „Dujotekanos“ arba LEO LT tik todėl, kad bendrovė veikė kiek ramiau ir labiau laikėsi užnugaryje.

Korupcija atskiesta vagystė

A. Matulevičius savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ tvirtino, kad ERC pasipelnymo vaidmuo nei šalies politinei valdžiai, nei nacionalinio saugumo ar korupcijos klausimus kuruojančioms institucijoms nėra naujiena.

„Parlamentinio tyrimo metu labiau buvo iškilę dujų ir naftos klausimai. Tiesiog jie tada buvo aktualesni, − teigė politikas. − Kalbant apie tarpininkų verslą, kuris Lietuvoje paplitęs, galima tiesiai pasakyti, jog jis kuriamas tam, kad būtų galima plauti pinigus.

Oficialiai aiškinama, kad ERC įkurtas elektros energijos eksportui. Tai absurdas. Elektrinė gamina elektrą, Rytų ar Vakarų skirstomieji tinklai ją perduoda. Jei „Lietuvos energija“ turi elektros perteklių, tegul pati jį ir parduoda. Tarpininkas reikalingas, kad pelnas atitektų ne valstybei, o berniukams, kurie ten yra įsitaisę. Užsienietiškai tai vadintina korupcija, lietuviškai – vagyste.“

REKLAMA

Premjeras užsimerkęs pataikauja

Šį pelningą verslą, kuris parduodant ir perparduodant akcijas galiausiai atsidūrė Rusijos energetikų žinioje, įkūrė vienas iš Tėvynės sąjungos šulų Ramūnas Garbaravičius su buvusiu „Lietuvos energijos“ vadu, spėjusiu pavadovauti ir LEO LT, Rymantu Juozaičiu.

Šiuo metu ERC vadovauja R. Garbaravičiaus sūnus Jonas. Premjeras Andrius Kubilius, dažnai garsiai skelbiantis, kad nuo šiol valstybė valdys energetiką, o ne energetikai valstybę, nelabai nervinasi, kad jo bendražygis, dosnus partijos rėmėjas ir paskolų jai teikėjas galbūt susikūrė šeimines energetines ėdžias. Sunku patikėti, kad premjeras situacijos nežino. Štai ką A. Kubilius liudijo Seimo NSGK posėdyje 2006 m. lapkričio 3-iąją (kalba netaisyta).

„... buvo brėžiamos schemos tarp brolių Garbaravičių ir „Lietuvos energijos“; Ramūno Garbaravičiaus, mūsų frakcijos nario sūnaus, dalyvavimas „Lietuvos energijos" vadovaujamo komercinio departamento, rodos, taip. Tada mes parašėme paklausimą, kadangi matėsi, kad televizija turi duomenų daugiau, negu mes jų žinome, tai mes kreipėmės į Lietuvos saugumą klausdami, ar jie turi kokių nors duomenų apie tokius Lietuvos televizijoje paskelbtus įtarimus.

 Tada kaip tik A. Pocius (buvęs VSD direktorius – aut. past.) paskambino man, kad taip, jie turi duomenų, bet jie nenori atsakyti raštu į mūsų paklausimą, kad ateis V. Pociūnas (paslaptingai Baltarusijoje žuvęs VSD pareigūnas – aut. past.) su tam tikrais dokumentais ir parodys, būdamas įgaliotas Saugumo departamento vadovo, kas kelia jiems nerimą. Tada V. Pociūnas atėjęs parodė man pažymą. Aš nežinau, kur ji po to egzistavo neegzistavo toliau, kur iš tikrųjų buvo išdėstyti jų matomi tam tikri galimi pavojingi santykiai, liečiantys ir mūsų partijos narius ar ypač R. Garbaravičiaus sūnų, kuris dirbo „Lietuvos energijoje“.

REKLAMA

Remdamiesi ta informacija, kurią aš perskaičiau, mes po to ėmėmės kai kurių veiksmų ir savo partijos viduje, siūlėme R. Garbaravičiui spręsti kai kurias problemas, susijusias su jo, sakysime, šeimos narių darbu.“

Problemų sprendimu tikriausiai vadinamas daugkartinis akcijų perpardavimas ir palaipsnis parazitinės tarpinės verslo struktūros perdavimas rusų „Inter RAO“. Rezultatas – nieko neturinti įmonė, kuri sudaro sutartis, numatančias, kad rusiška elektra valstybė galės pigiausiai apsirūpinti tik per ją ir bus kontroliuojama (kas?) tų pačių rusų.



V. Pociūnas trukdė ne tik „Dujotekanai“

Dabartinės valdančiosios daugumos nenoras logiškai užbaigti vadinamąjį VSD skandalą, išsireikalauti ir paviešinti nuslėptas pažymas bei kitą skandalingą informaciją taip pat gali būti susijęs su energetinių tarpininkų pinigais.

Kad velionis karininkas V. Pociūnas domėjosi ERC reikalais, patvirtino ir buvęs Seimo narys A. Matulevičius.

„Turiu kalbėti atsargiai ir gailiuosi, kad ne viską pavyko išslaptinti. Komitetui liudijo daug žmonių ir tikrai buvo aišku, jog V. Pociūnas iš Lietuvos į Baltarusiją buvo išsiųstas todėl, kad buvo daug kam neparankus. Ne vien „Dujotekanai“, − teigė politikas. − Visi tie tarpininkai, darantys didžiulius pinigus, buvo mūsų saugumo vyrų akiratyje. Nenoriu kaltinti vienos partijos, nes interesų ribos čia brėžiamos kitaip – nėra partinių ribų.

Atskirai „Dujotekana“, atskirai „Rubicon“, atskirai ERC gal ir nebūtų tokie pavojingi. Bėda, kad juos vienija interesai, turi daug tarpininkų iš spaudos srities ir valstybės institucijų. Neketinu ginti brolių ir sūnų Garbaravičių, tačiau noriu pabrėžti, kad informacija apie juos ir ERC mums buvo primygtinai brukama, kai reikėjo įkurti LEO LT.“

Vienas kitą patampo už ūsų

Pastarosiomis savaitėmis atsinaujinęs viešas apsižodžiavimas tarp „Maximos“ valdomos „NDX energijos“ atstovų ir kitų subjektų, turinčių interesų energetikoje, nėra naujiena.

REKLAMA

Dar steigiant LEO LT, „Maximos“ dešimtuko atstovai viešai užsipuolė tuometinį „Lietuvos energijos“ vadovą R. Juozaitį dėl ERC ir „tarnavimo rusams“. Vėliau tai nė kiek nesutrukdė tai pačiai „Maximai“ paskirti šį asmenį pirmuoju LEO LT vadu. Šį kartą, reaguodami į kritiką žiniasklaidoje, jau ERC vadovai leido suprasti, kad skleidžiama informacija galbūt užsakoma tos pačios „NDX energijos“ ir esą paremta iš specialiųjų tarnybų nutekėjusia informacija.

„Lieka klausimas, kokios dar neskaidrios konkurencijos priemonės bus mestos į mūšį dėl pelno elektros prekybos versle?“ − graudino ERC komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas.

Parazitai ant kiekvieno kampo

A. Matulevičiaus nuomone, tokio pobūdžio tarpininkaujančios ir nežinia ką veikiančios kontoros yra ne mažesnė bėda nei monopolijos, kurias jos aptarnauja, ir rusų energetikai, kurie laikomi didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui.

„Kas yra LEO LT? Tai lyg mažytė ministerija, kuri niekam nereikalinga ir sukurta tam, kad valdytų akcijas, o ten sėdintys žmonės gautų didelius pinigus. Kas yra „Dujotekana“? Kai buvo privatizuojamos „Lietuvos dujos“, Algirdas Mykolas Brazauskas sakė, kad nebereikės tarpininkų, nes bus tiesiogiai bendradarbiaujama su „Gazprom“. Tačiau atsirado „Dujotekana“, kuri pasiima pinigus už nieką,  o „Gazprom“ piginant dujas, Lietuvai jos išliko brangios.

Kas yra „Rubicon group“ bendrovė „City Service“, su kuria vėl be konkurso pratęsta sutartis ir kuriai leidžiama toliau pelnytis šildant Vilniaus mokyklas? Šilumą juk gamina „Vilniaus energija“. Visur prikurta tarpinių firmelių, kurios tik susižeria pinigus“, − tvirtino A. Matulevičius.

Jo teigimu, Lietuvos vartotojams pavojingiausia ne tai, kad energetikos objektus perka rusai ar kitų šalių verslininkai. Blogiausia, kad valstybė atsisako pati derėtis dėl energijos kainų ir leidžia vartotojų sąskaita pelnytis įvairiems tarpininkams.

REKLAMA

„Turime vienintelę išeitį – energetika turi būti valstybės žinioje. Jokioms laisvoms rinkoms tai neprieštarauja“, – teigė politikas.


Rašyti komentarą...
t
tik tiek
2009-06-29 11:08:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuva-vagiu valdoma valstybe, o Vilnius-Europos vagiu sostine.
Atsakyti
0

S
SMS
2009-06-29 11:38:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
kietos rankos patrioto reikia, o tokio nėra.
Atsakyti
0

T
TT
2009-06-29 11:43:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl p. Kubiliui nesusitarti ir nepirkti perteklinės el.energijos iš Baltarusijos,perduodant valstybinei įmonei valdymą ir be tarpininkų?. Taip gi buvo ir Ukrainos pasiūlymas.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų