R. Šimašius.("News Bridgepix" nuotr.)

R. Šimašius.("News Bridgepix" nuotr.)

Opozicijai vis garsiau kalbant apie blogėjančią šalies ekonominę padėtį, Vyriausybė išlieka šaltakraujiška, tvirtindama, kad pagrindo panikuoti nėra. Apie tai, ar Lietuvai iš tikrųjų gresia ekonominė krizė, „Balsas.lt“ kalbėjosi su Laisvosios rinktos instituto prezidentu Remigijumi Šimašiumi.

R. Šimašius sako matąs dvi pagrindines Vyriausybės klaidas. Visų pirma, Vyriausybė turėtų imtis racionalesnių veiksmų su biudžeto išlaidomis, nes šiuo metu „yra elgiamasi taip, tarsi biudžeto įplaukos ir ateityje bus didelės ir tik augančios“.

Antra problema, E. Šimašiaus nuomone, yra pernelyg stipriai reguliuojama ūkio subjektų veikla. „Neatidaromi nauji konkurencingumo vartai, dėl to yra sunkiau prisitaikyti prie kintančios situacijos ūkio subjektams“, - sako instituto prezidentas. Pasak jo, tokia būklė gali turėti skaudžių ekonominių pasekmių.

Paklaustas, ar Vyriausybei dar ne per vėlu kovoti su artėjančia krize, E. Šimašius sakė, kad „viena vertus, priemonių imtis per vėlu, nes jų reikėjo imtis anksčiau. Kita vertus, nėra per vėlu, nes jų reikia imtis ir dabar“.

REKLAMA

Vyriausybės išlaidavimas per didelis

Instituto vadovas sako nenorįs vartoti žodžio „krizė“, tačiau mano, „kad laikai nėra tokie geri, kokie buvo prieš metus ar dvejus“. Anot LLRI prezidento, pagrindinis klausimas dabar – kaip ūkio subjektai ir Vyriausybė prisitaiko prie šitos situacijos.

„Aš drįstu teigti, kad ypač Vyriausybės prisitaikymas yra visiškai netinkamas“, - valdžios veikimą (ar greičiau neveikimą) kritikavo R. Šimašius.

Kalbėdamas apie veiksmus, kurių turėtų imtis Vyriausybė, E. Šimašius ragino atkreipti dėmesį į jo anksčiau įvardintas problemas. Anot LLRI prezidento, priemonės yra dviejų grupių. Pirmajai jis priskirtų valstybės išlaidų politiką, kur „reikėtų pažaboti išlaidavimą, kuris yra per didelis ir netikslingas“.

E. Šimašiaus teigimu, taip pat būtina išlaisvinti ekonominius veikėjus nuo nereikalingų suvaržymų. „Aš išskirčiau čia ir darbo santykių perteklinį reguliavimą, ir teritorijų planavimo perteklinį reguliavimą ir kuo įvairiausius kitus suvaržymus“, - aiškino instituto vadovas.

„Tai yra dalykas, kurio būtinai reikia imtis šiandien. Ir kurio, iš esmės, reikėjo imtis ir vakar, ir užvakar“, - portalui sakė E. Šimašius.

Valdžios reakcija – epizodinė

E. Šimašius nenorėjo leistis į spėliojimus, kodėl Vyriausybė iki šiol nesiėmė priemonių, kad galima krizė pasireikštų kiek galima lengvesne forma, tik pridūrė, kad „visos priežastys yra svarbios – ir nepakankamai įvertintos problemos, ir nepakankamas ryžtas bei sugebėjimas į jas atsižvelgti“.

Pasak jo, Laisvosios rinkos institutas yra pateikęs siūlymus Vyriausybei, tačiau valdžios reagavimą į juos vadina pernelyg epizodišku. Kaip pavyzdį E. Šimašius pateikė tris paskutinę sesijos dieną parlamento priimtus sprendimus, kuriais „Seimas pagaliau ištaisė bent tris klaidas“: buvo atšaukta deklaracija dėl valiutos tarybos atsisakymo, pakeista užmokesčio už savaitgalinį ir viršvalandinį darbą tvarka bei panaikintas kai kurių švenčių, sutampančių su savaitgaliais, kompensavimas.

REKLAMA

„Tam tikri atsižvelgimai yra, bet aš manyčiau, jie yra pernelyg epizodiški ir nėra tokios krypties, kuri rimtai atsižvelgtų į poreikį keisti ekonominę politiką“, - E. Šimašius sakė portalui „Balsas.lt“.

LLRI prezidentas nesiėmė pateikti universalių patarimų, kaip pasirengti sunkesniems laikams. „Manyčiau, kad situacija yra labai įvairi skirtingiems gyventojams ir skirtingiems verslams. Pasiruošimas irgi turėtų būti labai individualus“, - sakė E. Šimašius.

Visgi E. Šimašius atkreipė dėmesį, kad nerimą kelia per menkas Vyriausybės pasiruošimas ir kad „Vyriausybė savo reguliaciniais veiksmais nesudaro sąlygų geriau pasiruošti ekonominiams sunkumams ir verslui, ir gyventojams“.

Krizės nėra...

„Krizės planas reikalingas tada, kai yra krizė. Kadangi krizės nėra… Jums gal ir norėtųsi, kad būtų, bet nėra”, - birželio pabaigoje sakė premjeras Gediminas Kirkilas. Per Vyriausybės valandą Seime ministras pirmininkas teigė, kad jį dėl tokios pozicijos kritikuojantys Seimo nariai galbūt turi nepakankamai informacijos apie realią situaciją šalyje. „Konservatoriai ir Darbo partija nori krizės iš visų jėgų, ko gero jūs nepasiruošę valdžiai arba nevaldote informacijos“, - sakė premjeras.

Finansų ministras Rimantas Šadžius dienraščiui „Respublika” teigė, kad Vyriausybės „pozicija tokia: krizės nėra. Ekonomika auga labai sparčiai”. R. Šadžius pripažino, kad Lietuva atėjo į lėtėjimo kelią, kuris susijęs su tam tikromis rizikomis, tačiau pabrėžė, kad Vyriausybė tas rizikas mato. 

„Mūsų ekonomikos „nusileidimas“ yra jos augimo tempų lėtėjimas, o ne jos pačios mažėjimas. Tik itin aukšti augimo tempai truputį sulėtėjo”, - sakė R. Šadžius.

REKLAMA

Finansų ministras teigė, kad priemonių Vyriausybė turi, tačiau „nėra ko stabilizuoti - Lietuvos ekonomika veikia stabiliai. Infliacija paūmėjusi, bet mūsų valstybėje ji nesukelia realios grėsmės”.

Ūkio ministras Vytas Navickas birželį teigė, kad apie ekonominę krizę Lietuvoje kalbėti nėra jokio pagrindo, šalis ir toliau gali išlaikyti aukštus ūkio augimo tempus.

„Pirmojo ketvirčio statistika ir palyginti geri ekonominiai duomenys rodo, kad nėra jokio pagrindo kalbėti apie krizinę situaciją – vyksta tik tam tikri konjunktūriniai persitvarkymai. Lietuva turi visas galimybes išlaikyti gana aukštus augimo tempus ir prisitaikyti prie pokyčių, kurie vyksta globalioje rinkoje“, – Vytą Navicką išplatintame pranešime citavo Ūkio ministerija.

Ūkio ministro nuomone, infliacijos tempų mažėjimo tikėtis galime antroje metų pusėje, kai didesnę įtaką jai esą darytų tik augančios šilumos kainos.

...ar jos nenorima matyti?

Tačiau Seimo opozicija kritikuoja Vyriausybę dėl „nesusigaudymo situacijoje”. Frakcijos „Tvarka ir Teisingumas“ narys Petras Gražulis portalui „Balsas.lt“ yra teigęs, kad tvirtindamas apie krizės nebuvimą premjeras „visiškai nesusigaudo situacijoje“.

P. Gražulis prisiminė ir šių metų vasarį G. Kirkilo ištartus žodžius, kad maisto produktai neva atpigę. „Nuolat brangsta produktų kainos, jis per televiziją pasako, kad maisto produktų kainos atpigo 20 proc. Jis visiškai nesigaudo realybėje“, - sakė Seimo narys.

Anot P. Gražulio, G. Kirkilas „bando apgauti pats save“. „Tvarkietis“ teigė nesuprantąs, kaip premjeras gali nematyti krizės, šios požymiams esant akivaizdiems. „Visi skelbia, kad rudenį didės tiek šilumos, tiek karšto ir šalto vandens kainos, yra gana nemaža infliacija ir krizė valstybėje. Jis, matyt, nenori to matyti“.

REKLAMA

Konservatorius Jurgis Razma apgailestavo, kad nebuvo išnaudotos priemonės, kaip užkirsti kelią krizei ar bent sušvelninti jos padarinius. „Realybė, deja, nesikeičia priklausomai nuo premjero kalbų. Padėtį galėtų keisti tik kokia nors ryžtinga antikrizinių veiksmų programa. Deja, iš Vyriausybės nesulaukėm nė vieno pasiūlymo dėl jautrių problemų sprendimo“.

J. Razma teigė, kad „arba jis [premjeras – aut.] iš tikrųjų atitrūkęs nuo realybės ir jos nesuvokia, arba tiesiog vengia prisiimti atsakomybę už krizės faktą, manydamas, kad tai padės artėjant rinkimams“.

„Infliacija vis didėja, pramonės augimo mažėjimas jau labai ryškus, pieno supirkimo kainos tragiškos, „Linava“ jau skelbia kelių blokadą dėl degalų kainų. Ko dar premjerui reikia, kad jis suvoktų krizės požymius?“, - retoriškai klausė J. Razma.

Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas irgi tikino, kad šalyje krizė yra akivaizdi. „Visi tą sako, Grybauskaitė sako, kad šalyje krizė“, - portalui „Balsas.lt“ teigė V. Uspaskichas.

Anot Darbo partijos vadovo, Lietuvai teks daug daugiau mokėti už dujas, už šilumą, už elektrą, tačiau Vyriausybė, pasak jo, nesiima jokių veiksmų jai spręsti.

„Mūsų produkcija neatlaiko jokios konkurencijos. Buvau kartą Venesueloje <...> Ten krenta ant galvos bananai, o sultys vežamos iš Amerikos. Pas mus irgi toks absurdas. Tradicinį sūrį vežame iš vokiečių, duoną iš Latvijos, iš Lenkijos – dešrą. Kur ne krizė?“, - stebėjosi politikas.

Stabinis
2008-07-18 11:21:53
Vyriausybės vadovas mąsto tik iki rinkimų. Kas toliau - jam nesvarbu.Tokia šios vyriausybės politika kabutėse.Kainų,ypač maisto šuolis labai juntamas.Infliacija nemažėja,pinigų spausdinimo mašinos sukasi įkaitusios iki raudonumo,o kas toliau bus rūpinasi tik Šimašius.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
A 2008-07-30 22:53:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Isgamu otganizacija verta susprogdiniti kartu su visais jos nariais.   ATSAKYTI
Čigonas 2008-07-19 09:24:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ką jūs prašot iš tos valdžios? Jiems nusispjaut į mūsų problemas. Jie atvežti į "darbą" aiškinasi kas ir kiek dar gali mestelt bašlių, parduos viska dabar jau ir papigiai. Valstybės problemos jiems absoliučiai nerūpi. Valdžios šiuo metu Lietuvoj nėra ir iki rinkimų nebūs.    ATSAKYTI
s 2008-07-18 16:27:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
labai visi cia protingi globaline ekonomika analizuoti. Siulau dar karta paskaityti straipsni arba gerti "bilobila" jeigu taip greitai atmintis suslubuoja...   ATSAKYTI
hahah 2008-07-18 15:51:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ka, Šimašiui stambus laisvosios rinkos dėsnius atitinkantis biznis algą sumažino? :)   ATSAKYTI
Justui 2008-07-18 15:19:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na, jei kalbeti apie viesuosius pirkimus, tai tur but surastume nemazai atveju, kai laimi ne privatininkai... :) Aisku, tai neturi nieko bendro su efektyvumu. Bet, kaip "teisingai" konkuruoja privatininkai, tai jus tur but irgi zinote. As asmeniskai, nors ir esu privatininkas, bet galvoju, kad privatus sektorius ir rinka turi buti leidziami tik ten, kur jie gali buti naudingesni VISUOMENEI (ne sau) nei valstybines (ar nepelno) institucijos. Aisku, labai sunku ivertinti ta naudinguma, bet galvoti, kad rinka (tai yra daugelio privaciu vienetu naturali ir neiskreipta kova del vartotojo) gali viska ispresti? Abejoju. Na, kur pas mus yra normali rinka? Prekyba (IKI, MAXIMA, NORFA)? Benzinas (Mazeikiai)? Energetika (VST, RST, Dujotekana ir pan.). Visur korporacijos, kurios mazuosius privatininkus dusina ir diktuoja savo taisykles. Na, nebent kirpykos, gal stomatologai. Dar turguje kazkiek gali pasidereti, bet tik pries jam uzsidarant, kai pardavejai nori greiciau baigti... Na, gal kiek perdedu. Dar yra maitinimo paslaugos, turizmas ir pan. Bet visose srityse, kur sukasi dideli pinigai - jokios rinkos. Ir ne tik pas mus, o visame pasulyje.   ATSAKYTI
Vytautas Ju. 2008-07-18 14:59:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ekonomikoje nėra universalių vaistų. Norint susipažinti su kapitalizmo pagrindais bei kaip jis po didžiosios depresijos transformavosi į rinkos ekonomiką, tikrai verta paskaityti Milton‘ą Friedman“ą, ypač jo garsųjį „Capitalism and freedom“ (1962) —http://www.ditext.com/friedman/title.html—

Apie krizes ir jų reikšme ekonomikoje galima skaityti ir Neimi Klain „The Shock Doctrine“. Norint pagauti esmę nebūtina ir skaityti, pakanka pažiūrėti porą interviu po 8 min. —http://www.youtube.com/watch?v=kieyjfZDUIc — http://www.youtube.com/watch?v=JG9CM_J00bw&feature=related—
Tarp kitko viename iš jų ponia Klain polemizuoja su p. Friedman‘ų. Yra informacijos ir apie tai kas vyko Čilėje.

Na o arbitrų šioje situacijoje galėtų būti David‘as Frum‘as. Kad tuo įsitikinti vertėtų perskaityti jo „Conservatism That Can Win Again“ http://www.aei.org/books/filter.all,bookID.917/book_detail.asp —

Čia viena citata iš jo knygos: "When Ronald Reagan ran for president against Gerald Ford in 1976, the federal government set the price of oil and natural gas. It regulated airfares, truck routes, and train schedules. It controlled the interest rate paid on checking accounts and the fees charged by stockbrokers. It had only just recently legalized the private ownership of gold. It decided who was—and who was not—allowed to broadcast on radio and television, and it closely monitored the format and content of what they said.“

Jei kas žino nuoroda, kur galima rasti visą knygą, būsiu dėkingas.
   ATSAKYTI
Justas 2008-07-18 14:07:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
2 moto

Jeigu manote , kad valstybė (tiksliau - valstybės vardu veikiantys valdininkai)
gali lygiomis sąlygomis konkuruoti su privačiu kapitalu ...
Gal duotumėte BENT VIENĄ PAVYZDĮ , kai tokia konkurencija baigėsi valstybinės įmonės pergale ?
Valstybė savo esme nėra pelno siekianti organizacija .
Vertėtų nors kokią nors mokslinio populiarinimo brošiūrėlę pasiskaityti ...   ATSAKYTI
moto 2 Dar 2008-07-18 13:51:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Taip, nėra aišku, ar libertariniai patarimai yra naudingi visai ekonomikai ir visam laikui, bet viena yra aišku: jie yra labai naudingi pasiturinčiai klasei, bent jau darbuotojų atžvilgiu. Tam ir reikia visiško privatizavimo (kad vyriausybė nepasiūlyto geriau apmokamo darbo), mažesnių mokesčių investicijų pelnams (kad būtų lengviau pinigus daryti "iš oro" nei dirbti), kuo mažesnių socialinių garantijų (kad liaudis žinotų tik atkaklų darbą didesniems ponams). Labai patogu, kai infliacija atseit kyla iš didesnių atlyginimų, o ne iš "investicijų" pelnų kurių nėra kur dėti.   ATSAKYTI
Nacionalin vartotoju gyn lyga 2008-07-18 13:49:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ANONSAS: KITĄ SAVAITĘ LYGOS TINKLAPYJE SKAITYKITE
2008 07 18

Nepriklausoma ekspertė, Ekonomikos mokslų daktarė, docentė
M. Rastenytė:PIGIAUSIAS PRODUKTAS PARDUODAMAS BRANGIAI
2008 07 22

Nepriklausoma ekspertė,Ekon. m. dr., doc. M. Rastenytė: AR GALI LAISVAI DISPONUOTI NUOSAVU TURTU?
2008 07 23

Nepriklausoma ekspertė Ekon. m. dr., doc. M. Rastenytė: AR NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS IŠEITIS IŠ PADĖTIES
2008 07 24
   ATSAKYTI
Dar komentaras 2008-07-18 13:38:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kai kurie p.Šimašiaus teiginiai skamba gana gražiai. Pav., "Aš išskirčiau čia ir darbo santykių perteklinį reguliavimą..." Jei kalbėti "nevyniojant į vatą" iš krizinių situacijų (nedidelių), kai sumažėja gyventojų perkamoji galia ir auga infliacija, galima išeiti mažinant gamybos sąnaudas. Didžioji šių sąnaudų dalis - darbo jėga. Sumažinti darbuotojų atlyginimus negalima, o jei ir būtų galima, tai gali sumažėti dirbančiųjų motyvacija. Todėl įsijungia "rinkos saviregulaicijos mechanizmai", o tiksliau atleidžiame darbuotojus. Tada padidėja nedarbo lygis ir atsiranda geresnė galimybė nusisamdyti tuos pačius darbuotojus už mažesnį atlyginimą, bet jau su didesne motyvacija. Už rinkos mechanizmų paprasčiausiai slepiasi nedarbo baimė.    ATSAKYTI
Justui 2008-07-18 13:27:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pinočetas, ekonomikos burtininkas... Taip, Čilė buvo bene pirmoji "Čikagos berniukų" laboratorija. Ir Pinočetui reikėjo viso dešimtmečio kad ekonomika "nuostabiai" atrodytų - ilgiau ir žymiai bjauriau nei Ruzveltui po tikrosios 30ųjų krizės. Labai diskutuotina, ką gero Čilės žmonėms ir ekonomikai padarė Pinočetas, kokie to rezultatai, kokie nuopelnai ir kokios atsakomybės jam turi tekti. Pinočetas yra vadovėlinis pavyzdys tik tokiems laisvosios rinkos institutams kaip Šimašiaus. Alternatyvai paskaitykit, pavyzdžiui, Naomi Klein "The Shock Doctrine". Pasaulis yra žymiai sudėtingesnis nei godumo teorijos.   ATSAKYTI
Justui 2008-07-18 13:23:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Del Čilės, tai reikėtų neužmiršti vieno aspekto. Aljendės vyriausybės nuvertimas buvo CŽV darbas. Tad nereikėtų Pinočeto valdymo pateikti tik kaip liberalios ekonomikos sėkmės rezultatą. Reikia neužmiršti, kad tai buvo diktatūra ir ne tik. Pinočetą ekonomiškai rėmė JAV. Taigi, kiek ten ekonomikos, o kiek politikos rezultatas, tai dar neaišku. Kiek žinau, tam kad ekonomikos dėsniai veiktų gerai, reikia labai daug prielaidų. Tiek informacijos asimentrijos, monopolijų nebuvimas ir kiti dalykai. Tad sakyčiau, kad "nematoma rinkos ranka" labiau išimtis, nei taisyklė. Bet gal aš klystu.   ATSAKYTI
moto 2008-07-18 13:16:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kodel ekonominės krizės Lietuvoje (ir visame pasaulyje) kyla būtent dabar, kai laisvosios rinkos ideologija laimi visur, vyriausybės stengiasi "išlaidauti" vis mažiau, o verslui (ypač finansiniui) duodamos kuo laisviausios salygos? Argi neįtartina, kai prieš pusšimtį metų Vakarų ekonomika labai neblogai vystėsi nors ir mokesčiai verslui buvo nemaži, ir kone visos transporto, energetikos ir komunikacijų paslaugos buvo valstybės rankose, ir soc. draudimui buvo kaupiamia atsainiai. Ką naujo vyriausybės pridarė kad tokia krizė vystosi? Gal fokusai slypi kaip tik super-laisvosiose verslo salygose - bankai saldžiai apgaudinėja save ir visus kitus, energijos monopolistai čiulpia pelnus be jokios atsakomybės, nekilnojamo turto rinka griūna lyg piramidinė schema, apkarpyti mokesčiai virsta mase pinigų kurie turi būti "investuoti" į naujus burbulus ir infliaciją.   ATSAKYTI
Vel neekonomistas 2008-07-18 13:11:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jums gal ir geriau zinoti, bet kiek teko girdeti - is iki karines depresijos JAV isejo ne rinkos liberalizavimo, o valstybes isikisimo metodais. O Reigano ir Tecer veikla kiek teko girdeti gana kritikuotina. Butent Reiganas (jei neklystu) pradejo didinti JAV biudzeto deficita ir po jo atejusiam Klintonui (nors ir demokratui) nebebuvo galimybiu didinti valstybes islaidas nei sveikatos reformai nei kitiems socialiniams reiklams. O del to, kad yra daug saliu su normaliai funkcionuojancia rinkos ekonomika visiskai sutinku. Juk jums tur but teko girdeti, kad rinkos ekonomikos normalus funkcionavimas remiasi prielaida, kad zmogus pirkdamas elgiasi kaip racionali butybe. Bet, kriziu atveju, atleiskite, zmogus nustoja buti RACIONALE BUTYBE. Taigi, abejoju, ar rinkos desniai (paklausa ir pasiula) tokioje situacijoje turi labai didele itaka.   ATSAKYTI
Justas 2008-07-18 13:01:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
P.s. Neekonomistui

Kaip tai neskambėtų paradoksaliai , bet būtent "Čikagos berniukai" , Miltono Frydmano , Nobelio laureato mokiniai , kurių nurodymų tiesiog preciziškai lakėsi generolas Pinočetas (dikatorius-liberalas - paradoksalu !!!!) visame pasaulyje laikomi geriausiu tiesioginio liberalios ekonomikos triumfo pavyzdžiu .
   ATSAKYTI
a 2008-07-18 12:44:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jeigu Šimašiui ir laukiniam liberalizmui laikai nebėra tokie geri, vadinasi viskas pamažu eina geryn.   ATSAKYTI
Justas 2008-07-18 12:39:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
2 Neekonomistas

Ryškiausi ekonominių krizių sprendimo ekonomikos liberalizavimo keliu pavyzdžiai - Reigano ir Tečer reformos , kurių dėka JAV ir Anglija ne tik išėjo iš krizių , bet ir padarė stulbinančius ekonomikos šuolius .   ATSAKYTI
s>neekonomistui 2008-07-18 12:08:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
manau, p. Simasius galetu isvardinti daugybe saliu su normaliai veikiancia liberalia rinkos ekonomika kurios nepatenka i jokias krizes ir ju nereikia niekam gelbeti is "virsaus".    ATSAKYTI
Neekonomistas 2008-07-18 11:53:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gal p.Simasius galetu pasakyti pavyzdziu, kur rinkos liberalizavimas isgelbejo sali is krizes? Kiek zinau, paprastai is kriziu iseinama ne demokratiniais metodais. Na, bet jei pas mus dar nera krizes, tai galima ir toliau liberalizuotis, kol nepasieksime toki lygi, kai sprendimus teks priimineti greitai, paprastai ir is "virsaus".   ATSAKYTI
s 2008-07-18 11:33:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
R.Simasiaus mintys kaip visada tikslios, taiklios ir argumentuotos. Su viskuo galima sutikti 200% . Tik niekaip nesuprantu kam straipsnio pabaigoje reikejo "prikisti" populistu, kuriems nusispjauti ir ant Lietuvos, ir ant ekonomines situacijos, nuomoniu??? TT, DP ir panasus is viso sito bando isspausti sau politines naudos.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Kuršių Nerijos pusdienis be elektros: poilsiautojų diena virto košmaru, o verslininkai skaičiuoja nuostolius (nuotr. stop kadras)
Be elektros likusi Kuršių Nerija kai kuriems poilsiautojams šią atostogų dieną pavertė košmaru. Vietos verslininkai ne ką laimingesni – dalis jų skaičiuoja nuostolius, nes savo ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį perspėjo, kad greitu laiku nebus galima grįžti prie normalaus gyvenimo, nes per daug valstybių prastai sprendžia koronaviruso ...
Nausėda iškėlė sąlygas Baltarusijai dėl Astravo: jei norės rezervinės elektros – mokės milijonus (nuotr. stop kadras)
Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja baltarusius, kad skubotas Astravo atominės elektrinės paleidimas kels pavojų visam regionui. Kartu jis perspėja Baltarusijos valdininkus, ...
Už nužudymą teisiama Ignė Šakalienė (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Teismas bando išsiaiškini šiurpaus nužudymo Vilniuje motyvus. 39-erių vilnietė įtariama nužudžiusi pensininkę moterį, kurios greičiausiai net nepažinojo. Stotelėje sutiktą auką ...
Valstiečiai paskelbė sąrašą Seimo rinkimams (nuotr. Justinas Auškelis/Fotodiena)
Artėjant Seimo rinkimams savo sąrašus pristatė jau visos didžiosios partijos. Šiandien paskutinieji iš apklausų lyderių tai padarė Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio, ir ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų