Pandemija nusinešė šimtus globos įstaigų gyventojų gyvybių: ar dėl jų kalta valstybė?

Epidemiologai jau kurį laiką skambina pavojaus varpais – pandeminė situacija socialinės globos namuose nevaldoma, o gyventi šiose įstaigose žmonėms itin pavojinga. Jau mirė keli šimtai šių įstaigų globotinių. Psichikos sveikatos priežiūros specialistai samprotauja, kad mirtinų protrūkių įstaigose būtų išvengta, jei sistema veiktų tinkamai ir valstybė užtikrintų neįgaliesiems galimybę gyventi savarankiškai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad socialinės globos įstaigų iki 2030-ųjų turėtų nebelikti.

Kasdien pranešama apie naujus ir vis labiau besiplečiančius koronaviruso protrūkius socialinės globos ir slaugos įstaigose. Epidemiologai jau sako, kad šalyje nebėra nė vienų koronaviruso nepaliestų socialinės globos ir slaugos namų.

Specialistams kyla klausimas: ar dėl pandemijos pasiglemžtų mirčių negali būti kaltos valstybinės sistemos spragos?

Kilo didžiuliai protrūkiai

Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento duomenimis, koronavirusu nuo pandemijos pradžios užsikrėtė 5424 socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, iš viso mirė 567 užsikrėtę globotiniai. 266 iš jų mirė išskirtinai tik nuo COVID-19.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šalyje socialinės globos ir slaugos paslaugos yra teikiamos 12,9 tūkst. asmenų.

Tai reiškia, kad šiose įstaigose koronavirusu susirgo beveik kas antras globotinis, o iš sergančiųjų – kas dešimtas mirė.

Epidemiologė Daiva Razmuvienė TV3 žinioms antradienį sakė, kad šalyje nebėra nei vienos socialinės globos ir slaugos įstaigos, nesusidūrusios su koronavirusu.

„Jau šiai minutei nebėra nei vienų slaugos, globos namų, kuriose nebūtų registruoti atvejai tiek susirgimų, tiek mirties atvejai. Ten rizika žmonėms gulintiems yra didžiulė“, – sakė epidemiologė.

Specialistai svarsto, ar dėl tokių protrūkių globos namuose negalėtų būti kalta netinkamai veikianti psichikos sveikatos priežiūros sistema.

REKLAMA

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad sistema yra decentralizuota, o dėl protrūkių iš dalies yra kaltos savivaldybės ir pačios globos bei slaugos įstaigos.

„Ten ir pirmos bangos metu buvo negerai, ir antros bangos metu yra negerai. Bet tai yra irgi mūsų tam tikras palikimas, tos visiškai decentralizuotos sistemos. Tai labiausiai priklauso nuo steigėjų, nuo savivaldybės. Jei jiems rūpi, jiems įdomu, tai tada ten ir tvarkomasi yra“, – tv3.lt komentuoja A. Veryga.

Paklaustas, kokių priemonių protrūkiams suvaldyti dar pandemijos pradžioje ėmėsi ministerija, A. Veryga atsako, kad švietė įstaigas, kaip šios turėtų elgtis. Buvęs ministras pripažįsta, kad norimų rezultatų pasiekta nebuvo.

„Kiek aš prisimenu iš kolegų, kurie organizavo, tai labai vangiai dalyvavo tuose mokymuose. Niekas ten per daug nepersistengė. Tai buvo tikrai ieškoma ir per savivaldybių asociaciją, ir merams raštai rašyti, kad tikrai paaktyvintų, pakalbintų, kad žmonės dalyvautų, kad jungtųsi, kad mokytųsi, nes ne laikas yra mokytis po to, kai įvyksta protrūkis“, – sako A. Veryga.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad įtakos protrūkiams galėjo turėti daug įvairių veiksnių.

„Šiuo atveju, protrūkio mastui įstaigoje įtakos turi, visų pirma, laikas, kai nustatomas pirmasis susirgimas ir rizikingų kontaktų laiku identifikavimas, įstaigos infrastruktūros ypatumai, testavimo apimtys ir rezultatų gavimo greitis, tiesiogiai paslaugas teikiančių darbuotojų sąmoningumas ir kitų suinteresuotų šalių – gydytojų, greitosios medicinos pagalbos specialistų, savivaldybių Ekstremalių situacijų operacijų centrų – operatyvus reagavimas ir veikimas“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laiške tv3.lt.

REKLAMA

Globotinių būklė kelia susirūpinimą

Nors pirmieji skiepai šių įstaigų gyventojus pasiekė dar antradienį ir, regis, situacija turėtų gerėti, specialistai gerų žinių neturi. Paskiepijus sumažės mirštančių nuo COVID-19 skaičius, tačiau kokius padarinius pandemija paliks globotinių emocinei sveikatai, neaišku.

Kaip tv3.lt sako VŠĮ „Psichikos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė, pandemija ir karantino reikalavimai turėtų neigiamai atsiliepti socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams.

Kaip sako specialistė, uždarose erdvėse ir taip gyvenantys žmonės buvo dar labiau apriboti ne tik nuo visuomenės, bet ir vieni nuo kitų. Specialistei kyla klausimas, kokia šiuo metu yra šių įstaigų gyventojų emocinė būklė.

„Ta sistema, kad žmonės su negalia gyvena socialinės globos įstaigose, ji savaime ir sąlygoja, kad tai yra taip sudėtinga. Įstaigos ir taip yra uždaros. Per pandemiją tapo dar labiau uždaros ir atitrauktos nuo visuomenės, nes yra saugomasi. <...> Drįsčiau teigti, kad nežinoma, kokia ten yra situacija gyvai“, – mintimis su tv3.lt dalinasi K. Levickaitė.

Globotiniams sunku

Portalo tv3.lt kalbinti socialinės globos ir slaugos įstaigų vadovai sako išties pastebintys suprastėjusią globotinių emocinę būklę. Anksčiau galėję išeiti bent pasivaikščioti ar susitikti su kitais globos namų gyventojais, šiuo metu globotiniai nuo to turi susilaikyti.

„Tuo laikotarpiu, kai nebuvo jokių pandemijų, jie turėdavo koncertų, patys pasirodydavo, užsiiminėdavo rankdarbiais, visa kita, artimieji lankydavo. Dabar, kai stengiamasi, kad gyventojai kuo mažiau judėtų, kad tarp grupių būtų kuo mažesnis kontaktas arba kad iš viso jo nebūtų, tai jiems tas iš tikrųjų atsiliepia neigiamai. Gyventojų būsena šiek tiek pasunkėjo“, – pasakoja Didvyžių socialinės globos namų direktorius Rimvydas Žiemys.

REKLAMA

Globos namų gyventojai anksčiau taip pat galėdavo matytis su artimaisiais. Tik prasidėjus karantinui artimieji atvykdavo pasimatyti bent per atstumą. Šiuo metu dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimo atsisakyti tenka ir to.

„Su artimaisiais bendravimas yra apribotas, va čia didžiausia bėda. Aišku, kiek įmanoma, kurie sugeba telefonais bendrauja, darbuotojai neša su planšetėm bent jau pamatyti veidą žmogaus. Visaip bandom.

Kai dar nebuvo apribota, kiti atvažiuoja bent jau per langą pasimato, pasimojuoja, kas gyvena žemesniuose aukštuose“, – patirtimi dalinasi Prienų socialinės globos namų direktorė Inga Barkauskienė.

Sumažėjus užsiėmimų, suprastėjo globotinių emocinė būklė. Nors didelių maištų ir stiprių konfliktų globos įstaigose nekyla, pasigirsta globotinių prašymų bendrauti, skundų ir paatviravimų, kaip sunku.

Kai kurios įstaigos paskyrė bendrauti su globotiniais galinčius darbuotojus.

„Jie būdavo, kad eina ir į miestą, ir pas draugus, ir pas gimines, o dabar gi jie užrakinti, uždaryti. Pakoregavome darbo grafikus, kad būtų ištisai socialiniai darbuotojai visą laiką, nes šiaip jie būdavo, kad dirba tik darbo dienom. Tai kad daugiau bendrautų“, – sako Zarasų socialinės globos namų direktorė Daiva Dūnienė.

Valstybė turėtų užtikrinti gerbūvį

Problemos, ko gero, nebūtų, jei sistema veiktų tinkamai. K. Levickaitės teigimu, šiuo metu nėra užtikrinamos sąlygos žmonėms su negalia gyventi visuomenėje. Vietoje to, kad būtų sukurtos neįgaliesiems savarankiškai gyventi padedančios sistemos, žmonės yra tiesiog „įkišami“ į socialinės globos įstaigas.

K. Levickaitė atkreipia dėmesį į tai, kad prieš dešimt metų Lietuva ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios 19 str. kalba apie savarankišką gyvenimą. Šis dokumentas įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 17 d. Minėtas straipsnis skelbia, kad neįgalieji turi turėti teisę pasirinkti, kur gyventi.

REKLAMA

„(Valstybė turėtų užtikrinti, kad – aut. past.) neįgalieji turėtų galimybę lygiai su kitais asmenimis pasirinkti savo gyvenamąją vietą ir tą vietą, kur jie nori gyventi ir su kuo, ir kad jie neprivalėtų gyventi konkrečioje gyvenamojoje aplinkoje“, – rašoma dokumente.

Valstybė turi užtikrinti, kad neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis būtų suteikta galimybė naudotis bendruomenei skirtomis bendro naudojimo paslaugomis ir patogumais, kurie turi atitikti jų poreikius.

Taip pat nurodoma, kad neįgalieji turi turėti galimybę naudotis paslaugomis, padedančiomis integruotis į bendruomenę ir užkirsti kelią izoliavimui bei atskyrimui nuo bendruomenės.

Dar 2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo pertvarkos planą, pagal kurį socialinės globos ir slaugos įstaigos turėtų būti pertvarkomos, o galiausiai, iš viso uždaromos. Vietoje jų turėtų atsirasti paslaugos, padedančios žmonėms su negalia gyventi savarankiškai.

Stokojama ambicijos

Pagal minėtą reglamentavimą, savivaldybės turėtų siūlyti alternatyvas neįgaliems asmenims ir jų jokiu būdu nenukreipti tik į socialinės globos ir slaugos įstaigas. Neįgalieji turėtų turėti galimybę rinktis, kur gyventi, taip pat turėtų gauti sau reikalingą pagalbą.

K. Levickaitės teigimu, šiuo metu eilėse į socialinės globos įstaigas laukia net keli šimtai žmonių, o tai rodo, kad alternatyvų neįgaliesiems nėra.

„Alternatyvios sistemos, bendruomeninių paslaugų vystymas yra turbūt pagrindinis dalykas, kas turėtų atsirasti, kokia alternatyvi sistema turėtų būti, kad žmonės su negalia galėtų gyventi savo savivaldybėse, savo bendruomenėse, o ne kaip dabar, būti išsiunčiami į globos namus globai“, – sako K. Levickaitė.

REKLAMA

Specialistė pastebi, kad neįgalieji yra skirtingi ir visų jo poreikiai bei norai taip pat skiriasi. Todėl savivaldybės suteikiamos pagalbinės priemonės kiekvienam jų turėtų būti individualios.

Praėjus šešeriems metams po pradėtos vykdyti pertvarkos, esminių pokyčių vis dar trūksta. Specialistės teigimu, trūksta savivaldybių įsitraukimo sprendžiant problemą. Šiuo metu dažnai neįgalieji būna iš viso išsiunčiami į kitose savivaldybėse esančius globos namus.

„Savivaldybės mieliau kartais išsiunčia žmogų į globos namus, nei vysto bendruomeninę paslaugą. Savivaldybių vaidmens tikrai pasigendama. Per tuos šešerius metus, kai kurios savivaldybės daugiau pavystė, bet apskritai savivaldybių gebėjimai šioje srityje yra silpni“, – komentuoja K. Levickaitė.

Apibendrindama valstybės vaidmenį gerinant socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojų gerbūvį, K. Levickaitė sako: „Stokojama ambicijos. Žingsniai yra daromi, bet toks jausmas, kad tikrai per tuos šešerius metus būtų buvę galima pasistūmėti tikrai toliau“.

Pertvarkos dar vyksta

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad 2014-aisiais pradėtas įgyvendinti perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų žmonėms su negalia ir likusiems be tėvų globos vaikams planas turėjo būti baigtas pernai. Tačiau jo įgyvendinimas buvo pratęstas iki 2023-ųjų.

„Dabartiniame laikotarpyje institucinės globos pertvarka įgyvendinama šešiuose šalies (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Marijampolės, Telšių ir Tauragės) regionuose. Šiuo metu skirtingose šalies bendruomenėse apgyvendinta apie 300 žmonių, turinčių negalią, tame tarpe ir vaikų.

REKLAMA

Iki 2023 m., įgyvendinus minėtą planą ir sukūrus reikiamą infrastruktūrą, bendruomenėje planuojama apgyvendinti dar apie 900 žmonių, kurių didžioji dauguma bus socialinės globos įstaigų gyventojai“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laiške redakcijai.

Ministerija sako, kad pertvarkyti globos sistemą apskritai yra sudėtingas procesas, apimantis daug įvairių sferų. Pavyzdžiui, šis klausimas aprėpia ne tik sąlygų negalią turinčių asmenų gyvenimui sudarymą, bet ir stigmą, diskriminaciją, istorinę-kultūrinę visuomenės patirtį, vertybes bei socialinę politiką.

Be steigiamų grupinio gyvenimo namų, ateityje dar planuojama steigti savarankiško gyvenimo namų ir apsaugos būstą, specializuotus slaugos ir socialinės globos namus, dienos užimtumo centrus, socialines dirbtuves.

„Siekiant sukurti alternatyvias institucinei globai paslaugas, kurios didintų žmonių su negalia savarankiškumą ir (arba) veiktų kaip prevencija patekimui į institucinę globą – ir toliau bus siekiama įgyvendinti įdarbinimo su pagalba, apgyvendinimo apsaugotame būste, socialinių dirbtuvių, pagalbos priimant sprendimus, asmeninio asistento, laikino atokvėpio paslaugų plėtrą“, – rašo ministerija.

Atsakyme portalui taip pat rašoma, kad ministerija sieks ne tik teikti neįgaliesiems reikalingas paslaugas, bet ir sudaryti sąlygas pačiam asmeniui rinktis.

Iki 2030-ųjų socialinės globos įstaigų nebeliks

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad į naują dešimtmetį turėtume žengti jau be socialinės globos namų. Nuo 2030-ųjų, pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją, į socialinės globos namus nebegali būti priimami gyventi neįgalieji.

REKLAMA

„Nuo 2030 metų suaugusiems asmenims su negalia ilgalaikė socialinė globa negali būti pradedama naujai teikti socialinės globos namuose, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus. Todėl per ateinančius devynerius metus turime didinti paslaugų bendruomenėje prieinamumą taip, kad jos atitiktų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas“, – rašoma ministerijos laiške.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis Lietuvoje iš viso yra 211 socialinės globos įstaigos. Socialinės globos paslaugas šiuo metu teikia 202 įstaigos.


Rašyti komentarą...
A
As
2021-01-13 17:07:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip plinta globos namų gyventojų tarpe infekcija, jie iš patalpų neišeina, reiškia platina personalas, tai kodėl ne testuojami darbuotojai, tokiu būdu būtų išaiškinti nešiotojai, ir užkirstas kelias infekcijos plitimui, panašu, kad tyčiomis taip elgiamasi. Kodėl visuomenės sveikatos centras nieko nepaaiškina, pačius reikėtų apgyvendinti globos namuose.
Atsakyti
-1

J
Jo
2021-01-13 16:56:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuva baigė yvygdyti planą tik NEREIKE trugdyti PSO atlygins ..
Atsakyti
-1

I
Ilona
2021-01-13 17:00:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pasaulyje yra vykdomas globalizacijos planas žemėje turi likti 7 mlrd žmonių, ką jūs šito nežinojote???
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (14)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų