NATO neigia gandus apie savo mirtį – ar Lietuva nebus užmiršta?

Prieš metus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nustatė diagnozę NATO – karinį aljansą ištiko smegenų mirtis. Pats aljansas suskubo stengtis įrodyti, kad gandai apie mirtį yra gerokai perdėti. NATO generalinio sekretoriaus suburta vadinamoji „išminčių grupė“ pateikė viziją, kaip aljansas turėtų pasikeisti iki 2030 m.

Ir nors artimiausio dešimtmečio NATO planas atliepia daugelį dabartinių iššūkių, pavyzdžiui, Kinijos grėsmę, „išminčiai“ kiek nuošalyje paliko mūsų regiono saugumą, kuriam grėsmė iš Rusijos nei kiek nesumažėjo.

Lapkričio pabaigoje paskelbta ataskaita „NATO 2030: susivieniję naujai erai“, kurioje grupė ekspertų pasidalijo siūlymais, kaip per artimiausią dešimtmetį save atrasti turėtų aljansas. Iki šiol NATO savo veikimą grindė 2010 m. patvirtintos strateginės koncepcijos rėmuose.

Iš 10 ekspertų sudaryta grupė NATO generalinio sekretoriaus buvo įpareigota išanalizuoti aljanso dabartinį ir būsimą vaidmenį, pateikti rekomendacijas. Vadinamoji „išminčių grupė“ pateikė net 138 pasiūlymus, kurie gali virsti ir nauja strategine aljanso koncepcija.

Diskusija „NATO 2030 ir Lietuvos interesai“:

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas tikina, kad ataskaitoje galima išskaityti tvirtą teiginį, kad tarptautiniai santykiai grįžta prie geopolitinių varžytuvių. Visgi, anot jo, varžytuvės vyksta ne tik karinėje, bet ir daugelyje kitų sričių, kaip, pavyzdžiui, energetikoje, technologijose, informacinėje erdvėje.

„Grėsmės šiandien ne tik karinė, bet ir, be jokios abejonės, naujos, peržengiančios karinių grėsmių ribas ir linijas. Turiu galvoje mums dažnai minimą hibridnių grėsmių paradigmą“, – diskusijoje, surengtoje aptarti „NATO 2030“ ataskaitą kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Iš gynybinės perspektyvos yra žymiai įdomiau, ko šiame „NATO 2030“ nėra nei kas ten yra“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Euroatlantinio bendradarbiavimo grupės vadovas Saulius Gasiūnas.

REKLAMA

Pasak jo, „NATO 2030“ kalbama apie daug ką, tačiau mažai dėmesio skiriama pagrindinei aljanso funkcijai – gynybai. S. Gasiūno teigimu, pasiūlymų kolektyvinei gynybai praktiškai nėra. Visgi, S. Gasiūno nuomone, tai padaryta su tikslu, kad dokumentas nebūtų užaštrintas. Dėmesys „NATO 2030“ sutelkiamas į naujus XXI a. iššūkius, technologines ir hibridines grėsmes.

„Kur yra NATO unikali, tai – kolektyvinė gynyba. Dėl ko, iš esmės, mes taip siekėme ir norime būti NATO nariais. <...> Mums yra svarbu, kad kolektyvinė gynyba, kaip esminė mums NATO funkcija, nepaskęstų ir nebūtų užgožta šitų naujų iniciatyvų kitų iniciatyvų, kad ir kokios jos būtų svarbios“, – kalbėjo KAM atstovas.

S. Gasiūnas teigiamai įvertino, kad Rusija dokumente įvardijama kaip konkurentė ir karinė grėsmė. Pasak jo, Lietuvai svarbi ne tiek ši ataskaita, kiek būtinybė išlaikyti kolektyvinės gynybos svarbą ir atgrasymą mūsų regione.

Likome nuošalyje

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala pažymėjo, kad rengiant „NATO 2030“ mūsų regionas kiek liko nuošalyje. Tačiau, pasak jo, nieko nuostabaus, nes vadinamojoje „išminčių grupėje“ mūsų regioną atstovavo vienintelė Lenkijos ekspertė.

L. Kojalos teigimu, dokumentas atliepia dalį mitų, kurie įsivyravo viešojoje erdvėje, kiek NATO turi problemų ir kaip nesugeba jų išspręsti.

„Tos skambios frazės apie aljanso didžiules bėdas ir iššūkius dažnai būna nepamatuotos ir politiškai motyvuotos, o ne objektyviai analizuojančios situaciją“, – kalbėjo RESC vadovas.

L. Kojalos tvirtinimu, „NATO 2030“ atliepia ir didėjančią atskirtį tarp karinio ir politinio NATO piliorių bei tai, kad būtina juos apjungti ar bent jau atrasti ryšio kanalus tam, kad NATO būtų efektingesnis.

REKLAMA

Politologo teigimu, kita kylanti problema, kurią suvokti pradeda ne tik NATO, bet ir kitos tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos Sąjunga, yra kiek reikėtų koncentruotis į kertines kompetencijas, pirmiausia kolektyvinę gynybą, o kiek reikėtų aprėpti naujus, šiuo metu aktualius iššūkius.

„Kiek NATO turi gilinti dalykus, kurie jau kaip pamatas yra, o kiek galbūt plėstis, rizikuojant tam tikra prasme, kad tas branduolys sulauks mažesnio dėmesio ir bus mažiau vystomas. Ta dilema, ko gero, aktuali ir Lietuvai. <...> Akivaizdu, kad NATO aljanse visiškos vienybės nėra“, – kalbėjo L. Kojala.

Pasak jo, ataskaitoje kartojama standartinė frazė apie Rusiją, kad atgrasymas turi eiti su dialogu ir tame didelio naujo turinio nėra.

„Didesnio turinio suteikimas atgrasymo ir dialogo santykiui, mano nuomone, būtų aktualus“, – įsitikinęs L. Kojala.

Jo teigimu, „NATO 2030“ stokoja konkretesnių rekomendacijų, kaip būtų galima sustiprinti atgrasymo politiką Rusijos atžvilgiu, o esantys ataskaitoje pasiūlymai – abstraktūs ir neatliepiantys per daug mūsų regiono saugumo problematikos.

Visgi, kaip pažymėjo L. Kojala, „NATO 2030“ nėra „baigtinis produktas“, kuris tikrai bus įgyvendintas, o ryšys su konkrečiais politiniais siūlymais yra gerai neapibrėžtas.

„Manau, kad tai mes turėtume kaip paskatą <...>, kai reikia apsvarstyti save pačius, galbūt pažvelgti į save iš šono ir tada siūlyti konkrečias idėjas kaip judėti į priekį“, – sakė L. Kojala.

Sprendimas greitai reaguoti į krizes – ypač aktualus Lietuvai

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro direktorius Nortautas Statkus, vertindamas ataskaitą, pažymėjo, kad sugrįžta didžiųjų valstybių galios varžytuvės. Kaip pastebėjo ekspertas, „NATO 2030“ autoriai Rusiją vis dar išskiria kaip pagrindinę karinę grėsmę, siekiančią dominavimo posovietinėje erdvėje.

REKLAMA

„Visos tos formuluotės atitinka Lietuvos interesus ir požiūrį“, – teigė ekspertas.

Vienas iš „NATO 2030“ autorių pasiūlymų – sprendimai krizės sąlygomis turi būti priimti per 24 val.

„Tai mums yra labai gerai, nes mums esant NATO rytiniame pakraštyje ta vadinamoji laiko ir atstumo problema yra labai aktuali. Mes negalime laukti mėnesių mėnesiais, kada bus priimtas sprendimas, pavyzdžiui, dėl vienų ar kitų pajėgų dislokavimo“, – kalbėjo N. Statkus.

Visgi „NATO 2030“ siūlo taikyti dvigubą taktiką santykiuose su Rusija. N. Statkaus teigimu, ataskaitos autoriai pirmiausia siūlo stiprinti atgrasymą, tačiau palikti erdvės ir deryboms.

Tačiau atsirado ir naujų grėsmių, kurių neįvardija prieš dešimtmetį patvirtinta NATO strateginė koncepcija. Pirmiausia, „išminčiai“ įvardija Kiniją. Rytų Azijos milžinė įvardijama kaip sisteminė varžovė, kuri nebeslepia globalių savo užmačių. Kaip pastebi N. Statkus, Kinijos pajėgumai stiprėja visuose sektoriuose.

„Ilgainiui Kinija galės projektuoti galią globaliai, taip pat ir į euroatlantinę erdvę“, – tvirtina ekspertas.

N. Statkaus teigimu, sveikintinas dalykas yra „išminčių“ siūlymas paruošti Kinijos strategiją ir kalbėti su „Azijos drakonu“ vienu balsu.

„Dar svarbiau yra, kad siūloma stebėti Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą, tiek karinį, tiek ir kitose srityse“, – sakė N. Statkus.

Ekspertas džiaugėsi, kad „NATO 2030“ pamini „Atvirų durų politikos“ tęstinumą, kuris itin aktualus tokioms Rytų partnerystės šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas.

Ataskaitoje taip pat išskiriami ir šio amžiaus iššūkiai, tokie kaip klimato kaita ar terorizmas, prie kurių sprendimo NATO taip pat turėtų prisidėti.

REKLAMA

„Yra tam tikras keistumas, kad siūloma terorizmą įtraukti į pagrindines NATO užduotis. Žinoma, tai skamba gražiai, bet autoriai negali pateikti nors keleto pavyzdžių, ką NATO turėtų daryti kovos su terorizmu lauke. Iš tikrųjų, gal tai ne tiek ir stebina, nes kova su terorizmu pirmiausia yra žvalgybos, policijos ir galiausiai politikų reikalas, o ne tiek kariškių“, – teigė ekspertas.

Visgi N. Statkus konstatavo, kad jei būtų įgyvendinti „NATO 2030“ pateikiami pasiūlymai, atsirastų prielaidos padidinti aljanso veiksmingumą.

Susipažinkite su visa ataskaita „NATO 2030: susivieniję naujai erai“ (anglų k.)


Rašyti komentarą...
f
fggg
2021-01-09 17:14:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nato neigia gandus apie toki partneri JAV kuriam tik savo interesai visa laika ir terupi. Tai nera Nato pabaiga, bet praspirt visiskai reiketu viena zemyna jis uz atlanto is ten sankcijas megsta visiem dalint.
Atsakyti
-6

V
Vidas
2021-01-09 18:49:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar mes turim valstybę ,kurę reiktų ginti ?Nafa lenkų ,bankai švedų ,telekomas suomių ,valdžia briuselio ,lietuviai išlakstė po pasauli ,į lietuvą atvyksta kazahai ,ukrainiečiai ,baltarusiai ,ir t t ,tai tegul jie patys ir rūpinasi savo ginyba .
Atsakyti
-7

N
Nuomonė
2021-01-09 18:17:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
O čia jau ne jums spręst, čia kaip TEISĖTAI IŠRINKTAS PREZIDENTAS JAV pasakys, nes nėra nuo ko gintis, kai demoNOkratus nušluos, ir karai baigsis. Uš karų geras bizniukas demoNOkratams buvo.
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (31)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų