Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kai pagalba tampa stabdžiu

Trumparegiškas valdančiųjų sprendimas darbo ieškantiems žmonėms skirti 200 eurų tapo stabdžiu regionų vystymuisi. Įmonės, atsigaunančios po pavasarinio karantino paralyžiaus norėtų įsibėgėti, didinti apimtis, bet... neranda darbuotojų. Ne todėl, kad nėra žmonių regionuose. Jie tiesiog neskuba domėtis siūlomu darbu. O kam, jeigu valdžia dosniai dalina išmokas? 

Šiauliuose esanti gamybos įmonė jau šiandien priimtų žmonių, kuriems nereikia jokios kvalifikacijos ir kurių startinis atlyginimas viršytų 600–700 eurų. Kartoju – darbas nereikalauja jokios kvalifikacijos. O tiems, kam reiktų tik nebijoti dirbti su išmanesnėmis staklėmis, siūloma 1200 ir daugiau į rankas. Turėti patirties nereikia, apmoko vietoje. Tokių darbuotojų įmonė ieško... 3 mėnesius. 

Kodėl taip yra? Juk užimtumo tarnyba praėjusią savaitę skelbė, kad nedarbas viršija 14 procentų! Ir jis nemažėja. Bet įmonės žmonių neranda. Tai kur šuo pakastas? 

Sprendimuose. 

Sukūrusiuose užburtą ratą, kuris tarsi kilpa pradėjo veržti Lietuvos ūkį. 200 eurų išmokos bedarbiams nesveiką šalutinį poveikį pripažino ir ministras L. Kukuraitis, kurio ministerija atsakinga už tai. Tačiau drąsos atšaukti ydingos tvarkos neskubama. 

O ji, tarsi virusas, jau įsimetė į verslą. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos biudžetas negaus iki 2 milijardų eurų mokesčių. Kitais metais planuojamas 4 milijardų deficitas. Tokioje situacijoje kiekvienas sprendimas privalo būti gerai apgalvotas. Ir tapti skatinančiu, o ne stabdančiu progresą. 

Atsigaunantis verslas, didindamas apsukas, mokėtų ir daugiau mokesčių, bet tam jis turi daugiau dirbti. O norint daugiau dirbti reikia daugiau darbuotojų. Kurie neskuba darbintis, nes valstybė jiems moka išmoką. Kam skubėti iki gruodžio, jeigu gauni ir taip? O jeigu dar „turi rankas“, tai ir vieną – kitą darbelį be jokių mokesčių gali padaryti kam nors. 

O tuo metu biudžetas, iš kurio dosniai plaukia išmokos, įmokų gauna ne taip sparčiai. 

Iškreipta situacija? Deja, taip. Ir pavojinga, nes tokie dalykai programuoja ilgalaikes pasekmes.

V. Čmilytė-Nielsen, Seimo narė. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone, už išsakytas mintis atsako autorius.

 


Rašyti komentarą...
B
Baisu
2020-10-26 09:55:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prabilo KGBisto dukrele... Karjeros nereikejo daryti...
Atsakyti
-7

s
sikmonyte
2020-10-25 18:12:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
tik neimkit 13 pensijos ,ateja i valdzia as, gabrielis su andriuliu sugalvos ir ka su 12 pencija daryti.
Atsakyti
-2

L
LIETUVA
2020-10-29 17:03:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
BE STRIBU ATPLAISU ,BE ATETIES
Pasirodo, ir todėl, kad V.Čmilytės-Nielsen tėvas Viktoras Čmilis – buvęs KGB majoras rezervistas, o tai jau savaime blogai ir pavojinga. Tai Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė antradienį per frakcijos posėdį priminė R.Karbauskiui
1963 m. balandžio pradžioje LKP Šiaulių miesto komitete Antanas Sniečkus susitikime su aukščiausiais miesto partiniais veikėjais, taip aiškino ir motyvavo apdovanojimą: Žemkalnį 1959 m. gegužės mėnesį iš Australijos emigracijos į Lietuvą priverstinai, skubos tvarka, grąžino Maskvos KGB. LKP CK ir asmeniškai jis, Antanas Sniečkus, buvo įpareigotas Vytautui Žemkalniui suteikti gerai apmokamą darbą pagal specialybę.
Dalios Gržybovkos tėvą Polikarpą aš gerai pažinojau, jis buvo stribas, kuris vėliau buvo nuteistas sovietų valdžios už plėšikavimus ir penkis metus sėdėjo kalėjime“.
Pati ponia Aldona Staugienė yra gimusi 1929m., ir puikiai pažįsta visus Akademijos Kėdainių rajone žmones.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (20)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų