Mafijos pėdsakais: kaip „Smaugliai“ bandė išlįsti iš „Vilniaus brigados“ šešėlio

Nusikalstamas organizuotas susivienijimas „Vilniaus brigada“ su Borisu Dekanidze priešakyje prieš keletą dešimtmečių valdė ne tik Vilnių, bet ir turėjo svarų žodį kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje.

Todėl kitoms sostinės nusikalstamoms grupuotėms įprastai likdavo tik nusikalstamo pyrago trupiniai. Viena tokių grupuočių, tais laikais antra po „Vilniaus brigados“ pagal įtaką laikyta „Smauglių“ grupuotė.

Informacijos apie „Smauglių“ (iš pradžių vadinta „Udavų“, kas išvertus iš rusų kalbos reiškia smauglių rūšį – aut. past.) gaujos veiklą 1990-2000 m. laikotarpyje daug nėra. Plačiau „Smauglių“ vardas nuskambėjo tik šiame amžiuje, kai buvo sulaikyti ir už grotų patupdyti keli jaunosios kartos atstovai.

„Vilniaus brigados“ nusikaltimus tyręs tuometinis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Artūras Paulauskas pasidalijo prisiminimais apie tą sudėtingą visai Lietuvai dešimtmetį.

Daugiau mafijos gyvenimo užkulisių pamatykite lietuviškame seriale „Gaujų karai. Smaugliai“ – nuo šio šeštadienio per TV3! Tikrų įvykių įkvėptas filmas supažindins žiūrovus su Lietuvos kriminaliu pasauliu ir jo gaujomis ankstyvaisiais 90-aisiais.

(4 nuotr.)
FOTOGALERIJA. TV premjera – „Gaujų karai. Smaugliai“ – sugrąžins į vieną pavojingiausių Lietuvos laikmečių

Reketas ir plėšimai

A. Paulausko teigimu, nusikalstamų grupuočių Vilniuje 1990-2000 m. laikotarpyje buvo nemažai, bet bent jau pirmoje to dešimtmečio pusėje visos jos lindėjo „Vilniaus brigados“ šešėlyje:

„Tuo metu dominavo „Vilniaus brigada“ ir kitų nelabai matėsi. 1990-1997 m. „Udavų“ ar „Smauglių“ vardas mažai kam buvo žinomas. Nors kriminalinėse suvestinėse, žvalgybos dokumentuose tos gaujos narių pavardės ir figūruodavo.

Visi jie buvo sportininkai. Toks sportininkų klanas, kurie Kalvarijų, Gariūnų turguose „dirbo“. Jie turėjo tvirtas pozicijas turguose. Sunku pasakyti kodėl, gal dalis gaujos narių prieš tai ten dirbo patys.

Tiesa, tokio „Udavų“ gaujos paveikslo, kad matytume visą struktūrą, 1990-siais neteko matyti. Nebuvo teisiami nei jų vadai, nei didesnės grupės žmonių. Pavienių atvejų visą laiką buvo, bet tik pavienių. Pagrindiniai jų nusikaltimai buvo susiję su reketu, plėšimais.“

REKLAMA

Anot A. Paulausko, labai tikėtina, kad pagrindiniai „Udavų“ gaujos lyderiai taip ir nebuvo nuteisti: „Ta gauja tik formavosi, bet daugiau apie ją sužinojome 1999 m. ir vėlesniais metais. Iki tol buvo žinomi tik pavieniai asmenys, tačiau jie niekaip nebuvo „sulipdyti“ į organizuotą struktūą.

Taip, tam tikru metu Vilnius priklausė „Vilniaus brigadai“, bet egzistavo ir kitos gaujos. Tik jos turėdavo paklusti arba su galėdavo kažką daryti su „Vilniaus brigados“ leidimu. Pagal ginkluotę ir ryšius tais laikais niekas neprilygo „Vilniaus brigadai“.“

Teko keisti įstatymus

A. Paulauskas pasakoja, kad 1990 m. Lietuva susidūrė su tam tikrais nusikalstamais reiškiniais, kurie nebuvo teisiškai reglamentuoti:

„Organizuotas nusikalstamumas nebuvo tinkamai kriminalizuotas. Turėjome nusikalstamą veiką „Turto prievartavimas“, bet tokią, kuri visiškai netiko tam laikotarpiu.

Pavyzdžiui, ateidavo keli gaujos nariai pas verslininką ir sakydavo, kad būsime tavo „stogu“. Teisme žmogus sako, atvažiavo 3-5 ir prievartavo jo turtą. Įtariamuosius pagauna, o tie pradeda pasakoti, kad vienas kito nepažįsta.

Kažką kažkas pavežė pakeliui, kažko kažkas apskritai nebuvo matęs gyvenime. Tokie išsisukinėjimai būdavo ir teismai neturėdavo daug galimybių situaciją pakeisti. Bausmės sulaukdavo tik tas, kuris tiesiai šviesiai pasakydavo reketo tekstą.

Tik tas ir būdavo kaltas, o kiti kaip „žiūrovai“ likdavo. Kažkada sostinės Antakalnio mikrorajone verslo reketu užsiimanti gauja. Tai dėl įstatymų spragų net visus gaujos narius teismas buvo paleidęs. Teko iš naujo juos gaudyti.“

Anot A. Paulausko, tik po B. Dekanidzės bylos pradėjo formuotis tam tikri organizuoto nusikalstamumo požymiai teismuose, tapo aiškiau, kas yra nusikalstamas susivienijimas:

REKLAMA

„Visi šie dalykai vėliau buvo suformuoti. Reikėjo teisminį procesą tobulinti. Atsirado slapti liudytojai, kuriuos buvo galimybė apklausti ne posėdyje. Tas labai nepatiko teisiamiesiems, nes jie negalėdavo nieko įbauginti, nieko pakeisti.

1990-siais Lietuvoje dar nebuvo adekvačių priemonių kovoti su nusikalstamu pasauliu. Bet vėliau sukurti instrumentai leido suvaldyti situaciją. Jei nebūtų laiku priimti įstatymai, tai ilgai dar būtume vargę.“

Tamsiosios Lietuvos praeities atspindžiai – seriale „Gaujų karai. Smaugliai“ – jau šį šeštadienį, 21 val. tik per TV3!


Rašyti komentarą...
V
V.U.
2020-10-12 00:46:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Viena mafija nugalejo kita , viskas aiskiai ir ciniskai,
Atsakyti
0

M
Matęs
2020-10-12 10:38:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Paleisdavo... Už pinigus. O sakydavo tokie ystatymai. Net buvo stavkes. Pagavo su ginklu 500. Baksu. Girtas už vairo. 50.
Atsakyti
0

N
Nu arturai
2020-10-11 20:08:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Paleisk ta varksa daktara,juk prezidentu nrpatiko but i seima kaip i darba,surukyketau su daktaru po cegara ir paleisk kiek ji gali kankint.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų