Valdantieji taip pat svarsto, kaip mokyklai paruošti vaikus iš socialiai pažeidžiamų šeimų, kurie nelanko darželių. Jiems privalomas darželio lankymas gresia jau kitąmet.
„Aš nieko dar neišmokęs“, – taip savikritiškai apie save kalba penkiametis Dovydas iš Daukšių kaimo Marijampolės rajone.
Mažylis darželio nelanko, jį kartu su trimečiu broliu augina močiutė. Tėtis dieną darbe, o mama – dar toliau, uždarbiauja užsienyje.
„Dabar jau nebedirbu, neseniai išėjau iš darbo, dabar yra, kam pažiūrėti“, – sako močiutė Regina.
Artimiausias darželis už 6 kilometrų kitame kaime, tad vaikai auga namuose, nors, pasak močiutės, į darželį vaikai nori. Dovydas sako norintis jau ir į mokyklą, tačiau, močiutės nuomone, skubėti nėra ko, mokytis laikas – nuo septynerių.
„Vaikystė per trumpa būtų. Kas sugeba, gali, bet juos turėtų žiūrėti. Kai leidžia į pirmą klasę, vieni gali mokytis greičiau, o kitiems nesuvokiama. Turi į tai atsižvelgti“, – pasakoja močiutė Regina.
Tuo metu politikai toliau derina planą, kaip Lietuvoje ankstinti vaikų mokymą.
Štai prezidentas Gitanas Nausėda siūlė jau kitais metais privalomai į darželius vesti penkiamečius, jei jie yra iš girtaujančių, skurstančių ar mažyliais nesugebančių pasirūpinti šeimų.
„Net trečdalis vaikų, augančių nepalankioje ekonominėje ir socialinėje aplinkoje, nelanko ikimokyklinių įstaigų. Socialiai pažeidžiamiems vaikams turime skirti ypatingą dėmesį, kad kokybišką ankstyvąjį ugdymą jie pradėtų kuo įmanoma lygiavertiškesnėmis sąlygomis ir išvengtų atskirties, siekdami geriausių mokymosi rezultatų“, – teigia prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdininkai tvirtina, kad kitąmet privalomai į darželius tektų atvesdinti tik apie tūkstantį socialiai pažeidžiamų vaikų. Tad esą jiems parūpinti transportą ir išlaikymą darželiuose nebūtų sudėtinga.
„Kainuotų su maitinimu ir pavėžėjimu apie 9 mln. eurų kitais metais. Tokias lėšas galima rasti iš įvairių priemonių, DNR veiksmų, ateinančio periodo“, – kalbėjo viceministras Arūnas Plikšnys.
Penkiamečių iš socialiai rizikingų šeimų privalomas vedimas į darželį pagal valdančiųjų planą būtų pirmasis žingsnis mokyklinio amžiaus ankstinimo link. Toliau sektų visiems vaikams privalomas mokyklos lankymas jau nebe nuo septynerių, bet nuo šešerių metų. Šią naujovę numatoma įvesti 2024 metais.
„Mūsų jaunimas greitai sensta, akceleracija yra milžiniška, mažo jaunimo – 4-7 metų – gebėjimai keičiasi kas penkmetį. Laikyti ilgai jaunimą neįsiliejant į valstybės gyvenimą, nesudarant galimybių produktyviai dirbti, yra neleistina“, – sako Seimo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Kad visi šešerių metų sulaukę vaikai po 4 metų jau būtų pasiruošę eiti į pirmąją klasę metais anksčiau, tai yra 2023 metais, penkiamečiai jau turėtų lankyti vadinamąją nulinę klasę – jiems jau bus privalomas priešmokyklinis ugdymas.
Prezidentūra skelbia, kad mokyklinio amžiaus ankstinimo reformai šešeriems metams turėtų pakakti 90 mln. eurų, tai yra 15 mln. eurų kasmet. Visgi ministras Monkevičius mini daug didesnius skaičius, tačiau vis tiek tikina, kad verta, mat kuo anksčiau valstybė pradeda vaikams į galvas kišti mokslo dalykus, tuo greičiau šios investicijos atsiperka.
„Kainuotų tikrai nemažai. Bet paskaičiavus ekonomiškai tiesioginę ir netiesioginę naudą, tai būtų keleriopai daugiau. Tai per metus kainuotų 40–50 mln. eurų. Pačioje artimiausioje perspektyvoje, tai grįžtų keleriopai didesne verte“, – pasakoja ministras Algirdas Monkevičius.
O štai premjeras S. Skvernelis, nors ir sako pritariantis mokyklinio amžiaus ankstinimui, ginčus ir sprendimus dėl to siūlo atidėti – palikti naujam Seimui ir Vyriausybei.
„Dabar turime kitą kontekstą, kitokią situaciją su švietimo sistema, apskritai – turime iššūkius su COVID-19 pandemija.
Aš manau, kad tokius sprendimus reikėtų priiminėti po rinkimų, susiformavus naujai valdančiajai daugumai ir naujai Vyriausybei. Tai reikia žiūrėti sistemiškai“, – kiek anksčiau teigė S. Skvernelis.
Lietuva yra likusi viena iš saujelės šalių Europos Sąjungoje, kur priešmokyklinis ugdymas prasideda nuo 6 metų. O tarptautiniai tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai pradeda mokytis pagal oficialią švietimo programą, tuo geresni jų mokymosi rezultatai vėliau mokykloje. Tiesa, vien to nepakanka, ir vėliau vyresnėse klasėse mokymas turi būti kokybiškas.
