Permainos einant į mokyklą: aiškėja, kurie vaikai pradės mokytis anksčiau

Valdantieji su prezidentu dėlioja planą, kada ir kaip ankstins mokyklinį amžių. Prezidentas šešiamečius į pirmąją klasę norėjo siųsti jau po dvejų metų, tačiau Vyriausybė ragina nesiversti per galvą ir palaukti. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis šį klausimą siūlo palikti naujam Seimui. Tad panašu, kad tik šiemet antrąjį gimtadienį atšventę mažyliai turės eiti į mokyklą anksčiau – sulaukę šešerių.

Valdantieji taip pat svarsto, kaip mokyklai paruošti vaikus iš socialiai pažeidžiamų šeimų, kurie nelanko darželių. Jiems privalomas darželio lankymas gresia jau kitąmet.

„Aš nieko dar neišmokęs“, – taip savikritiškai apie save kalba penkiametis Dovydas iš Daukšių kaimo Marijampolės rajone.

Mažylis darželio nelanko, jį kartu su trimečiu broliu augina močiutė. Tėtis dieną darbe, o mama – dar toliau, uždarbiauja užsienyje.

(11 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Būsimas pirmokas

„Dabar jau nebedirbu, neseniai išėjau iš darbo, dabar yra, kam pažiūrėti“, – sako močiutė Regina.

Artimiausias darželis už 6 kilometrų kitame kaime, tad vaikai auga namuose, nors, pasak močiutės, į darželį vaikai nori. Dovydas sako norintis jau ir į mokyklą, tačiau, močiutės nuomone, skubėti nėra ko, mokytis laikas – nuo septynerių.

„Vaikystė per trumpa būtų. Kas sugeba, gali, bet juos turėtų žiūrėti. Kai leidžia į pirmą klasę, vieni gali mokytis greičiau, o kitiems nesuvokiama. Turi į tai atsižvelgti“, – pasakoja močiutė Regina.

Tuo metu politikai toliau derina planą, kaip Lietuvoje ankstinti vaikų mokymą.

Štai prezidentas Gitanas Nausėda siūlė jau kitais metais privalomai į darželius vesti penkiamečius, jei jie yra iš girtaujančių, skurstančių ar mažyliais nesugebančių pasirūpinti šeimų.

REKLAMA

„Net trečdalis vaikų, augančių nepalankioje ekonominėje ir socialinėje aplinkoje, nelanko ikimokyklinių įstaigų. Socialiai pažeidžiamiems vaikams turime skirti ypatingą dėmesį, kad kokybišką ankstyvąjį ugdymą jie pradėtų kuo įmanoma lygiavertiškesnėmis sąlygomis ir išvengtų atskirties, siekdami geriausių mokymosi rezultatų“, – teigia prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdininkai tvirtina, kad kitąmet privalomai į darželius tektų atvesdinti tik apie tūkstantį socialiai pažeidžiamų vaikų. Tad esą jiems parūpinti transportą ir išlaikymą darželiuose nebūtų sudėtinga.

„Kainuotų su maitinimu ir pavėžėjimu apie 9 mln. eurų kitais metais. Tokias lėšas galima rasti iš įvairių priemonių, DNR veiksmų, ateinančio periodo“, – kalbėjo viceministras Arūnas Plikšnys.

Mokykla

Penkiamečių iš socialiai rizikingų šeimų privalomas vedimas į darželį pagal valdančiųjų planą būtų pirmasis žingsnis mokyklinio amžiaus ankstinimo link. Toliau sektų visiems vaikams privalomas mokyklos lankymas jau nebe nuo septynerių, bet nuo šešerių metų. Šią naujovę numatoma įvesti 2024 metais.

„Mūsų jaunimas greitai sensta, akceleracija yra milžiniška, mažo jaunimo – 4-7 metų – gebėjimai keičiasi kas penkmetį. Laikyti ilgai jaunimą neįsiliejant į valstybės gyvenimą, nesudarant galimybių produktyviai dirbti, yra neleistina“, – sako Seimo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.

Kad visi šešerių metų sulaukę vaikai po 4 metų jau būtų pasiruošę eiti į pirmąją klasę metais anksčiau, tai yra 2023 metais, penkiamečiai jau turėtų lankyti vadinamąją nulinę klasę – jiems jau bus privalomas priešmokyklinis ugdymas.

REKLAMA

Prezidentūra skelbia, kad mokyklinio amžiaus ankstinimo reformai šešeriems metams turėtų pakakti 90 mln. eurų, tai yra 15 mln. eurų kasmet. Visgi ministras Monkevičius mini daug didesnius skaičius, tačiau vis tiek tikina, kad verta, mat kuo anksčiau valstybė pradeda vaikams į galvas kišti mokslo dalykus, tuo greičiau šios investicijos atsiperka.

„Kainuotų tikrai nemažai. Bet paskaičiavus ekonomiškai tiesioginę ir netiesioginę naudą, tai būtų keleriopai daugiau. Tai per metus kainuotų 40–50 mln. eurų. Pačioje artimiausioje perspektyvoje, tai grįžtų keleriopai didesne verte“, – pasakoja ministras Algirdas Monkevičius.

Algirdas Monkevičius

O štai premjeras S. Skvernelis, nors ir sako pritariantis mokyklinio amžiaus ankstinimui, ginčus ir sprendimus dėl to siūlo atidėti – palikti naujam Seimui ir Vyriausybei.

„Dabar turime kitą kontekstą, kitokią situaciją su švietimo sistema, apskritai – turime iššūkius su COVID-19 pandemija.

Aš manau, kad tokius sprendimus reikėtų priiminėti po rinkimų, susiformavus naujai valdančiajai daugumai ir naujai Vyriausybei. Tai reikia žiūrėti sistemiškai“, – kiek anksčiau teigė S. Skvernelis.

Lietuva yra likusi viena iš saujelės šalių Europos Sąjungoje, kur priešmokyklinis ugdymas prasideda nuo 6 metų. O tarptautiniai tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai pradeda mokytis pagal oficialią švietimo programą, tuo geresni jų mokymosi rezultatai vėliau mokykloje. Tiesa, vien to nepakanka, ir vėliau vyresnėse klasėse mokymas turi būti kokybiškas.


Rašyti komentarą...
N
Nuomonė
2020-09-13 16:51:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl ne pradėjus leisti vaikų į mokyklą nuo 3 ar 4 metų. Tai baisu, iš vaikų atimama vaikystė ir valdžiai į tai nusispjaut. Kai pagalvoju kad 12 metų aš žaidžiau su lėlėmis, o dabar tokio amžiaus vaikai vaikus gamina ir t.t.,darosi baisu. O kalbos kad vaikai dabar greičiau subręsta tai pati valdžia ir kalta kad leidžia rodyti televizijai iškrypeliškus amerikiečių sukurtus vaikam filmukus ar filmus. Kaltas dar labai ir internetas nes kiek ten vaikai prisižiūri visokių nesąmonių net baisu. Pvz. filmukas „Simpsonai“ jis realiai skirtas suaugusiems, nes ten rodomas tikras amerikietiškas šlykštus gyvenimas, o jį žiūri ir vaikai, nes tai skirta ir vaikams. Mano manimu tai amerikietiška nesibaigianti muilo opera,o kada nustos jį sukti nežinia.
Atsakyti
0

M
Mama
2020-09-13 22:34:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gal jau nebesikuklinam. Kam nuo šešerių į mokyklą, manau, gimė vaikas ir tegul kimba į mokslus, juk kažkas turi išlaikyti seimo darmaėdus.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų