Gyventojai įsibaiminę: Klaipėdoje – tokia pat pavojinga medžiaga kaip ir Beirute Papildyta 14:10

Po Libano sostinę antradienį supurčiusio galingo sprogimo, kurio galia prilygo žemės drebėjimo smūgiui paaiškėjo, kad Beiruto uoste užsiliepsnojo sandėlis, kuriame buvo laikomas didžiulis kiekis amonio nitrato. Penktadienį spaudos konferencijoje pranešta, kad Klaipėdos jūrų uoste, šalia gyvenamųjų namų, kuro saugyklų, suskystintų dujų terminalo perkraunama ir trumpą laiką sandėliuojama tokia pat pavojinga amonio salietra, dėl kurios baiminasi gyventojai.

Gyventojai įsibaiminę dėl Klaipėdoje sandėliuojamos pavojingos medžiagos (nuotr. asm. archyvo)
5

Įtariama, kad nelaimė Beirute nutiko kai sprogo 2750 tonų salietros, kuri prieš keletą metų buvo konfiskuota iš rusų. Žuvo daugiau kaip 100 žmonių, dar per 4 tūkst. buvo sužeisti.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Gyventojai įsibaiminę dėl Klaipėdoje sandėliuojamos pavojingos medžiagos

Klaipėdos tarybos narė Nika Puteikienė penktadienį tiesiogiai iš Klaipėdos pranešė, kad penktadienio popietę Klaipėdos jūrų uoste stovėjo „45 vagonai, o viename vagone yra 60 tonų salietros“. Tai panašus kiekis, kaip ir sprogo Beirute.

Spaudos konferencijos metu tiesiogiai iš Klaipėdos uosto buvo pristatoma medžiaga, nuotraukos ir filmuoti kadrai. Spaudos konferencijoje taip pat kalbėjo ir žurnalistas Kristupas Krivickas.

Gyventojai įsibaiminę dėl Klaipėdoje sandėliuojamos pavojingos medžiagos

„Kiekiai tokie milžiniški, kad pasekmės Klaipėdos miestui būtų tragiškos. Šią situaciją būtų galima įvardinti kaip grėsmę nacionaliniam saugumui.

Ekspertai nustatė, kad tokia pati medžiaga antradienį sukėlė milžiniškos griaunamosios galios sprogimą Beiruto uoste, kurio metu žuvo šimtai, buvo sužeisti tūkstančiai žmonių, visiškai sugriauta dalis miesto“, – spaudos konferencijoje aiškino K. Krivickas.

REKLAMA

K. Krivickas teigė, kad susirūpinę dėl galimo panašaus scenarijaus pasikartojimo į juos kreipėsi Klaipėdos miesto gyventojai, kurie gyvena šalia Klaipėdos uosto.

„Gyventojai įsibaiminę ir tam pagrindą jie turi. Tai didžiulė grėsmė, nes gyventojų namai yra už 200 metrų nuo šios pavojingos trąšos. {...} Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jos gali būti detonuotos netyčia.

Tai yra pavojinga amonio salietra. Kiekiai yra milžiniški – tai yra dešimtys tonų. Visai šalia yra amoniako talpos, visai šalia yra „Independence“ dujų terminalas.

Tai visai nejuokinga, saugumui grėsmę kelianti situacija. Tai būtų visai kitaip nei Alytuje, kur degė padangos. Atsitikus precendentui, kyla klausimas, kaip grėsmes valdome, nes dabar sėdime ant parako statinės“, – sakė K. Krivickas.

Gyventojai įsibaiminę dėl Klaipėdoje sandėliuojamos pavojingos medžiagos

„Klasco“ ir „Bega“ tikina, kad amonio trąšos Klaipėdos uoste kraunamos saugiai 

Galingą sprogimą Beiruto uoste, kaip manoma, sukėlus jame saugotai amonio salietrai, amonio trąšas Klaipėdos uoste kraunančios bendrovės „Klasco“ ir „Bega“ tikina, kad žmonėms nerimauti nereikėtų – jų krova vyksta saugiai, pagal griežtus saugumo reikalavimus.

Pasak „Klasco“ laikinojo vadovo Vytauto Štumbergo, trąšos uoste ilgiausiai išbūna kelias dienas ir nėra sandėliuojamas, priešingai nei Beirute.

„Mes šitą produktą krauname tiesiogine krova – iš vagono į laivus. Sandėliavimas, praktiškai jei yra kokia Australija, būna tik didmaišiuose, pagal visas normas, reikalavimus. Lietuvoje gali būti ne daugiau 700 tonų trumpalaikis sandėliavimas“, – BNS sakė V. Štumbergas.

REKLAMA

Pasak jo, didmaišiai turi keturis sluoksnius ir apsaugo trąšas nuo sąlyčio, drėgmės, saulės spindulių ar kitų veiksnių. Jie talpina po 500 kilogramų trąšų. 

„Begos“ Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius taip pat pabrėžia, jog trąšos uoste nėra sandėliuojamos. Anot jo, amonio salietra sudaro iki 1 proc. įmonės krovos.  

„Yra krūva teisės aktų, pagal kuriuos vyksta visas procesas, yra planai, vyksta patikrinimai, planų peržiūrėjimai, saugos pratybos. Yra Europos Sąjungos teisės aktai ir nacionalinio lygmens, jie nurodo, kaip reikia pasiruošti“, – BNS sakė G. Gudavičius.   

„Klasco“ teigimu, gamybos metu amonio nitratas maišomas su inertinėmis medžiagomis – magnio nitratu, o šis junginys praktiškai neturi sprogstamųjų savybių. Šias trąšas gamina „Achemos grupės“, kuriai priklauso „Klasco“, valdoma Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“. 

„Visiškai saugu. O kitas dalykas, ta pati salietra yra sprogi prie labai aukštos temperatūros. Tokią aukštą temperatūrą pasiekti, kaip ir Libane, ten įvyko didelis gaisras, buvo uždarame sandėlyje sandėliuojamas. Pas mus iš viso negalimas toks sandėliavimas uždarose patalpose“, – aiškino laikinasis „Klasco“ vadovas.

„Jei tas produktas būtų tiek pavojingas, tai gamyklos net negalėtų dirbti. O ten, jeigu ilgai sandėliuojama ir neaiški kokybė produkto, gal jis iš viso buvo suakmenėjęs“, – pridūrė jis.

Pernai „Klasco“ perkrovė 280 tūkst. tonų amonio salietros – ji sudaro iki 2,3 proc. metinės „Klasco“ krovinių apyvartos, trąšos paprastai gabenamos mažais laivais.  

REKLAMA

„Kai pirkėjas, pavyzdžiui, Vakaruose, perka, tai yra suderintas laivo atvykimas ir užvežimas, o kiekiai yra labai maži, gabenama mažais laivais iki 3 tūkst. tonų“, – sakė V. Štumbergas. 

„Klasco“ tikina, jog amonio salietros krovą kasmet tikrina komisija, kurioje dirba Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos atstovai. Paskutinį kartą buvo tikrinta 2019 metų gegužę, naujas patikrinimas vyks rugpjūčio 17-20 dienomis. 

„Šitas produktas, dar pradedant nuo senų laikų, kai nebuvo reglamentų, buvo iš visos Sovietų Sąjungos vežamas, kiekiai buvo neriboti, jie buvo žvėriški, ir kraunama buvo neaišku kaip, o dabar yra griežti reikalavimai, nėra, kad tiesiog imu ir kraunu“, – BNS kalbėjo „Klasco“ vadovas. 

„Klasco“ penkiuose terminaluose krauna ir sandėliuoja birias, skystas ir supakuotas trąšas, cukraus žaliavą, metalo produkciją ir žaliavas, šaldytus maisto produktus, grūdines kultūras, kitus birius ir suverstinius krovinius.

„Bega“ krauna birius ir skystus chemijos, statybos, maisto pramonės, žemės ūkio ir kitus produktus. 

Aplinkos apsaugos agentūros teigimu, cheminių medžiagų ir mišinių gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, platintojai ir naudotojai kasmet turi pateikti duomenis apie juos. 

Pernai Lietuvoje buvo parduota 867,3 tūkst. tonų amonio nitrato, pranešė agentūra. Ji teigia nerenkanti duomenų apie sandėliuojamus kiekius. 

Amonio nitratas dažniausiai naudojamas kaip trąša arba trąšų gamyboje. 


Rašyti komentarą...
N
Nuomonė
2020-08-07 13:30:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ponia Lina, jūs gal tokios informacijos nerašykit, nes klaidinat savo nežinojimu piliečius. Yra daug šendien video, kad skrido kariniai naikintuvai, o sandėlio turinys čia nieko bendro neturi .
Atsakyti
-3

N
Nikas
2020-08-07 13:48:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Krivickai prapusk su tom savo samokslo teorijiom
Atsakyti
-3

.
... Jap
2020-08-07 14:21:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl tik Klasco, nejuokaukit... Pilnas uostas
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų