nika puteikienė

Lietuvos jūrų muziejuje – ruonių jauniklių antplūdis, tik džiaugsmo maža – visi ruoniukai apkandžioti, silpni ir ligoti, rasti išmesti bangų į krantą. Paskutinius keletą metų ruonių jauniklių „derlius“ muša rekordus – Baltijoje ruonių patelės neišmaitina savo vaikų. Lietuvos jūrų muziejaus baseine į krantą išlipę džiūva Spurga, Plocius ir Sarmata. Šie trys ruonių jaunikliai – stipriausi iš visų dvylikos, per balandį rastų Lietuvos pakrantėse.

Klaipėdos miesto mero rinkimuose, balsas.lt žiniomis, kandidatuos ir Naglis Puteikis, ir jo žmona Nika Puteikienė.   Tokią informaciją portalui šeštadienį patvirtino vienas iš Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninio rinkimų komiteto „Puteikis plius“ narių. Prieš tai manyta,kad N.Puteikis, kuris gana sėkmingai pasirodė paskutiniuosiuose prezidento rinkimuose (surinko 9,35 proc. balsų,išleisdamas rinkimams simbolinę pinigų sumą), kandidatuos į merus Vilniuje.

Penkerius metus Lietuva neturi pirmosios šalies poros – prezidento ir pirmosios ponios. Galbūt po šių rinkimų situacija pasikeis? LNK laida „Diagnozė: valdžia“ aiškinsis, kaip dėl pirmosios šalies ponios statuso varžosi kandidatų žmonos. Vienos politikų žmonos tampa įtakingomis savo sutuoktinių patarėjomis, kitos mieliau slepiasi šešėlyje. Lietuvoje lig šiol įprasta, kad politikai savo antrųjų pusių neįtraukia į kovas dėl svarbiausių postų ar į valstybės valdymą.

Būti pirmąja šalies ponia – atsakingos pareigos. Atstovavimas savo šaliai užsienyje, oficialūs vizitai, o kur dar tautiečių kritika dėl netinkamo kostiumėlio ar rankos mostelėjimo. Belaukiant rinkimų, pretendentų į prezidentus žmonos atskleidė, ko bijo labiausiai, ir ar yra pasiruošusios tapti pirmosiomis šalies poniomis. „Aš manau, kad būčiau puiki pirmoji šalies ponia“, - LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo... iki...“ šį pirmadienio vakarą 20.25 val.

Šiandien, pažymint Tarptautinę pasaulinio Vandenyno dieną, Jūrų muziejus Smiltynės pajūryje surengė unikalią akciją: apie 700 moksleivių iš Klaipėdos, Telšių, Kėdainių sukūrė gyvąjį užrašą iš žmonių „Myliu jūrą“. „Žmogus per šimtą vadinamųjų pažangos ir proto metų taip spėjo nugyventi aplinką, kad ji tapo nebesaugia jam pačiam, -  teigia Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė. – Užkariaudami vandenynus ir kosmosą prarandam emocinį santykį su gamtą, nebejaučiam jos.

Dvejus metus trūkusį Lietuvos jūrų muziejaus, Duisburgo (Vokietija) delfinariumo ir Klaipėdos universiteto Biofizikos katedros projektą „Cipher“ (šifras) vainikavo sėkmė. Bendradarbiaujant biologams, biofizikams ir programuotojams pavyko sukurti kompiuterinę programą, kuri delfino siunčiamą ultragarsą iššifruoja – išverčia į žmonių kalbą. Tai unikalus darbas, kuris pasak mokslininkų, galėtų net pelnyti Lietuvai pirmąją Nobelio premiją.

„Mama, aš vaikščiosiu, jie man padės“, - prieš keletą metų pareiškė maža mergaitė, per televiziją pamačiusi krykštaujančius delfinus. Tuo metu Mažeikių rajone, Pikelių kaime, gyvenančiai Sigitai Gabalienei, vienai auginančiai ne tik cerebriniu paralyžiumi sergančią Modestą, bet ir dar tris nepilnamečius vaikus, o du jau užauginusiai, dukros svajonė atrodė nepasiekiama ir neįgyvendinama.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovo kėdę ir vėl greičiausiai užims ne pajūrio atstovas: po vakar įvykusio konkurso Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje (VSTT) paaiškėjo, kad KNNP direktorės postas patikėtas teisininkei iš Vilniaus Jolantai Bernotaitei. Tai „Vakarų ekspresui“ patvirtino VSTT direktorės pavaduotojas, konkurso komisijos pirmininkas Vidmantas Bezaras.

Kelios gamtosaugos organizacijos ragina Lietuvos žmones atkreipti dėmesį į delfinų kankinimą Klaipėdos jūrų muziejaus delfinariume ir kritikuoja akciją "Padovanok delfinui šypseną". Delfinariumo atstovai tokią kritiką vadina visiškai nepagrįsta. Kaip penktadienį išplatintame pranešime teigia Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos gyvūnų globos draugijos ir kitų organizacijų atstovai, nelaisvė delfinams itin kenkia, mažina atsparumą ligoms ir trumpina gyvenimą.