„Nežinia, kiek laiko, kiek dėmesio ir meilės reikės, kad žmonės vėl pasijustų saugūs, neįžvelgtų vienas kitame grėsmės“, – vertindama dabartinę situaciją atslūgus COVID-19 epidemijai sakė Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė. Nors viruso plitimui suvaldyti neišvengiamai reikėjo imtis priemonių, gydytoja pabrėžia, kad visgi karantino žala yra sunkiai išmatuojama. 

Rasa Jančiauskienė (nuotr. asm. archyvo)

Rasa Jančiauskienė (nuotr. asm. archyvo)

„Kiek baimės žmonės patyrė nuo nesiliaujančio srauto „naujienų“? Kaip dar labiau išaugsiančios eilės gydymo įstaigose paveiks mirtingumą nuo kitų ligų? Ar normalu, kad keliose ligoninėse negavęs pagalbos žmogus kreipiasi į suvirintoją?“ – svarstė ji.

Apie tai, kaip keitėsi pagalba onkologiniams pacientams ir ko ši pandemija gali pamokyti, kalbamės su Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadove, onkologe chemoterapeute, Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo ir onkologinės pagalbos organizavimo stebėsenos tarybos nare doc. Rasa Jančiauskiene.

Karantinas dėl koronaviruso jau trunka kone tris mėnesius. Sakykite, kaip pasikeitė jūsų darbo kasdienybė šiuo laikotarpiu? 

REKLAMA

Pagal naują tvarką karantino metu beveik 2 mėn. galėjo būti teikiama tik būtinoji medicinos pagalba ir ta planinė pagalba, kurios nesuteikus paciento būklė galėjo ženkliai pablogėti. 

Apsisprendėme iškart – onkologinė planinė pagalba privalo būti teikiama. Nes tas „planiškumas“ yra sąlyginis. Jos nesuteikus laiku, liga gali atsinaujinti, o tais atvejais, kai liga išplitusi, metastazavusi – tolesnis progresavimas nulemtų ankstyvesnę mirtį.

Karantino laikotarpiu buvo nebevykdoma jau pasveikusių nuo vėžio žmonių stebėsena, atrankinės patikros programos. Tačiau tais atvejais, kai žmonės buvo siunčiami dėl pirmą kartą nustatyto ar įtariamo vėžio, kai buvo įtariamas ligos atsinaujinimas anksčiau pagydytam ligoniui – tokie pacientai buvo konsultuojami onkologų, tiriami ir sprendimai dėl jų tolesnio gydymo priimami daugiadalykės komandos aptarimuose. 

Daug paslaugų pradėtos teikti tik nuotoliniu būdu. Kiek efektyvi gali būti tokia pagalba onkologiniam ligoniui? 

Deja, pacientų patekimo kelias tapo daug sunkesnis – šeimos gydytojai turėjo skambinti onkologui ir prieš siunčiant pacientą aptarti, ar tikrai ta pagalba būtina ir kur turėtų būti suteikta. Sunkumų kilo ir dėl to, kad nustojo važinėti tarpmiestiniai autobusai. Kai kurie savo automobilio neturintys žmonės prarado galimybę atvykti gydymo kursams. 

Taigi ten, kur tai galėjome padaryti, pradėjome pagalbą teikti nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, tiems pacientams, kurie gydomi tabletinėmis vaistų formomis, vaistus išrašydavome nuotoliniu būdu. Prieš tai pacientui tekdavo pasidaryti kraujo tyrimą pagal gyvenamą vietą, atsiųsti mums el. paštu. 

REKLAMA

Žinoma, ilgai taip tęstis negali, betarpiška konsultacija laikas nuo laiko reikalinga, pacientams tenka atvykti sudėtingesniems tyrimams, kurie atliekami ne kiekvienoje ligoninėje. Telefonu neįvertinsi ir neapčiuopsi limfmazgių, blužnies ar gumbo krūtyje, nepastebėsi galimai reikšmingų pakitimų. Nebevykdant atrankinės patikros programų, negalėsime aptikti ankstyvos stadijos vėžio – o pasveikimo tikimybė priklauso nuo ligos išplitimo.

Ar šis, COVID-19 infekcija pažymėtas, laikas labiau pavojingas onkologiniams pacientams?

Vėžiu sergančių žmonių imunitetas, be abejo, yra blogesnis. Iš esmės tai yra viena iš priežasčių, dėl ko žmogus suserga – imuninė sistema neatpažįsta pakitusių ląstelių ir jų laiku nesunaikina. Be to, ir skiriamas vėžio gydymas neretai prisideda prie imuniteto pablogėjimo. 

Tarkim, po taikytos chemoterapijos kraujyje sumažėja ląstelių, kurios kovoja su infekcijomis. Ir tuomet bet kokios bakterijos ar virusai, net ir tie, su kuriais žmogus nuolat gyvena, gali sukelti infekciją. Kol pasiekiamas norimas gydymo poveikis, sumažinamas navikas, pacientui  kartais tenka pereiti per vadinamuosius „pancitopenijos slėnius“, kai trūksta įvairių kraujo ląstelių.  

Teko matyti tokį atvejį, kai esamas ar buvęs pacientas būtų susirgęs COVID-19 infekcija? 

Svarbu paminėti, kad klinikoje gydome maždaug trečdalį Lietuvos vėžiu sergančių pacientų (kas yra tikrai didelis srautas). Turime 221 konservatyviai (t. y. ne chirurginei) pagalbai skirtą stacionaro lovą – visos jos buvo naudojamos, į dienos stacionarus kasdien ateidavo ir ateina virš 200 pacientų. 

REKLAMA

Tačiau per šiuos du mėnesius neturėjome nė vieno paciento, kuriam būtų nustatyta koronavirusinė infekcija ar kuriam būtų teigiamas viruso testas.

Tai yra labai svarbu. Kadangi kitose medicinos srityse (tiek chirurgijoje, tiek vidaus ligose) planinė pagalba nebuvo teikiama, tai onkologijos srityje išbandėme, galima sakyti, vadinamąjį Švedijos variantą – apribojimų buvo mažiausiai. 

Rūpinantis pacientais, matyt, situaciją sunkino ir tai, kad vienas koronaviruso simptomų – padidėjusi kūno temperatūra – dažnai lydi ir onkologinę ligą?

Tikrai taip, visada tenka susidurti su karščiuojančiais pacientais – tai įprasta onkologijoje, bet šiuokart nežinai, ar čia nėra naujojo viruso sukeltas karščiavimas.

Karantino pradžioje daug pacientų susidūrė ir su dar viena netikėta problema – neturėjo kur pasidaryti kraujo tyrimų, kurie yra būtini prieš tęsiant vėžio gydymą chemoterapija, biologine terapija, imunoterapija (jų šeimos gydytojų klinikos kažkodėl nutraukė šių tyrimų atlikimą). Todėl mūsų chemoterapijos dienos stacionaruose bandėme „gelbėti situaciją“, imdavom mėginius patys ir tokiu būdu pacientų apsilankymų dar padaugėjo.

Be abejo, apsaugos priemonės buvo taikomos: tiek personalas, tiek pacientai dėvėjo kaukes, įeinantiems buvo matuojama temperatūra, padidinome atstumus tarp sėdimų vietų, patalpas dezinfekuodavome, oro dezinfekcijai naudojome ozonatorių. 

Išties labai noriu padėkoti visiems savo kolegoms, kad šiuo sunkiu, nerimo kupinu laikotarpį ištvėrėme pakankamai garbingai, darėm tai, ką privalėjom.

REKLAMA

Norime to ar ne, koronaviruso sukelta krizė vienaip ar kitaip palietė mus visus. Jūsų nuomone, ar daugelį lydinti emocinė įtampa gali turėti daugiau žalos žmonių sveikatai nei pati COVID-19 infekcijos grėsmė?

Šiandien žinome kur kas daugiau nei kovo pradžioje, kai reikėjo greitai priimti sprendimus. Esam maža šalis, vargu ar galėjom elgtis labai kitaip nei aplinkinės šalys. Tikiu, kad viskas, kas buvo padaryta, vyko iš gerų intencijų siekiant apsaugoti žmones ir prisiimant didelę atsakomybę, kartu išvengiant dar labiau drastiškų sprendimų. Prisiminkim – kai kurie politikai netgi siūlė įvesti nepaprastąją padėtį. Ačiū Dievui, to neįvyko. 

Bet dabar, manau, atėjo metas iš naujo įvertinti situaciją. Mes neturime galimybės pasirinkti gerą variantą. Mes turim rinktis iš dviejų blogybių. Nuspręsti, kas blogiau – liga ar gydymas. Onkologai tai daro kasdien. Ir tais atvejais, kai potenciali gydymo nauda yra mažesnė nei galima žala, mes, aptarę tai su pacientu, tokio gydymo neskiriame.

Koronavirusas plinta

Koronavirusas plinta

Karantino žala sunkiai išmatuojama: prarastos darbo vietos, bankrutuojantys verslai, – pasak Iljos Laurso, kiekvieną karantino mėnesį Lietuva praranda apie 1 milijardą eurų. Kiek baimės žmonės patyrė nuo nesiliaujančio srauto „naujienų“? Štai vakar mačiau – sėdi berniukas su kauke automobilyje šalia tėčio. Jau nebereikia jos dėvėti, bet jis atsisako nusiimti – bijo. Du broliukai atsisakė vasarą vykti prie jūros – bijo užsikrėsti. Įsivaizduojat, kokia žala vaikų psichikai padaryta? O vyresnių žmonių padėtis? Nežinia, kiek laiko, kiek dėmesio ir meilės reikės, kad žmonės vėl pasijustų saugūs, neįžvelgtų vienas kitame grėsmės.

REKLAMA

Šiandien jau aišku, kad Rytų Europos šalyse situacija yra kur kas geresnė nei Vakarų šalyse. Kas tai nulėmė – mūsų imuniteto ypatybės, cirkuliuojančio viruso ypatumai, sveikatos sistemos tinklas? Į tai turės atsakyti mokslininkai.

Galėtumėte įvardyti, ką susidūrus su šia pandemija galima buvo daryti kitaip? 

Akivaizdu, kad Lietuvoje cirkuliuojantis virusas nėra toks užkrečiamas ir mirtinas, kaip buvo manyta. Nuoširdžiai manau, kad dera apsvarstyti kelių pagrindinių Lietuvoje susiklosčiusių praktikų (ne)teisingumą.

Vienas dalykas, iki šiol ligoninėse, nustačius vienintelį viruso nešiotoją pacientą ar personalo narį, buvo nušalinami su infekuotu žmogumi kontaktavę medikai – dešimtimis, šimtais. Įvertinus Lietuvos epidemiologinę situaciją manau, kad tai –  klaida. Jei jaučiasi gerai, juo labiau jei atlikus testą jis neigiamas – jie turi gydyti ir slaugyti. Taip elgiamės absoliučiai visų kitų infekcijų atveju. Nušalinant daugumą darbuotojų paralyžiuosime bet kurią sistemą. 

Taip manyti mane verčia keletas pavyzdžių iš realaus gyvenimo. Man žinoma situacija, kai kovo 13 d. susirgo gydytojas rezidentas. Bene 12 dienų jis sirgo namuose, patyrė į gripą panašius simptomus. Atsiradus galimybei išsitirti „stotelėje“, paaiškėjo, kad jis turi koronavirusą. Nedelsiant buvo nušalintas visas skyriaus, kuriame jis dirbo prieš 12 dienų, personalas, kitą dieną visiems medikams, skyriuje gydomiems pacientams buvo atlikti tyrimai – visų rezultatai buvo neigiami. Ta diena buvo košmariška – skyriuje galėjo dirbti tik vienintelis iš kitur pakviestas gydytojas. 

REKLAMA

Išskirtiniai kadrai iš Santaros klinikų intensyvios terapijos skyriaus ir medikų pasakojimai

Išskirtiniai kadrai iš Santaros klinikų intensyvios terapijos skyriaus ir medikų pasakojimai

O dar kitą dieną visi jau galėjo grįžti į darbą, nes, ačiū Dievui,  baigėsi tos 14 dienų, kurios praėjo nuo paskutinio kontakto su rezidentu. Ir paklauskim savęs, kas būtų buvę, jei rezidentas būtų buvęs ištirtas pirmą sukarščiavimo dieną? Greičiausiai būtų tekę dviem savaitėms uždaryti labai specializuotą skyrių, kuriame gydomi sunkiausiomis ligomis sergantys, chemoterapija gydomi pacientai. Nes siauros specializacijos „atsarginių“ gydytojų nėra iš kur paimti.

Analogiška situacija kilo kitame 60 lovų skyriuje, kur vienam iš pacientų virusas buvo nustatytas. Maždaug 2 savaitėms nušalinta didžioji dalis personalo. Visi pacientai ir personalas buvo ištirti – nė vienam, mano žiniomis, viruso nenustatyta ir per tas 2 savaites niekam infekcija neišryškėjo.

Tačiau nuo pat pradžių buvo baiminamasi, kad įsisukus virusui sveikatos sistema gali „lūžti“. Sveikatos apsaugos ministras net apribojo medikų darbą keliose įstaigose, įspėdamas jų vadovus, kad išplitus infekcijai atsakomybę prisiimti teks jiems.

Viešojoje erdvėje susiformavo nuostata, kad kalti yra ligoninių vadovai, jei jų vadovaujamose ligoninėse atsirado infekuotas pacientas. Drįstu manyti, jog tai – klaidinga nuostata. Mes negyvename sterilioje aplinkoje. Aplink mus ir mūsų organizme – trilijonai virusų, ir dažnas jų susilpnėjus imunitetui gali tapti pavojingas. Man tai panašu į medžioklę su varovais. Gal žinote, kas norėtų tokioje situacijoje atsidurti? 

REKLAMA

Bijau, kad tos nuostatos laikantis bet kuris vadovas stengsis, kad reikalavimai patekti į ligoninę ar polikliniką būtų kuo griežtesnis, nes tada sumažėja rizika, kad pateks infekuotas. 

Tačiau ilginami tarpai tarp realių pacientų konsultacijų reiškia, kad galėsim konsultuoti dvigubai mažiau pacientų. Jeigu laukimo konsultacijai eilės iki karantino buvo ilgos, kokios jos bus dabar? Kaip tai paveiks mirtingumą nuo kitų ligų? Juk iš vidutiniškai 110 kasdien įvykstančių mirčių, 109 įvyksta dėl kitų priežasčių, ne dėl vienintelio viruso. 

Ar normalu, kad keliose ligoninėse negavęs pagalbos žmogus kreipiasi į suvirintoją? Ir ką gi, suvirintojas puikiai ištraukia akyje įstrigusią metalo drožlę. Bet ar taip turi būti? Infarkto, ūmaus pilvo atveju kiekviena valanda yra aukso vertės. Norint išgelbėti žmogaus gyvybę ir sveikatą nėra kada jo vežioti pirmyn atgal, esminė pagalba turi būti suteikta per kelias pirmas valandas.

Ko ši pandemija gali mus pamokyti?

Įvardinčiau kelis dalykus. Visų pirma decentralizacija. Akivaizdu, kad infekcijai plisti lengviausia dideliuose miestuose. Tai matome tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Štai Švedijoje yra 10 mln. gyventojų ir tik 1 mln. – sostinėje Stokholme. Tuo metu didžioji dalis infekcijos atvejų buvo užfiksuota Stokholme. Todėl pirmas dalykas, ką turime padaryti, tai vystyti regionus. Negali beveik visa Lietuva gyventi penkiuose miestuose. Tas pats pasakytina apie ligoninių tinklą – privalom jį išlaikyti. Tai yra gyvybiškai svarbu, o ne vien tik „apsimoka/neapsimoka“ klausimas.

REKLAMA

Koronavirusas (nuotr. Scanpix)

Koronavirusas (nuotr. Scanpix)

Dar vienas prioritetų – nacionalinio smulkaus ir vidutinio lietuviško ūkio vystymas. Kritiniu laikotarpiu pamatėm, kaip valstybės perima kitoms valstybėms būtinus krovinius. O lietuviškos įmonės buvo geranoriškos ir greitai reagavo į labai padidėjusius specifinius visuomenės poreikius (dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, dezinfektantai, kaukės, aprangos).

Ne mažiau svarbūs dalykai – sveikatos ugdymas ir sveikos aplinkos kūrimas. Norint būti sveikiems, turėti gerą imunitetą, pirmiausiai turim valgyti sveiką maistą. Valstybė privalo skatinti ir remti ekologinio maisto auginimą, skatinti jo vartojimą, užtikrinti centralizuotai tiekiamo vandens kokybę. Epidemiologine prasme pavojinga miestus vis labiau tankinti pastatais. Norėdami išlikti turime saugoti bioįvairovę. 

Ačiū už pokalbį.

DinAs
2020-06-09 14:50:21
Svarbu nesirgti kovidu,o nuo vėžio žmonės tegul miršta,tokia valstybės politika.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Fanatikė 2020-06-09 23:49:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Pagyrų puodas visada juodas   ATSAKYTI
Kvaištelėjus 2020-06-09 22:16:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Šis laikotarpis tikrai įeis į istoriją. Kaip jis bus vertinamas? Įdomu būti sulaukti teisingo verdikto tam, kas dabar vyksta. Įdomu, koks vaidmuo bus skirtas medikams - didvyrių (labai abejotina) ar mirties sėjėjų (labiau tikėtina)? Įdomu, kaip bus vertinama PSO, kuriai Trampas (o jis ne toks kvailas, kaip atrodo) susiprotėjo net finansavimą nutraukti? Įdomu, ar sąmokslo teorijomis dabar įvardijami teiginiai, nebus reabilituoti į tikrąją tiesą? Labai įdomu...    ATSAKYTI
Airine 2020-06-09 20:08:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Priesaika dave verygai tik kodel mes mokescius mokam karantino metu jei jokios paslaugos negaunam o algas tai mokejo visiems. Tokia pas mus medicina gali mirti nuo kitu ligu bet svarbiausia korona o kitos ligos siaip nieko nereiskia   ATSAKYTI
:( 2020-06-09 15:40:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
-5
Baimės įvarė karantinas? Nesvaikite! Būtų įvaręs, nesiblaškytų durniai po pasaulį ir Lietuvą. Retą su apsaugos priemonėm bepamatysi. Bet dar įvarys, kai didvyriams teks triesti į ligoninės pampersus.   ATSAKYTI
Klausimėlis 2020-06-09 15:34:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tarybinio mediko priesaiką XXa medikai davė, ne Hipokrato, ne antikos laikai gi :)   ATSAKYTI
LLL 2020-06-09 15:17:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Daugiau nieko nevyksta pasaulyje, tik tas KOVID-19 ir daugiau niekas nevyksta.    ATSAKYTI
Virginija 2020-06-09 15:03:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Atleiskit už klaidas. Klausymas buvo ar priesaiką davėte Hipokratui, ar Verygai?Kas atsakys už begales mirčių?    ATSAKYTI
Voldemaras 2020-06-09 19:47:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Bet jug nevisprociai neatsako nei uz nieka ? Tad ministras bus nepakaltinamas ?  
Virginija 2020-06-09 14:58:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kyla klausimas, kam gydytojai davė priesaiką, jeigu jos nevygdo ir nevygdė??? Vergai ar Hipokratui? Kss gali uždrausti atlikti savo pareigą?    ATSAKYTI
DinAs 2020-06-09 14:50:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Svarbu nesirgti kovidu,o nuo vėžio žmonės tegul miršta,tokia valstybės politika.   ATSAKYTI
Virginija 2020-06-09 15:06:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Argi jie žino tikrą skaičių sergančių, ar sirgusių? Gal ir aš sirgau.? Iš kur jie žino  

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Alkoholis parduotuvėje (nuotr. 123rf.com)
Pastaraisiais metais rinką užkariavo itin populiariu alkoholio pakaitalu tapę nealkoholinis alus, vynas, sidras ir kiti panašūs gėrimai. Vis dėlto gydytojai tokio pasirinkimo ...
Senjorė (nuotr. stop kadras)
Prezidentas Gitanas Nausėda su Tarptautinio valiutos fondo atstovais tariasi, koks Lietuvoje bus valstybinis bankas. Siekdami valdžios valstiečiai žadėjo sukurti banką ...
Agnė Širinskienė (nuotr. stop kadras)
Paradoksas: vasara – atostogų metas ir tiems, kurie pagal įstatymus atostogų neturi. Tai – Seimo nariai. Plenariniams posėdžiams artėjant į pabaigą, ...
Oro uostas (nuotr. stop kadras)
Per praėjusią parą užregistruoti penki nauji koronaviruso atvejai: trys Vilniaus ir po vieną Klaipėdos ir Utenos apskrityse, sekmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės ...
Trys tūkstančiai lietuvių pradėjo išskirtinį mėnesį – 30 dienų be liemenėlės (nuotr. stop kadras)
Trečdaliu daugiau nei pernai šalies moterų liepos mėnesį pradės atsisakiusios dėvėti liemenėles. Kai kurios akcijos dalyvės nevynioja žodžių į vatą – šį aprangos aksesuarą ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų