Nausėda apie pokalbį su Lukašenka: Baltarusija neišreiškė noro gauti Lietuvos pagalbą Papildyta 13.36 val.

Po ketvirtadienį vykusio pokalbio telefonu su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka prezidentas Gitanas Nausėda sako neišgirdęs Baltarusijos noro, kad Lietuva šaliai padėtų kovoje su koronavirusu. Taip pat G. Nausėda sako išgirdęs A. Lukašenkos patikinimą, kad Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimas nebus skubinamas.

Gitanas Nausėda (nuotr. Fotodiena.lt)

„Aš matau, kad [Baltarusijos] požiūris į koronavirusą, kaip į grėsmę visuomenės sveikatai, yra jaučiamas ir gerokai griežtesnis negu buvo prieš kurį laiką. Imamasi tam tikrų priemonių, kurias Baltarusijos prezidentas man išdėstė. Netikėti statistika aš neturiu pagrindo, nes aš nedisponuoju alternatyviais duomenimis apie susirgimus. Mano tikslas buvo, jeigu yra kažkokių būdų, padėti Baltarusijos pusei lengviau susidoroti su koronaviruso grėsme. 

Mes esame pasirengę tą padaryti tiek patarimais, tiek priemonėmis. Pokalbio metu prezidentas padėkojo už tai, bet konkretaus nori gauti vienokio ar kitokio pobūdžio paramą ji neišreiškė“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo G. Nausėda.

G. Nausėda ketvirtadienį pasiūlė Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai Lietuvos paramą medicinos priemonėmis kovojant su koronaviruso pandemija ir išsakė susirūpinimą dėl Astravo atominės elektrinės. Tai buvo pirmasis Lietuvos ir Baltarusijos prezidentų pokalbis po 10 metų pertraukos.

„Mes tikrai traktuojame Astravo AE kaip grėsmę mums tiek ekologinio, tiek nacionalinio saugumo požiūriu. Būtina imtis visų priemonių, kad strestestai, rekomendacijos pagal juos, būtų įgyvendinti dar iki Astravo AE eksploatavimo pradžios. A. Lukšenka teigė, kad jie tikrai neskubins dirbtinai šito proceso saugumo sąskaita, nes yra lygiai taip pat suinteresuoti savo žmonių saugumu“, – sakė G. Nausėda.

Glaudesnis ryšys su Rytais

Taip pat G. Nausėda sakė norintis užmegzti kontaktą su šešiomis Rytų partnerystės šalimis. Baltarusija yra viena iš šešių Rytų partnerystės šalių. Kai kurioms iš jų – Armėnijai, Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai – Vyriausybė trečiadienį skyrė humanitarinės pagalbos už 100 tūkst. eurų.

REKLAMA

„Birželio 18 d. Europos viršūnių taryba spės klausimą dėl Rytų partnerystės artimiausios perspektyvos arba net ilgesnės trukmės perspektyvos. Mano tikslas – užmegzti kontaktą su visomis šešiomis valstybėmis, siekiant pirmiausia išsiaiškinti, kokia jų motyvacija yra šitame kelyje, kokios reformos vykdomos ir kokių planų arba kokias ambicijas puoselėja pačios partnerystės šalys“, – sakė G. Nausėda.

„Vakar įvyko mano pokalbis su A. Lukašenka, šiandien kalbėjomės su Moldovos prezidentu. Ir aš manau, kad susidarys dvi grupės valstybių. Pirmoji grupė valstybių, kuri yra suinteresuota ekonomine integracijos su Europos Sąjunga puse, tuo metu kitos valstybės sieks ir ambicingesnės politinės integracijos. Tarp tokių valstybių – Moldova, Ukraina ir Sakartvelas“, – sakė prezidentas.

Kviečiame stebėti prezidento spaudos konferenciją tiesiogiai:

Penktadienį G. Nausėda su premjeru Sauliumi Skverneliu aptarė karantino sąlygas, ekonomikos skatinimo planą, situaciją švietimo sistemoje bei kaip rengiamasi planuoti kitų metų valstybės biudžetą.


Rašyti komentarą...
E
Ej
2020-04-24 13:56:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ot dolbajobai visiems meto pinigus, o saviškiams špygą, krūva bedarbių
Atsakyti
-4

G
Gintaras
2020-04-24 15:07:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Čia tu Maskvos klapčiukas? Ar mėginsi aiškinti kad "litafcai' sukėlė revoliucijas ukrainoje ir Gruzijoje? Čia savo durnumą ar silpnaprotystę mėgini parodyti?
Atsakyti
-3

R
Rokas
2020-04-24 16:03:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lukasenka supranta, kad ta parama del akiu. Pagrindinis tikslas - diegti "demokratija". Sugalvota atitnkamu JAV strukturu.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų