Užkrečiamos ligos ir jų protrūkiai – žmonijos kasdienybė jau daug tūkstančių metų. Žmonės saugotis ir gydytis nuo įvairiausių ligų mokėsi pačiu skausmingiausiu būdu – išmėgindami įvairias priemones ir nemaža dalis mirdavo. Sovietmečiu, tiek Lietuvoje, tiek kitose Sovietų Sąjungos dalyse, siautė daugybė bjaurių ligų, o medikai išsijuosę su jomis kovojo. Taikliausia priemonė buvo visų jau žinomas karantinas, nuo kurio uždarytieji sprukdavo laukais ir pievomis, o baisiojo maro nepavyko išnaikinti net sovietams. 

Medicina sovietmečiu (nuotr. Wikipedia)

Medicina sovietmečiu (nuotr. Wikipedia)

Naujienų portalas tv3.lt siūlo pasidairyti po įdomius istorijos užkaborius ir kiekvieną sekmadienį sužinoti šį tą netikėto. 

Užkrečiamos ligos žmonėms žinomos jau senokai, 1795 metais Lietuvoje buvo priimtas apkrečiamųjų, arba užkrečiamųjų, ligų pavadinimas. Tokį patį pavadinimą – užkrečiamosios ligos – priėmė ir nepriklausomos Lietuvos medikai pagal rusišką modelį.

Tarpukario Lietuvoje užkrečiamosiomis ligomis sergančius pacientus gydė vidaus ligų gydytojai. Tik antrosios sovietinės okupacijos metu buvo priimtas tuometėje Sovietų sąjungoje buvęs infekcinių ligų pavadinimas. Taip nuo 1946 metų Vilniaus universitete infekcinių ligų katedroje pagal specialią programą buvo pradėti rengti gydytojai infektologai. 

REKLAMA

Medicina sovietmečiu

Medicina sovietmečiu

Sovietų Sąjungoje užkrečiamų ligų protrūkių būdavo ne vienas, bet apie juos niekas nežinojo. Štai šeštame dešimtmetyje į Maskvą užvežė raupų. Didžiuliame mieste jie galėjo kaip mat išplisti, bet imtasi griežtų priemonių: metro stotyse įrengtos būdelės, imta masiškai skiepyti ne tik ten, bet ir mokyklose, darželiuose. Beveik visi žmonės paskiepyti itin greitai. Šią epidemiją sovietai suvaldė, tuomet Maskvoje gyveno apie 10 mln. žmonių. 

O štai 1967-68 metais Odesą užklupo cholera, ten ji atėjo iš Kaukazo. Ten taikytas itin griežtas karantinas, įvesta kariuomenė. Iš miesto nebuvo galima pabėgti nei keliais, nei keltais, nei laukais, nors tokių mėginimų būta. Kareiviai gatvėse stovėdavo kas dešimt metrų, tad pasprukti iš Odesos buvo itin sunku. 

Itin sudėtinga situacija būdavo Vidurinėje Azijoje, ten infekcinės ligos niekada nesibaigdavo. Atviri vandens kanalai būdavo naudojami laistymui ir kanalizacijai. Tai buvo vietos, kur veisėsi visokios ligos, vaikai masiškai mirdavo, bet situacija nesikeitė.

Tolimuosiuose Rytuose sovietmečiu žmonės masiškai mirdavo ir nuo specifinio erkinio encefalito. Pasitaikė ir maro atvejų, žinoma, apie juos niekas garsiai nekalbėjo, tai buvo valstybės paslaptis. Centrinėje Azijoje, kur siautė žiurkės, tai nebuvo retas atvejis, bet maro būta ir Maskvoje, kai metro gyvenusios žiurkės užkrėtė ten dirbusius žmones. Ši žinia ypatingai slėpta, ją žinojo tik specialistai, bijota masinės isterijos. 1968-69 metais sovietų medikai kovojo su Honkongo gripo atmaina.

REKLAMA

Visos šios ligos buvo mirtinos, mirdavo ne tiek ir mažai žmonių, nors skiepijimas, itin griežti higienos reikalavimai ir karantinas, nuo kurio buvo beveik neįmanoma pabėgti, buvo sovietinė realybė. 

Būta Sovietų Sąjungoje ir dirbtinai sukeltų nelaimių, štai, kad ir 1971 metais raupų protrūkis Arale darant biologinio ginklo testą arba 1979-ųjų juodligės epidemija Sverdlovske, kuri prasidėjo kaip žaibas iš dangaus: žmonės į ligonines plūdo su 40°C temperatūra, o medikai nesuprato, su kuo susidūrė. Tik po 17 metų paaiškėjo, kad mažiausiai 64 gyvybes nusinešusi tragedija buvo KGB darbas.

Baltijos šalys, lyginant su likusia Sovietų Sąjunga, atrodė išties gerai. Susirgimų skaičius skirdavosi kelis kartus, medikai iš kitų respublikų vykdavo apsidairyti, kodėl čia situacija yra tokia gera, o štai pas juos – ne. Tiesa, Lietuvos, o ir kitų Baltijos šalių statistiką buvo galima lyginti tik su tarpukario rezultatais. O jie tuo metu neblizgėjo, todėl sovietinė ligų statistika visada atrodė gražiau. 

Medicina sovietmečiu

Medicina sovietmečiu

Profesorius, infektologas Alvydas Laiškonis sako, kad užkrečiamų ligų sovietmečiu buvo apstu, bet su jomis kovota itin aršiai, negailėta pinigų ir pastangų. 

„Pokario metu itin siautė užkrečiamos ligos. Žmones masiškai guldydavo į infekcines ligoninės, o ten buvo griežtos karantino sąlygos. Vyresni žmonės puikiai prisimena, kad į tokias ligonines nebuvo galima patekti. Net laiškų rašyti iš ten nebuvo galima, tik siutinėlius su maistu perduoti ligoniams leista. Tikrai buvo sudėtinga situacija, ligų buvo itin daug. Gydytojai, dirbantys ligoninėje, gaudavo priedus ir pinigų duonai, dirbo tik 5 valandas per dieną“, – pasakojo profesorius. 

REKLAMA

Anot jo, pasitaikydavo, kad gydydavo ir partizanus, besislapstančius žmones, jei mirdavo, jiems keisdavo pavardę, tam, kad apsaugotų medikus ir likusius namuose, miškuose. Po 1950 metų ligų protrūkiai ėmė slopti, manoma todėl, kad sumažėjo elgetaujančių vaikų. 

„Visi ligoniai, kurie sirgo šiltine, dizenterija ar paratifais (tai ūminė, sisteminė infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella Paratyphi A, B arba C bakterijos) net pasveikę dar dvi savaites likdavo ligoninėje ir tik po to išleisdavo. Siekta apsisaugoti nuo naujų užsikrėtimų. Tuo pat metu vien Kaune atidarytos kelios infekcinės ligoninės, vienos neužteko, sirgo labai daug vaikų. Visus juos guldydavo į ligoninę. Štai 1955 metais Lietuvą ištiko skarlatinos epidemija, tai ne tik infekcinėse ligoninėse, bet ir perdarytose paprastose netilpo ligoniai“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, po ligonines važinėjo medikai-konsultantai, kurie išmanė infekcines ligas, ir vos pastebėję įtartiną atvejį, žmogų veždavo į infekcinę ligoninę. 

Štai nuo 1965 metų Sovietų Lietuvos provinciją ėmė kankinti įvairių ligų protrūkiai: Naujoji Akmenė, Raseiniai, Telšiai kentė nuo dizenterijos, Kelmė nuo hepatito, o Kaišiadorys nuo vidurių šiltinės.

1972 metais Kėdainiuose siautė vidurių šiltinės epidemija, paaiškėjo, kad geriamo vandens sistema buvo kažkaip sujungta su kanalizacijos sistema. Buvo didžiulis protrūkis. Epidemiologinė situacija buvo sudėtinga visoje Sovietų Sąjungoje, medikai iš Lietuvos vykdavo mokytis į Leningradą ir Rostovą prie Dono, ten susipažindavo su naujausiais duomenimis. 

REKLAMA

Medicina sovietmečiu

Medicina sovietmečiu

„Mes ten pamatėme visas ligas, kurios tik siautė Sovietų Sąjungoje. Daug išmokome“, – pasakojo profesorius. Ligos, tiesa, keitėsi, bet 1972 metais ir vėliau vidurių šiltinė, paratifas nieko nestebimo, siausdavo ir salmoneliozė, kokliušas, skarlatina, tymai, meningokokas. Aštuntame dešimtmetyje buvo įvesti privalomi skiepai, tai, pasak infektologo, buvo didelė pagalba medikams, ligų sumažėjo. 

„Visgi Lietuvoje jau nuo 1956 metų imta skiepyti, bet ne nuo visų bjaurių ligų. O nuo aštunto dešimtmečio turėjome jau didelį palengvėjimą. Tiesa, ligoninių ir skyrių juose nesumažėjo, sirgo daug vaikų, ypatingai neuroinfekcijomis, viduriavimais, geltomis. O suaugusieji skundėsi meningitais, encefalitais, geltomis“, – baisias ligas vardijo profesorius. 

Jis prisiminė, kaip buvo statoma dabartinė Kauno infekcinė ligoninė, ji, pasak profesoriaus, statyta greta greitkelio, nes karo atveju greitkelis būtų naudojamas kaip lėktuvų tūpimo takas, o greta būtinai reikėjo ligoninės. Ligoninė statyta pagal belgų pavyzdį, specialiai projektuota taip, kad joje būtų galima gydyti keturias baisias ligas: marą, šiltinę, cholerą, žarnyno infekcijas. 

„Kai mes lygindavome savo rodiklius ir likusios Sovietų Sąjungos, tai mes atrodydavome labai gerai. Buvo manoma, kad Kauno infekcinė ligoninė yra viena geriausių visoje didžiulėje jungtinėje valstybėje. Mes visą laiką būdavome pasiruošę vienokiai ar kitokiai epidemijai, vyko mokymai.

Medicina sovietmečiu

Medicina sovietmečiu

Būdavo budėtojai, vasarą būdavo atskiri sąrašai, kas turės dirbti, jei kils epidemija. Mes visada žinodavome, kur būsime ir ką darysime, jei kils epidemija ar pandemija. Ne taip, kaip dabar, kai porą mėnesių žaidė ir nežinojo, kaip bus dirbama. Kartais, jei Sovietų Sąjungoje epidemiologinė situacija būdavo nepalanki, mes neturėjome vasaros atostogų“, – sakė profesorius. 

REKLAMA

Baltijos šalys, pasak profesoriaus, kėlė pavydą kitiems sovietų respublikų medikams dar ir todėl, kad sugebėdavo gauti naujausių žinių iš užsienio, mat Rygoje dirbo garsus profesorius, Zigmundo Froido giminaitis, palaikęs ryšius su garsiais žydų infektologais visame pasaulyje.

O lietuviai įsigudrino bendradarbiauti su lenkais. Tai buvo langas į pasaulį, kad ir per apsauginių akinių stiklus. 

aga
2020-04-05 19:14:27
Kiti laikai tikrai buvo, ne taip kaip dabar, susirgai, iskart buvai gydomas, ta pacia diena ir i ligonines visi tilpdavom, ir pas gydytoja ta pacia diena patekdavai ir tyrimai staigiai bvo daromi, o dabar kol pas gydytoja po keleriu men. patenki, ir apakti, ir apkursti, ir nuo vezio ir kitu ligu numirti...kiti laikai , tikrai kiti laikai....
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Ramas 2020-04-19 15:28:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Buvau gal desimties metu, man operavo glandas. Subaciaus vaiku ligoninei, tai eina na...hui. rankas surišo prie kedes. Zirkles ir dar ten visokius peilius kyso i burna. Skausmas baisus buvo, jokiu bliat usaldimu
. Karoce sadyzmas buvo o ne operacija.   ATSAKYTI
Rokas 2020-04-18 22:42:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dabar nieks nepavydi, net islamistai nepasilieka.   ATSAKYTI
Tik pamiršti 2020-04-17 16:25:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Profesorius teisus (išskyrus,kad neturėjo atostogų vasarą).Tam, kad infekcijos nekiltų ir neplistų dirbo Higienos tarnyba(Institutas, Sanitarijos epidemiologijos stotys), visas gydymo profilaktikos įstaiģų tinklas. Lietuvos medikais didžiavosi visa šalis,o Gyventojų sveikatos rodikliai - vieni geriausių.   ATSAKYTI
vien tik pagyros 2020-04-15 14:42:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
skaitau , kad nemaža dalis čia rašančiu tsrs fanu , pasiilgę tsrs medicinos ir tu laikų medikų , pats gyvenau tada ir naudojausi tsrs medicinos paslaugomis gerai pamenu kaip taisydavo dantis kaip tvarkydavo kokia rimtesne žaizdą be jokio nuskausminimo kaip laužydavo polipus surišus ligoniui rankas kaip išpjaudavo angina ar apendicita. Manau dabartinai tu laiku liaupsintojai apsikakotu vietoje vien pamate įrankius kokiais tada dirbdavo super sssr gydosai. O jei norit patirt prašom pasigydyti i rusyna ar kokia šiaurės korėja. Man tinka kaip yra čia nes matau , kad tai žymiai geriau nei prieš 30-40 metų.   ATSAKYTI
Ss 2020-04-15 08:41:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Uostyk katino pimpala   ATSAKYTI
X 2020-04-12 23:49:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Pasaulis nebuvo pasiruošęs šiam baisiam virusui, nes niekas nesitikėjo jo atsiradimo. Neaiški jo kilmė, tik prielaidos. Gal ir dirbtinai laboratorijoje sukūrtas..   ATSAKYTI
Vidas Tom 2020-04-11 10:27:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
Tarybiniais laikais, buvo aukščiausiamia lygyje išvystyta civylinė gynyba, buvo aukštame lygyje paruošti virusologai, kovos su epidemijomis specialistai, privalomos vakcinacijos.
Buvo ruošiamasi bakteriologiniam, virusologiniam, branduoliniam karui. Ir buvo ruošiamasi tam labai rimtai.
Vyresni žmonės turėtų ta prisiminti .
Jau tada TSRS žinojo apie bakteriologinius ir virusologinius ginklus, jų kūrimą ir panaudojimo būdus. Todel turėjo sukaupę didžiules medikamentų ir apsaugos priemonių atsargas, ruošė daugybe specialistų .
Deja po TSRS subyrėjimo, vienintelė Rusija ne tik išsaugojo visas tas kovos su pandemijomis priemonės. Jie jas nuolat tobulino, ruošė specialistus, kūrė technologijas ir kaupė atsargas
Todėl dabar Rusija yra geriausiai pasiruošusi , o pas mus, kaip ir visose buvusiose TSRS , viskas sugriauta kartu su TSRS griuvimo, ir nieko nebuvo sukurta.
Viską dabar reik mokytis ir kurti. Ir tai reik daryt dabar, kai ta daryt reikėjo jau seniai.   ATSAKYTI
Vidui 2020-04-12 21:05:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Matem kaip susitvarke Černobylyje. Super lygis buvo. Atsistojęs ploju. Dalbajobas  
blogietis 2020-04-09 17:00:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Turėjom dvi kadencijas po 8 metus, rezervas ir pasiruošimas nulinis. O kai kam reikia kuopti ta jovala. Pabadyk parašyti delfije tuo blokuos. Ten jau geriau apie "prostitute" parašys. Delfi tai yra didelis ŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠŠ ..malis . beje reiktu moteriškei paduoti į teismą. Štai ir turim tokia situacija viska reikėjo daryti paskubom, šikniai koncervai ri leberai tik ką jie darė 16 metų su savo statytiniais.   ATSAKYTI
Antanas 2020-04-09 16:38:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Buvo karantinuojamas ir gydomas zmogus nesiojantis zaraza bet ne visa salis daktarai dare savo darba buvo specialios infekcines ligonines i kurias lankytojai praktiskai buvo neiledziami net jeigu tai buvo paprastas apsinuodijimas taip kad buvo tvarka ne dabar kai patys medikai patys pirmieji apsikrecia    ATSAKYTI
idomu 2020-04-05 19:53:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
sužinot.Ir kas tie sovietai buvo ir kas jų vaikai,anūkai,o ką jie dabar veikia....   ATSAKYTI
Antisovietas 2020-04-06 14:42:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Pasižiūrėk į veidrodį.   
Blaivininkas 2020-04-05 19:17:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Žmonės bijo koronaviruso, bet alus pavojingesnis.   ATSAKYTI
taigi 2020-04-05 19:07:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
-6
''Būta Sovietų Sąjungoje ir dirbtinai sukeltų nelaimių, tik po 17 metų suzinojom, kad tai KGB darbas''.
O kieno darbas bus dabar gautas koronas??? Ir po mazdag 10 metu vel koks bus naujas koronas??? Ir kada apie tai mes suzinosime???

   ATSAKYTI
2020-04-05 19:05:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
-8
Ir ko pastoviai sovietmetį kyšat užmirškit vieną kartą ,o iš sovitmečio daktarų dar pasimokyti reikėtų.   ATSAKYTI
edikas 2020-04-05 17:34:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
buvo kiti laikai, kita sistema, kitas medicinos lygis, visiskai nepalyginami dalykai, kaip ir daugelyje kitu sriciu..   ATSAKYTI
aga 2020-04-05 19:14:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
-10
Kiti laikai tikrai buvo, ne taip kaip dabar, susirgai, iskart buvai gydomas, ta pacia diena ir i ligonines visi tilpdavom, ir pas gydytoja ta pacia diena patekdavai ir tyrimai staigiai bvo daromi, o dabar kol pas gydytoja po keleriu men. patenki, ir apakti, ir apkursti, ir nuo vezio ir kitu ligu numirti...kiti laikai , tikrai kiti laikai....  
Katinas 2020-04-05 21:04:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dabar nuo kitu ligu negydo,tik nuo koronos,nes šiuo metu tik ši liga egzistuoja  
blogietis 2020-04-09 17:06:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Prie ko čia gydytojai, čia koncervai ir liberai, nes nieko nedarė, buvo tik grobimas lėšų. Jokios atsakomybės, žinoma būtų ir dabar bet korona parodė kaip pasiruošta ypatingos aplinkybėm. Taip kad ne vyniokit į vatą, apsiši..kot ir parodėt kad nieko neturėjot, visos partijėlės tik lovį mate  
Mes jau daug metų gyvename Lietuvos vals 2020-04-05 17:27:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kuk   ATSAKYTI
Nuomonė 2020-04-05 17:21:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
-7
A tai propoganda dėl skiepų veliat? Tai teks pradėti NUO SAVĘS, O MES ĮVERTINSIM JŪSŲ SAVIJAUTĄ!!!! Nebuvo tokių dalykų, nereikia meluot, tik gal 1960 metais buvo pandemija, bet TADA BUVO TIKRA VAKCINA IR GYDYTOJAI SAVO SRITIES ŽINOVAI, O NE KAIP DABAR- PAVARO PER VISUS KABINETUS IR NEGYDO, O ŠALINA PASEKMES, IKI TIKRŲ PRIEŽASČIŲ NESIGILINDAMI!!!!!!!!!!   ATSAKYTI
tu 2020-04-09 16:20:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
gal durnas ?  
blogietis 2020-04-09 17:09:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
anas ne durnas, bet jam problema su smegenim, ji utilizuos ligos, tokius izoliuot reikia  

Top Video

„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
DABAR RODOMA
Per Vyriausybės posėdį užsirūkusiam finansų ministrui – Skvernelio prašymas
REKLAMA
Ligoninė (nuotr. Fotodiena.lt)
Daug nerimo ir kritikos gydytojų bendruomenėje sukėlęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas dėl rekomendacijos keliose įstaigose dirbantiems medikams ...
Koronavirusas (nuotr. Scanpix)
Baltijos šalyse iki sekmadienio iš viso patvirtinta 4493 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys. Lietuva: patvirtinti ...
Aly­taus ko­le­gi­jos di­rek­to­rė D. Remeikienė at­leis­ta iš pa­rei­gų, bet lai­ki­nai jai va­do­vauja (tv3.lt fotomontažas)
Po teismų maratono ir beveik metus trukusio nedarbingumo gegužės pirmomis dienomis į darbą grįžusi Alytaus kolegijos direktorė Danutė Remeikienė buvo atleista iš pareigų, nes ...
Sovietinė medicina (nuotr. Wikipedia)
Prievarta gydomi alkoholikai, psichiatrinėse kenčiantys demokratijos mylėtojai ar venerinių ligų ligoninėje užstrigę hipiai sovietmečiu niekam nekėlė nuostabos. Gydyti per ...
Pinigai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo politinės kampanijos pradžios, partijų ir atskirų kandidatų rinkimų sąskaitos yra tuščios arba papildytos tik nuosavomis lėšomis. Remiantis ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų