Ar tikrai tas planas išgelbės? Klausiame finansų ministro Viliaus Šapokos.
Ministre, patvirtintas 2,5 milijardų ekonomikos gelbėjimo planas. Norėčiau paklausti, ką tas planas iš tikrųjų išgelbės, o ko ne? Ir kiek realiai jis gali veikti – menesį, du mėnesius ar daugiau?
Iš tikrųjų pirmą kartą susiduriame su tokio pobūdžio grėsme ir neabejotinai tai turės neigiamos įtakos mūsų ekonomikai, aš manau, kad ir gyvenimo būdui. Tai parengėme planą, kuris tikrai ir ryžtingas, solidarus, veiksmingas. Na ir tik tokiu atveju prasmingas.
Ką reiškia tie 2,5 milijardo? Tai, visų pirma, prioritetas numeris vienas – visuomenės sveikatos stiprinimas. Tam numatyta yra 500 milijonų. Tai apima tiek apsaugos priemones, tiek priedus medicinos personalui, vidaus reikalų sistemai, reikalingai įrangai, žodžiu, šitas prioritetas yra pats svarbiausias ir ten pinigų tiek, kiek reikia. Neužteks 500 milijonų, bus skiriama dar daugiau.
O ekonomiką jis išgelbės?
Manau, kad jeigu nesuveiks mūsų sveikatos sistema, tai turbūt tą ekonomiką gelbėti reikės žymiai sudėtingiau. Manau, kad, visų pirma, pasirūpinti, kad maksimaliai sustabdytumėme protrūkį. Tam, kad galėtumėme užtikrinti grįžimą prie normalaus gyvenimo.
Kalbant grynai apie ekonomikos skatinimo priemones, tai labai yra svarbu užtikrinti užimtumą. Ir tam, kad išsaugotumėme bent dalį gyventojų pajamų, tam taip pat yra numatyta 500 milijonų eurų. Tai apima, visų pirma, padengimą iš valstybės dalį prastovų, taip pat tiesioginiai mokėjimai tiems, kas vykdo individualią veiklą, tai taip pat mokesčių atidėjimai.
Ministre, mes šią informaciją turime. Klausimas yra, kiek laiko tas planas veiks? Mėnesį ar du? Vis tiek jūs planuojate tą laikotarpį.
Žinoma, tai pagrindinis dalykas planuojat – tai yra įvertinimas įvairių scenarijų. Dabartinis bazinis scenarijus yra toks, kad per šitą pusmetį viruso protrūkis bus sustabdytas – tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Jeigu nepavyktų to pasiekti, mes nedelsiant peržiūrėsime planą. Jeigu matysime, kad daugelyje šalių situacija panaši kaip Italijos, vienareikšmiškai reikės šitą planą peržiūrėti.
Kas yra gerai, tam esame labai operatyviai pasiruošę. Dėl to, kad Seimas leido skolintis ne tik 5 milijardus, bet ir kiek reikės. Iš esmės, leidžia Vyriausybei skolintis net ir daugiau nei 5 milijardus, jeigu to reikia. Leidžia daugiau prisiimti garantijų, negu kad numatyta įstatyme tiek, kiek reikia.
Ministre, mėnesį, du kai kurie verslai, sektoriai gali atlaikyti. Bet kas atsitiks po trijų, keturių mėnesių? Daugelis sako, kad jiems bus viskas, pabaiga.
Na, aš manau, kad čia reikia suvokti labai svarbų dalyką ir priminti tiek verslui, tiek visiems kitiems, kad mes gyvename respublikoje. Ir ką reiškia žodis „respublika“? Tai yra bendras, viešas reikalas. Jeigu verslas solidarizuojasi, o valstybė ir valdžia tikrai solidarizuojasi, tai bendromis pastangomis mes galime tikrai ištverti šitą laikotarpį.
Kas bandys tiesiog spręsti savo „reikaliukus“, tai gali nesitikėti iš valstybės paramos, nes mes kariaujame prieš virusą. Ir tie, kas prie šito neprsideda, jie kariauja visai kitoje pusėje.
Ar planuojate peržiūrėti biudžeto asignavimus ir ką jūs karpysite, jeigu peržiūrėsite?
Na, šiuo metu apie karpymus aš tikrai nekalbėsiu. Viskas ir visas planas yra sudėliotas taip, kad nereikėtų šitų karpymų. Ir, manau, seksime situaciją, kokie scenraijai dėliojasi, ar bus per pirmąjį pusmetį suvaldyta situacija. Jeigu nebus, tada peržiūrėsime savo planą, pažiūrėsime, kokios yra pasiskolinimo galimybės, bet kuriuo atveju reaguosime į tai, kas vyksta Lietuvoje, tiek pasaulyje.
O karpyti neplanuojate?
Šiuo metu tai tikrai nėra bazinis scenarijus. Šiuo metu mes turime dėti visas pastangas, kad išsaugotumėme žmonių pajamas, padėti verslui išsaugoti likvidumą, skatinti ekonomiką, investuojant į prasmingas sritis, ir tokiu būdu sušvelninti šitą poveikį.
Prasideda sėja. Ūkininkai skundžiasi, kad negali įsigyti detalių traktoriams, trąšų. Tai kas bus? Valstybė jiems visa tai nupirks ar bus sukurtos sąlygos?
Aš manau, kad kuomet tiekimo grandinė yra sutrūkinėja, tai iš tikrųjų tai yra labai didelis trukdis ekonomikai. Žinoma, kad reikia ieškoti išeičių, nes čia, matyt, ne piniguose šiuo metu esmė, o tai kad fiziškai tiesiog dalis prekių, paslaugų, įrangos negali atkeliauti dėl tų apribojimų, kurie yra įvesti.
Tai valstybė prisiims atsakomybę ar paliks gelbėtis patiems?
Valstybė tikrai padės, tikrai diplomatinius kanalus išnaudosime tam, kad tų sutrikimų būtų kuo mažiau. Ir ypatingai tokiuose gyvybiškai būtinose srityse, kaip kad maisto, vaistų tiekimas.
