Naujos pinigų dalybos: Lietuva mokės brangiau, Graikija – gaus daugiau

Europos Sąjungos parama keliauja iš šiaurės į pietus. Kitaip tariant, iš Lietuvos į Graikiją. Apie tai prakalbo ekonomistas Žygimantas Mauricas prieš Briuselyje vykstančias viršūnių susitikimo derybas dėl 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžeto.

Ekonomistas Ž. Mauricas pateikė statistiką, kad 2021-2027 metų finansinio laikotarpio ES struktūrinė parama Lietuvai, kaip ir daugeliui Višegrado ir Baltijos regiono šalių, ženkliai sumažės, o Graikijai, kaip ir daugeliui kitų Pietų Europos šalių, išaugs.

„Įdomu tai, kad 2021-2027 metais Pietų Europos šalys gaus 158 milijardus eurų ES paramos, o Višegrado ir Baltijos šalys – vos 128 milijardus eurų.

Tai 30 milijardų eurų mažiau, tad paramos srautas aiškiai pasisuks iš šiaurės į pietus. 2014-2020 metais skaičiai buvo atitinkamai 149 milijardai eurų ir 163 milijardai eurų.

Riba, iki kurios mažėja, galėtų būti 24 procentai. Priklausomai nuo valstybės, ta riba sukasi apie 20 procentų. Lietuvai šiai dienai tas mažėjimas gresia 22 procentų“, – teigė Ž. Mauricas.

Pasak diplomato, buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valiono, Briuselyje prasidėjusiose derybose visi kovoja už didesnę paramą savo šalims.

„Graikija po tragiškai didelių taupymo priemonių dabar išėjo tarp pirmūnų. Manau, kad Europos Komisija gali dar norėti kokį saldainiuką jiems paruošti, bet tai derybų klausimas.

Reikia įvertinti, kad dėl Jungtinės Karalystės nedalyvavimo, biudžetas yra žymiai mažesnis. Taip pat dėl prioritetų pasikeitimo, ekologiniai ir kiti dalykai reikalauja labai daug pinigų, tad struktūriniams fondams ir žemės ūkio paramai numatoma skirti mažiau lėšų“, – kalbėjo diplomatas.

Nuo pat pradžių žinojome, kad ES padeda per struktūrinius fondus, žemės ūkio paramą tiems, kurie yra silpnesni ir augant mūsų biudžetams ar BVP, artėjant prie ES vidurkio, šios dotacijos vis mažės ir mes iš neto gavėjų kažkada tapsime tais, kurie remia silpnesnius.

REKLAMA

Paradoksas – skurdesnės šalys rems turtingesnes

Pasak ekonomisto, paradoksas tame, kad skurdesnės šalys rems ne turtingesnes, bet brangesnes.

„Pavyzdžiui, Portugalija gaus daugiau ES paramos, skaičiuojant vienam gyventojui, nei Lietuva, nors Portugalijoje vidutinis darbo užmokestis į rankas yra 1040 eurų, o Lietuvoje – vos 850 eurų.

Pietų Italijoje ir Ispanijoje atlyginimai taip pat ženkliai didesni nei Lietuvoje, tačiau šios teritorijos taip pat gaus daugiau ES paramos.

Kai kalbama apie ES paramą, Lietuvoje dažnai įsivaizduojama, kad tai yra vokiečių bei kitų turtingų vakariečių pinigai, tačiau turint omenyje tai, kad Lietuva į ES biudžetą jau 2021-2027 metais turės sumokėti 30 procentų daugiau nei 2014-2020 metais, ar nebus taip, kad 2028-2035 metais Graikijos, Ispanijos ir Italijos donorų sąraše atsidurs ir pati Lietuva?

Jei toliau mes turtingėsime, vysimės Vakarus, o Pietų Europos valstybės nerodys tokių rezultatų, galime atsidurti donorų sąraše. Vargu, ar mes taip aršiai reikalausime, kad parama didėtų kaip Pietų Europos šalys“, – svarstė ekonomistas.

Kaip skirstoma parama?

Vertinant regionus, kurie daugiau ar mažiau gauna struktūrinės ES paramos yra žiūrima į BVP vienam gyventojui lygį pagal perkamosios galios prioritetą.

„Paprastai kalbant, tai yra kainų lygis. Višegrado ir Baltijos regiono šalyse kainų lygis yra mažesnis nei Italijoje ar Ispanijoje, tai mūsų perkamoji galia yra didesnė. Pagal tą perkamąją galią esame turtingesni.

Nors absoliučiais skaičiais, tarkime, darbo užmokestis ir nominalus BVP yra didesnis Pietų Europos valstybėse.

Kitas dalykas, žiūrint pagal oficialią 75 procentų ribą ES vidurkio, Lenkija ir Vengrija dar nėra formaliai pasiekusi to, tačiau joms parama sumažinama taip pat drastiškai kaip ir kitoms šalims“, – kalbėjo ekonomistas.

REKLAMA

Kodėl Lietuvai lėšos smarkiai mažėja?

Pasak ekonomisto, yra tam tikras politinis atspalvis dėl nesutarimų su kitomis ES senbuvėmis valstybėmis, ypatingai su Lenkija ir Vengrija. Tos šalys buvo kritikuojamos dėl migracijos politikos, tam tikrų demokratinių procesų.

„Mūsų regione pagrindinis lyderiaujantis derybininkas yra Lenkija, kurios santykiai su Vakarų Europa šiuo metu nėra patys geriausi“, – pažymėjo ekonomistas.

Visą regioną vakarų pasaulis pradeda matyti ne kaip tokį remtiną ir paklusnų, o kaip lygiavertį konkurentą. Kol kas Latvijai paramos mažėjimas yra lėtesnis, tačiau dar galutinio atsakymo nėra.

„Dėl Latvijos dar neaišku, nes jų BVP vienam gyventojui 2018 metais visgi pasiekė 75 procentus ES vidurkio, tad gali ir labiau sumažinti. Jie patys komunikuoja, kad gali iki 22 procentų sumažėjimas būti, tai yra toks kaip ir Lietuvoje bei Estijoje“, – teigė pašnekovas.

Pasak diplomato A. Valiono, dabar labai svarbu, kiek Lietuva sugebės sudaryti aljansą su tais, kuriuos sieja bendri interesai.

„Turiu omenyje, su tais, kam reikalingos žemės ūkio išmokos. Tai Baltijos valstybės, Višegrado valstybės ir visų pirmiausia, Lenkija. Jei susėdus prie stalo derybų penki ar kokie septyni paliečia tą pačią temą ir tą patį kampą, tai komisijai pirmininkaujantis labai rimtai įsiklauso.

Visi žino, kad pirmosios derybinės pozicijos yra visų šalių išaukštintos, kad vėliau galėtų nužeminti savo pirmąjį pareikalavimą ir eiti į kompromisą“, – sakė A. Valionis.

Lūkesčiai derybose ​​​​nedideli

Prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau yra sakęs, kad jo lūkesčiai yra rezervuoti, o naujausias biudžeto pasiūlymas „vertintinas tik kaip nedidelis žingsnis į priekį, siekiant suderinti valstybių narių įvairius interesus“.

REKLAMA

Ekonomistas mano, kad žiūrint į septynerių metų perspektyvą, reikėtų išsiderėti kiek įmanoma daugiau.

Projekte taip pat siūlomos papildomos lėšos valstybėms, kurios prarado daug gyventojų – pritaikius nustatytą formulę Lietuvai ši parama siektų apie 180 mln. eurų.

„Labai gera iniciatyva iškelti emigracijos klausimus. Lietuvos gyventojų skaičius labiausiai susitraukė dėl emigracijos nuo 2004 metų, daugiau nei 10 procentų. Antroje vietoje atsidūrė Latvija“, – sakė Ž. Mauricas.

Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 75 procentų projekto sumos – anksčiau maksimali suma buvo 70 procentų.

Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus.

„Tie skirtumai Lietuvoje yra ženklūs. Ir pajamų nelygybė Lietuvoje yra didelė. Reikėtų ieškoti specifinių argumentų Lietuvai, nes bendrai visam regionui susiderėti, manyčiau, nėra daug šansų“, – pažymėjo pašnekovas.

G. Nausėdos derybas Briuselyje ekonomistas Ž. Mauricas vertina teigiamai.

„Tokį darbą dirbęs žmogus turi daug informacijos apie Lietuvos rodiklius, kaip Lietuva atrodo ES kontekste. Tai yra privalumas. Tai nėra politiniai argumentai, bet tai faktai, kuriuos sunku paneigti. Jeigu juos išryškins, tai galima dar papildomai išsiderėti“, – teigė Ž. Mauricas.

Pasak A. Valiono, G. Nausėdos ekonominės žinios turėtų padėti derybose.

„Kita vertus, mūsų prezidentas keliose vadovų tarybose tik spėjo apšilti kojas, o čia jau reikia eiti į tokį mūšį.

REKLAMA

Svarbu, kad būtų užsienio reikalų ministerijos patarėjai stipriai ginantys šį vidinį Europos Komisijos mechanizmą. Kiek jie sugebės ryžtingai ir nebijodami ginti savo interesą. Antras svarbus dalykas, tai aljansas su tais, kurių interesai yra panašūs į mūsų“, – pažymėjo diplomatas.

Šią savaitę turėtų būti priimtas susitarimas dėl 2021-2027 metų ES biudžeto. Jei nepavyks, dar vienas viršūnių susitikimas galėtų būti surengtas kovo mėnesį.

Prisiminkite, kaip gyvenimas Lietuvoje buvo vertinamas anksčiau:

Laukia sunkūs metai

Pasak ekonomisto, reikia Lietuvai ir kitoms šalims pasiruošti ekonomikos augimo sulėtėjimui, kuris bus nuo 2021 metų.

„Gali būti pakankamai ženklus, nes pasibaigus ES paramos periodui, dažniausiai būna duobė. Tokia buvo 2015 metais, taip pat dalinai buvo 2008 metais.

Metai po to periodo būna duobė, nes nėra dar įmanoma suspėti naudotis ES parama. Faktiškai ta parama bus pradedama naudotis 2022 metais, nes 2021 metais dar bus naudojamasi jos likučiais.

Mūsų laukia sunkūs kiti metai ES paramos atžvilgiu, jei dar turėsime ekonomikos sulėtėjimą, turint omenyje, kad didžioji dalis ES paramos gavėjų yra viešasis sektorius, tai gali būti, kad tų viešojo sektoriaus projektų bus mažiau. Įmonės, kurios priklausomos nuo viešojo sektoriaus gali laukti liesesnių metų.

Buvo tokių scenarijų, kai įmonės buvo priverstos stabdyti darbus ir atleisti darbuotojus, ypač tos, kurios priklausomos nuo viešųjų pirkimų. Manau, kad tai gali pasikartoti 2021 metais”, – prognozavo Ž. Mauricas.


Rašyti komentarą...
A
2020-02-21 06:51:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
..pasaulis mato kas čia pas mus dedasi.. ir nupiso pinigus.. jei jau rodykles nuemimas kainuoja 800 e, apie ka galima diskutuot toliau ??
Atsakyti
-2

D
Demo+kratija
2020-02-21 10:13:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Europa ne akla, mato,gi, kaip jos pinigais demokratinės Lietuvos biudžetinė biurokratija draustiniuose statosi pilis, o kai kas ir ''obšoruose''. Per nestatomą atominę elektrinę ar "dujinį laivą'' ne vienas milijardas -tapo pilimi.
Atsakyti
0

L
Lietuvė
2020-02-21 11:41:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dar išrinkit konservatorius , tai ir tuos atims ką turit .
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų